Telekomunikacijos

Dviejų taškų tinklai turi daug sujungimų tarp atskirų kompiuterių porų. Kad patektu iš šaltinio į paskirties tašką, paketas šio tipo tinkluose gali pirmiau patekti į vieną ar daugiau tarpinių kompiuterių. Dažnai yra galimas padaugintas, įvairaus ilgio kelias, todėl maršruto parinkimo (routing) algoritmai vaidina svarbų vaidmenį šiuose tinkluose. Kaip taisyklė mažesni, geografiškai lokalizuoti tinklai daugiau naudoja transliacijos tinklus, tuo tarpu kai dideli tinklai dažniausiai taškas-su-tašku.
Alternatyvus tinklų klasifikavimas yra pagal jų mastelį. Daugiaprocesorinių sistemų klasifikacija, išrikiuota pagal jų fizinį dydį. Tai nuo informacijos persiuntimo tarp atskirų kompiuterio plokščių, procesorių (0.1 m) iki pasaulinio tinklo interneto (10000 km). Atstumas yra svarbi klasifikacijos metrika, nes skirtingame mastelyje yra naudojama skirtinga informacijos perdavimo technika.

Sėkmingas skaitmenizuotos kalbos perdavimas viešais Frame Relay duomenų tinklais iškėlė video paslaugų perdavimo tais pačiais ryšiais atsiradimą. Skaitmeninis video nėra naujiena. Juo naudojasi daugybė ISDN vartotojų, nuomojančių linijas. Pagrindinis video informacijos apjungtos su kalba suspaudimo standartas yra pavadintas H.320. Frame Relay nėra nieko naujo. Jis egzistuoja keletą metų ir yra pakankamai paplitęs po visą pasaulį. Nauja H.320 standarte yra tai, kad naudojamas pastovus duomenų srautas maršrutizuojamas Frame Relay tinkle.

CSMA/CD (Carrier Sense Multiple Access / Collision Detection – kolektyvioji našlio jutimo kreiptis su susidūrimų aptikimu) yra panašus į vietinių tinklų Ethernetą, nors ir nevisiškai jam tapatus duomenų perdavimo tinklo protokolas. Kodavimo ir iškodavimo dalis atitinkamai pakeičia signalo kodus ir kartu su SFD (Start Frame Delimiter – pradinis freimo riboklis) sukuria ir pašalina 64 bitų sinchronizavimo lauką užimančią preambulę. Šį lauką sudaro pakaitomis pasirodantys 1 ir 0, o jis baigiasi 1011. Taip pat naudojant aplanką (pad), nustatomas mažiausias freimo ilgis, reikalingas susidūrimams aptikti. Kanalo vadyba (link management) atsako už teisingą kreipties mechanizmo veikimą; tam yra panaudojami našlio jutimo bei susidūrimų aptikimo signalai. Naudojant CSMA/CD standartą galima rinktis įvairiausius perdavimo variantus, tokius kaip: plačiajuostį ar bazinės juostos, bendraašį kabelį ar neekranuotą vytąją porą, įvairią duomenų spartą ir įvairius linijos kodus.

Kabeliniai modemai išsidėsto tarp kabelinio tinklo ir kompiuterio, vykdydami skirtingų įrenginių funkcijas: modemo, telestoties, informacijos šifratoriaus - dešifratoriaus, tilto, maršrutizatoriaus, tinklo adapterio, SNMP - agento ir net Ethernet koncentratoriaus. Nors toks įrenginys vis tiek lieka modemu, nes visų pirma jis moduliuoja ir demoduliuoja signalus.
Paprastai informacijos gavimas ir siuntimas kabelinio modemo pagalba vykdomas skirtingais būdais. Siunčiant informaciją nuo stoties į kabelinį modemą (downstream) skaičių duomenys moduliuojami standartiniu televizijos signalo dažniu (6 Mhz), ant kurio užsideda nešantysis dažnis (nuo 42 iki 750 Mhz).

Duomenų persiuntimui šiuolaikiniame globaliniame tinkle yra naudojama labai daug modernių komunikacinių technologijų. Kiekvienas paketas savo trumpo gyvenimo metu yra taip dažnai verčiamas, kopijuojamas, išdarkomas, kad atrodo neįmanoma kaip jis iš viso gali būti persiųstas. Nežiūrint į savo sudėtingumą šiuolaikiniai kompiuterių tinklai yra kokybiški ir patikimi. Yra keletas savybių, dėl kurių jis toks yra. Šiuolaikinis tinklas yra labai įvairus, jame dirba IBM tipo, Macintosh kompiuteriai, darbo stotys ir magistralinės sistemos. DOS ir Windows terpės naudoja duomenis bendrai su UNIX ar bet kuria kita operacine sistema. Fiziniame lygyje dirba Ethernet, token ring kartu su FDDI ir ATM. Atskiras tinklo paketas gali eiti per koaksialinį kabelį, suvytą porą, optinį kabelį ar lazerinį ryšį, kol pateks į ryšio palydovą, o paskui panašiu mišriu keliu pateks į reikiamą kompiuterį.

