Lietuvoje sparčiai auga verslo informacijos paieška internete, tačiau ją dar lenkia kiti tradiciniai informacijos kanalai – informacijos telefonu tarnybos, informaciniai katalogai bei informacija spaudoje. Prognozuojama, kad verslo informacinių katalogų populiarumas artimiausiais metais nemažės. Tai patvirtina verslo informacijos paieškos tyrimo, kurį didžiausios Lietuvos informacinių verslo katalogų leidėjos “Eniro Lietuva” užsakymu šių metų vasarį atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija “TNS Gallup”, duomenys. Tyrimo metu buvo apklausta apie 600 šalies įmonių, į klausimus atsakė apie 80 proc. jų vadovų, likusiąją dalį sudarė kiti įmonių darbuotojai. “Tyrimas parodė, kad beveik 93 proc. įmonių įvairios verslo informacijos ieško skambindami į informacijos telefonu tarnybas, informaciniai katalogai tokioje paieškoje užima 86 proc., o informacijos paieška internete – 72 proc. Paieškų augimas internete per pastaruosius dvejus metus buvo labai ryškus”, – spaudos konferencijoje antradienį sakė “TNS Gallup” marketingo direktorius Edmundas Bražėnas.

“Lietuvos Rytas” kovoja prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią. Tai išduoda ir jų ‘redakcijos skilties’ reikalavimas, jog Bažnyčia atsisakytų savo veiklos, kuri įvardijama, kaip “pretenzija primesti savo valią visai visuomenei” (nr. 300., psl. 4). Bažnyčia iš viso neturi teisės egzistuoti padorioje visuomenėje, nes jos galva – popiežius sega sifiliu ( nesenas straipsnis, kuriame dėl didelio noro sukompromituoti šv. Tėvą, pamirštama net gydytojo etika). Karo laiko nuostata liepia sunaikinti kiekvieną, kuris nešioja priešiškos stovyklos uniformą. Kas iš tikrųjų yra kaltas bus galima išsiaiškinti pasibaigus karui. Šiuo metu tampa pavojinga viešoje vietoje pasiskelbti esant kunigu. Jei ir nieko neužkabinsi, gali susilaukti neadekvačios priešiškos reakcijos. ‘Lietuvos Rytas’ nemėgsta laisvų asmenybių. Bažnyčia turėtų išdrįsti įvardyti mūsų visuomenėje tuos reiškinius, kurie didina chaosą ir realų blogį. Nors Bažnyčia nugalėjo, ji vis dar neatsigauna po keturių dešimtmečių rezistencijos. Už ją visuomenė tepadėkojo formaliai. Tuo tarpu ‘Lietuvos Rytas’ dar ir iš viso nepastebėjo, kad ši kova jau pasibaigė. Jam ir toliau vaidenasi Bažnyčios reakcingumas. Mano giliu įsitikinimu ‘Lietuvos Rytas’ murgdosi neapykantos ir pagiežos baloje. Jų blūdas yra daug subtilesnis ir klastingesnis, nei pirmtako – “Komjaunimo Tiesos”. Tada šie atvirai išsakė selektyvinę poziciją. Dabar jie naudoja maskuojančias frazes: “Nesantaikos ir netolerancijos dvasia turi būti palikta…”, ar net nugirstas priešininko stovykloje: “Dievas yra meilė” (nr. 300., psl. 4). Tačiau tai, ką jie už šių žodžių slepia, man kvepia smala.

