Pasaulis pagal “Pavojingą zoną”
Žurnalistų etikos inspektorius tarnyba, tęsdama kartu su Lietuvos teisės universitetu 2002 m. pradėtą forumo „Kriminogeniškumas – viešoji informacija – teisinė valstybė“ ciklą, š.m. kovo 18 d. surengė diskusiją tema – „Smurtas ir nusikaltimas žiniasklaidos akiratyje: visuomenės interesas ir poveikis nepilnamečiams“.
Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis ir Lietuvos teisės universiteto prorektorius prof. Justinas Sigitas Pečkaitis, sveikindami į jau trečią kartą organizuojamą diskusiją susirinkusius dalyvius, kalbėjo, kad nesprendžiamos problemos savaime niekur neišnyks. Pasak prorektoriaus, jau dabar galime matyti kaip sprogsta skaudžiausi socialiniai visuomenės pūliniai ir blogiausia tai, jog šie “sprogimai” tiesiogiai liečia vieną labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – vaikus ir paauglius. “Šiurpūs pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad pačius žiauriausius nusikaltimus įvykdo ir vidurinių mokyklų moksleiviai, todėl būtina ne tik atkreipti dėmesį į žiaurumo visuomenėje ir per žiniasklaidą problemą, bet imtis konkrečių priemonių tai problemai spręsti”, – sakė J. Pečkaitis.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausiasis patarėjas Aurimas Miškinis kalbėjo apie labai reikšmingų interesų sandūrą – intereso žinoti ir vaiko teisės jaustis saugiu. Pasak A. Miškinio, suderinti šiuos interesus yra labai sunku, tačiau būtina. “Liūdna tai, kad net ir priėmus beveik visus nepilnamečio apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio reglamentuojančius teisės aktus, žiniasklaida dažnai nesugeba ar nenori užtikrinti vaiko intereso jaustis saugiu”, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausiasis patarėjas. Tačiau negalima kaltinti tik žiniasklaidos, teigė A. Miškinis, nes sistema dar nedirba taip gerai, kaip turėtų.
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė sakė netikinti, kad diskusijos gali pakeisti esamą padėtį, kai nuolat susiduriama su tokiomis galingomis jėgomis kaip žmogaus godumas ir žiaurumas. Seimo narė žiniasklaidoje šiuo metu labiausiai pasigendanti paprasčiausio padorumo ir politikų veiklumo. “Niekas nedrįsta imtis drastiškų priemonių, o ypač artėjant rinkimams,” – piktinosi D. Teišerskytė, – “ir labai abejoju, kad situacija gali pasikeisti. Nebent tokie moksleivių siautėjimo pasekmes pajaus didelių ponų vaikeliai”.
Kaip kalbėjo apie neigiamą smurto televizijoje poveikį nepilnamečiams ir jo prevenciją kalbėjęs Lietuvos teisės universiteto Kriminologijos katedros lektorius dr. Alfredas Kiškis, smurtas TV ekranuose jau tapo labai gilia visuomenės sveikatos problema. Savo pranešime, paruoštame pagal mokslinius tyrimus ir išvadas šia tema, jis akcentavo, kad smurtas skatina globalios kultūros vystymąsi ir to pasekmes mes jau galime jausti šiandien. “Būtent iš televizoriaus ekrano daugelis vaikų išmoksta agresyvaus elgesio modelių, daug laiko prie TV ekranų praleidžiančių vaikų psichika yra mažiau jautri aplinkinių skausmui, o žiūrint labai daug smurtinių filmų vaikai kartais net nebesuvokia gyvybės vertės”, – vardijo A. Kiškis. Lektoriaus teigimu, didžiausią įtaką vaikams vis tiek daro tėvai, o ne televizorius, tad visų pirmą reikėtų mokyti juos, o paskui – žiniasklaidą.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko Gintaro Songailos teigimu, tiek daug smurtinių laidų žiniasklaida pateikia todėl, kad visuomenė iš jos reikalauja tokios informacijos. Jo manymu, kriminalistinį visuomenės įvaizdį labai sunku ištrinti iš žmonių sąmonės, nes dauguma piliečių yra linkę manyti, kad kriminaliniai elementai bet kuriuo atveju valdo valstybę, tad žiūrovai ir skaitytojai nori žinoti to “valdymo” smulkmenas.
Savaitraščio „Literatūra ir menas“ Jaunimo puslapio redaktorius Linas Kranauskas stojo ginti žiniasklaidos teigdamas, jog ji tikrai neturi tiek galios paveikti nepilnamečio psichiką, jei su juo kalba tėvai ir paaiškina, kad TV ekrane rodomi dalykai – fikcija. “Problema yra tame, kad visą atsakomybę norima sukrauti ant žiniasklaidos pečių, kai ją turėtų prisiimti patys nepilnamečių tėvai”, – kalbėjo L. Kranauskas.
Anot Jaunimo puslapio redaktoriaus, jei tokios informacijos negali pateikti tėvai, ji galėtų būti suteikiama vidurinėse mokyklose įdiegus “žiniasklaidos suvokimo” pamokas. Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto dėstytojas Skirmantas Valiulis susirinkusiuosius informavo, kad toks projektas šiuo metu jau ruošiamas ir greitu laiku turėtų išvysti dienos šviesą.