Protokolas teikia paslaugas OSI modelio tinklo sluoksniui (3-iasis sluoksnis). Paslaugos kreipties taške jis elgiasi panašiai kaip HDLC protokolas. LLC protokolas vykdo visas duomenų perdavimo kanalo sluoksnio funkcijas, jei tik pastarosios nepriklauso nuo terpės ir nuo kreipties į LAN būdo. Įvairių paslaugų vykdymui LLC turi LLC protokolo duomenų bloką. LLC PDU su trimis valdymo lauko formatais. LLC PDU formatas apima DSAP (Destination Service Access Point – gavėjo paslaugų kreipties taškas) lauką ir SSAP (Source Service Access Point – siuntėjo paslaugų kreipties taškas) lauką. I ir III rūšies paslaugose naudojamas vien nenumeruotųjų valdymo laukų formatas, o II rūšies paslaugose – visi trys formatai.

Prieš įrengiant bet kokia naują technologiją, reikia išspręsti eilę esamų problemų, kurios gali būti ne tik techninės, bet ir ekonominės arba organizacinės. Tas pats yra ir su kabeliniais modemais. Čia iškyla sekančios problemos: Tinklo valdymas. Provaideris turi pastoviai kontroliuoti kabelinį tinklą ir jį teisingai valdyti. Technines problemos. Kabelinių modemų firmų gamintojams reikės sukurti patikimą architektūrą, teikiančią skirtingų kabelinių tinklų provaiderių suderinamumą, suderinti signalų priėmimo standartus pagal juos.

Kompiuterių tinklai organizacijoms, įmonėms, firmoms. Jau ir mūsų šalyje daug organizacijų turi kompiuterius, kurie yra išsidėstę skirtingose vietose, nutolę vienas nuo kito nemažu atstumu. Šie kompiuteriai gali dirbti ir atskirai, tačiau dažnai reikia gauti informaciją iš vieno ar kito kompiuterio. Kitas motyvas sujungti šiuos kompiuterius į tinklą yra bendras jų resursų naudojimas ir pinigų taupymas. Tai leidžia bet kam, dirbančiam prie kompiuterio, įjungto į tinklą, nepriklausomai nuo to, kur jis yra bendrai naudoti programas, įrenginius ir ypač svarbu duomenis. Kitas kompiuterių tinklų tikslas yra sudaryti didesnį duomenų ir programų saugojimo patikimumą. Pavyzdžiui, jei failus su informacija saugoti dviejuose ar trijuose asmeniniuose kompiuteriuose, tai vienam iš jų sugedus, ar sustojus programai, galima naudotis kitame kompiuteryje esančia informacijos kopija.

Didelių tinklų atveju yra tikslinga visų servisų agentų lenteles saugoti viename serveryje. Šią užduotį atlieka katalogų agentas (Directory-Agent), dirbantis pasirinktame kompiuteryje. Tokiu atveju servisų agentai perduoda savo lentelių duomenys katalogų agentui, kuris šiuos duomenys apjungia. Tada vartotojų agentai gali kreiptis tiesiai į katalogų agentą.

ATM sujungtas su SONET/SDH duomenų srauto suskaidymu, glūdi pačioje Nortel‘o architektūrinės vizijos širdyje. Ši vizija apima gyvenimiškas, verslo ir mobilias sritis su audio/duomenų/video ir multimedijinių serverių rinkiniu. Bus daugybė būdų prieiti prie ATM tinklų įskaitant desktop ATM, komutuojamą Ethernet, wireless ir xDSL ir pan. Vizija apima platų daugialypių tarnybų klasių palaikymą vietiniams ATM bei IP, frame-relay ir ciklais paremtoms programoms. ATM pritaiko duomenų, audio ir video programų nevientisumo savybę ir tokio tipo duomenų suspaudimo galimybę padidinant saugojimo ir perdavimo efektyvumą. Nortelis taip pat įsivaizduoja eilę programų serverių ATM tinklo periferijoje, užtikrinančių duomenų, vaizdo ir balso tarnybų išdėstymą mažinant tinklo priklausomumą nuo atstumo.

Vienas iš pagrindiniu CMIP pranašumu yra tas, kad CMIP leidžia ivykdyti kažkoki tai veiksma (action, task), kas SNMP yra labai sunku arba visai neimanoma. SNMP tuo tarpu galima tik stebeti arba keisti kintamuju reikšmes. Taip pat CMIP yra labai lankstus protokolas, leidžiantis ilgus lankscius vardus. CMIP pateikia detalesne informacija apie valdomus irenginius, kuri kartais atrodo ir nenaudinga, bet SNMP to pasigendama. Be to, CMIP apsauga (security) leidžia vardu autorizacija (authorisation), priejimo kontrole (access control) bei apsaugos registravima (SNMPv1 to nera, taciau SNMPv2 ir SNMPv3 šiuo atžvilgiu nelabai ir atsilieka nuo CMIP). Taip pat vienas svarbiausiu pranašumu yra tas, kad CMIP leidžia neriboto dydžio persiuntimus tinkle.

Tinklo įranga (FR komutatorius) patikrina kiekvieno paketo CRC sumą ir jei ji nesutapo su kontroline - paketas išmetamas. Paketas taip pat išmetamas, jei jo ilgis yra per didelis. Esant paketų kamščiui, praleidžiami ne visi paketai. Dėl to reikia aukštesnio lygio protokolo, kuris Frame Relay perduotus duomenis apsaugotų nuo klaidų, tai gali būti IPX arba TCP/IP. Praktikoje Frame Relay tinklas gana patikimai perneša duomenis. Prarandama tik keletas kadrų per tą laiką, kai tinklas dirba numatytu ribiniu pralaidumu.