Dar palyginti neseniai kino ir televizijos prodiuseriai nėrėsi iš kailio bandydami atrasti neįprastų, nekasdieniškų siužetų, įdomių asmenybių, manydami, kad taip patrauks žiūrovų dėmesį. Dažnai jiems tikrai pavykdavo rasti įdomių, neįprastų sėkmės formulių, bet šiandien jų pasisekimą visiškai užgožė laidos, kurios remiasi priešinga formule – tai atviras kasdienybės, banalybės demonstravimas. Šiandien šimtuose pokalbių laidų kalbama apie pačias banaliausias, kasdieniškiausias niekuo neišsiskiriančių žmonių problemas; daugelyje šalių žmonės reguliariai įsijungia televizorių, kad tokios laidose kaip “Didysis brolis” pamatytų šokėją, stiuardesę, kirpėją, farmacijos firmos atstovą ar tinklalapių kūrėją kokiame nors stikliniame akvariume slampinėjančius iš kampo į kampą, tauškiančius niekus, besiprausiančius, besituštinančius ir bandančius vienas kitą išėsti – reikia sudaryti sąjungą su vienais žaidimo dalyviais, kad išstumtum kitus, o paskui išduotum ir juos (arba jie išduotų tave). Taip tarsi kuriama nauja, eksperimentinė realybė. Mums nebereikia realybės, mūsų būties sąlygos kuriamos dirbtinai. “Didžiajame brolyje” būtent tai ir vyksta: žmonės uždaromi kokioje nors patalpoje ir stebima, kas bus. Tai laboratorija, tik čia viskas dirbtina. Bandymas nesiremia jokiais pozityviais kriterijais, nėra hipotezių, įrodymų, atradimų. Čia eksperimentas yra tikslas pats savaime.

Beveik prieš septynerius metus startavusioje dienraščio “Lietuvos rytas” interneto svetainė “www.lrytas.lt” nuo kovo 30 dienos bus pateikiama kur kas daugiau informacijos nei iki šiol, tačiau norintiems skaityti visą laikraštyje pateikiamą informaciją teks mokėti. Pasak “Lietuvos ryto” informacinių technologijų skyriaus vadovo Ričardo Baltaduonio, nuo šiol interneto svetainėje bus pateikiamas ne tik laikraštis su visais jo priedais, bet ir nuolat atnaujinamas dienos aktualijas. Be to, dienos numerio straipsniai internete pasirodys irgi anksčiau – 5 valandą ryto Lietuvos laiku, o ne 11 valandą, kaip buvo iki šiol, pirmadienį rašo “Lietuvos rytas”. Nuo kovo 30 dienos nemokamai bus galima skaityti kai kuriuos dienraščio straipsnius, “Laiko ženklus”, pirmadieninio numerio “Lietuvos ryto” apžvalgininkų komentarus, dienos naujienas, taip pat rašyti komentarus ir peržiūrėti klasifikuotus skelbimus ar orų prognozę. Tuo tarpu norintys perskaityti visus “Lietuvos ryto” ir jo pagrindinių priedų (išskyrus žurnalus), straipsnius, didžiausiems miestams skirtus priedus “Sostinė” ir “Laikinoji sostinė”, galės tai padaryti įsigiję prisijungimo vardą bei slaptažodį. Jie taip pat galės pasinaudoti 30 dienų dienraščio archyvu. Vienkartinis prisijungimas kainuos 1 litą. Iš karto sumokėjus 5 litus, prie svetainės bus galima prisijungti 10 kartų, o 10 litų – 25 kartus. Sumokėti už tai bus galima pasinaudojant “Lietuvos telekomo”, “Omnitel” ir “Bitės GSM” teikiamomis mokėjimo paslaugomis.

Balandžio 5 dieną viename pediatrijos žurnale paskelbto tyrimo duomenimis, dažnai televiziją žiūrintys maži vaikai vėliau gali turėti dėmesio sutelkimo problemų. Žurnalas “USA Today” skelbia, kad buvo tiriami 1-3 metų vaikai bei skaičiuotas laikas, kurį jie per dieną praleidžia prie televizoriaus. Buvo nustatyta, kad didinant valandų, per kurias žiūrima televizija, skaičių, didėja tikimybė, kad šie vaikai, kai jiems bus septyneri metai, turės dėmesio sutelkimo problemų. Toks galimas ryšys tarp televizijos žiūrėjimo bei dėmesio sutelkimo kelia didžiulį susirūpinimą, nes maži vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus. Be to, šiuo gyvenimo laikotarpiu vaikų smegenys sparčiai vystosi. Nors televizijos poveikis vaikams yra tikrai nemažai tiriamas, šis naujas tyrimas yra pirmoji studija, nagrinėjusi, kaip televizija veikia dėmesio sutelkimą, teigia “USA Today”. Amerikos pediatrų akademija nerekomenduoja vaikams iki dvejų metų amžiaus žiūrėti televiziją, o vaikams nuo trejų metų siūlo leisti žiūrėti televizorių ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną. Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad daug laiko prie televizoriaus praleidžiantys vaikai buvo labai impulsyvūs, neramūs ir sunkiai sutelkdavo dėmesį, teigė pediatras bei Sietlo vaikų ligoninės ir regioninio medicinos centro tyrėjas Dimitris A.Christakis.

Vilniaus Universiteto Žurnalistikos instituto iniciatyva opiausios žiniasklaidos ir žurnalistikos problemos buvo aptariamos seminare “Žiniasklaida: galia ir atsakomybė”. Konferenciją pradėjusi VU Žurnalistikos instituto direktorė dr. Audronė Nugaraitė visiems priminė pagrindinius žurnalistikos principus ir atkreipė dėmesį į tai, jog daugelį jų Lietuvos žurnalistai ignoruoja. “Per pastaruosius keletą mėnesių Lietuvos žiniasklaida nagrinėjo vieną temą, o juk gyvenimas ėjo toliau ir žmonėms reikėjo informacijos apie visas gyvenimo sritis”, – kalbėjo ŽI direktorė. Pasak pranešėjos, net ir tokio skandalo metu žurnalistai informaciją turėtų rinkti tik sąžiningais ir etiškais būdais, turėtų jausti itin didelę atsakomybę už kiekvieną savo žodį. “O šiandieninė situacija parodo, jog daugelis vadovaujasi principu, jog tikslas pateisina priemones” – sakė A.Nugaraitė.

Balandžio pradžioje Vakarų spaudos komentaruose vyravo terorizmo temos, nors kartais ir labai netiesiogiai. Štai Džimas Houglandas dienraštyje „Washington Post“ sekmadienį rašė, kad per neseniai įvykusius rinkimus Prancūzijoje ir Ispanijoje rinkėjai išliejo savo tulžį ant šalį valdančių politinių jėgų galvų, tačiau dėl gana skirtingų priežasčių. Ispanijoje rinkėjai atsikratė karą Irake palaikiusios konservatorių vyriausybės, o Prancūzijoje prezidento Žako Širako priešinimasis amerikiečiams nepadėjo jo vadovaujamoms centro dešinės jėgoms išvengti skaudaus pralaimėjimo savivaldybėse, – prancūzai nubaudė Širaką už tai, kad jis dvejus metus nepaisė rinkėjų norų vidaus politikos klausimais. Tačiau… savo užsienio reikalų ministrą Dominyką de Vilepeną, tarptautinės opozicijos amerikiečiams vėliavnešį, jis pakeitė mąslesniu, taikesniu Mišeliu Barnijė. Amerikiečiai turėtų pasinaudoti šia proga santykiams pagerinti, bet ir neužmiršti, kad Širakas vis dar prezidentas ir de Vilepeną laiko savo patikimiausiu patarėju ir beveik sūnumi, – rašo apžvalgininkas Dž. Houglandas. Komentarą jis baigia mintimi, jog europiečių įtūžis prieš dabartinius savo vadovus dar nerodo, kaip baigsis rinkimai Amerikoje šį lapkritį ar Britanijoje kitais metais, tačiau šiuo metu aklas rinkėjų pyktis prie balsadėžių yra tikrai stipri jėga.

Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis ir Lietuvos teisės universiteto prorektorius prof. Justinas Sigitas Pečkaitis, sveikindami į jau trečią kartą organizuojamą diskusiją susirinkusius dalyvius, kalbėjo, kad nesprendžiamos problemos savaime niekur neišnyks. Pasak prorektoriaus, jau dabar galime matyti kaip sprogsta skaudžiausi socialiniai visuomenės pūliniai ir blogiausia tai, jog šie “sprogimai” tiesiogiai liečia vieną labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – vaikus ir paauglius. “Šiurpūs pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad pačius žiauriausius nusikaltimus įvykdo ir vidurinių mokyklų moksleiviai, todėl būtina ne tik atkreipti dėmesį į žiaurumo visuomenėje ir per žiniasklaidą problemą, bet imtis konkrečių priemonių tai problemai spręsti”, – sakė J. Pečkaitis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis kalbėjo apie labai reikšmingų interesų sandūrą – intereso žinoti ir vaiko teisės jaustis saugiu. Pasak A. Miškinio, suderinti šiuos interesus yra labai sunku, tačiau būtina. “Liūdna tai, kad net ir priėmus beveik visus nepilnamečio apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio reglamentuojančius teisės aktus, žiniasklaida dažnai nesugeba ar nenori užtikrinti vaiko intereso jaustis saugiu”, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausiasis patarėjas. Tačiau negalima kaltinti tik žiniasklaidos, teigė A. Miškinis, nes sistema dar nedirba taip gerai, kaip turėtų.

Rusijos įstatymų leidėjai vis dar tikisi rasti būdą, kuris leistų lengviau kontroliuoti internetą, rašo verslo dienraštis “Vedomosti”. Federacijos Taryba įsteigė Informacijos politikos komisiją, kuri rengs teisinį pagrindą kontroliuoti Rusijos internetą. Vienas iš komisijos narių yra Federalinės ryšių agentūros vadovas Dmitrijus Milovancevas. Naujoji iniciatyva nėra pirmas Rusijos vyriausybės bandymas pasiūlyti teisės aktus, kurie leistų kovoti su kompiuteriniais įsilaužėliais, interneto šiukšlintojais, pornografijos platintojais ir kitais pažeidėjais. Pavyzdžiui, siūlyta cenzūruoti rusiškas interneto svetaines. Tačiau visi ankstesni projektai buvo atmesti, nes juos negailestingai sukritikavo žmogaus teisių aktyvistai ir informacinių technologijų specialistai. Trečiadienį priimtas Federacijos Tarybos sprendimas sukėlė nemenką internetinės žiniasklaidos šurmulį, nors naujosios komisijos nariai nė žodžiu neužsiminė apie tai, kokie konkretūs įstatymai bus rengiami.

Mes – Lietuvos viešosios informacijos rengėjai, susirinkę Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus kvietimu, pareiškiame, jog suvokiame ypatingą žiniasklaidos vaidmenį stiprinant demokratinę, teisinę valstybę, formuojant atviros pilietinės visuomenės nuostatas. Mes pripažįstame, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje, kaip ir visuomenėje, išryškėjo pavojinga priešprieša, skatinamas nepakantumas socialinėms ir tautinėms grupėms, o vietoj argumentų naudojami neatsakingi šūkiai. Mes tikimės, kad žiniasklaida, kaip dera civilizuotoje visuomenėje, objektyviai ir nešališkai atspindės tiek pozityvias, tiek ir neigiamas tendencijas, garbingai atliks savo misiją.
Mes raginame visus kolegas nepalaikyti nuomonių ir idėjų, vedančių į destrukciją, populizmą ir sumaištį. Esame įsitikinę, kad žiniasklaida, nors ir vadinama ,,ketvirtąja valdžia”, neturėtų pretenduoti į realią politinę valdžią. Mūsų stiprybė – kokybiškos ir vertingos informacijos pateikimas skaitytojui, žiūrovui, klausytojui.