Telekomunikacijos

Klientų procesai naudojasi serverio procesų, dirbančių serverio kompiuteryje, teikiamomis paslaugomis. Tam tikslui klientai turi žinoti, kokie serverio procesai dirba kiekviename iš serverių. Novell tai išsprendžia protokolo SAP (Server Advertising Protocol) pagalba. Per šį protokolą serveriai gali “susipažinti” vieni su kitais, ir kita vertus, klientai gali gauti informaciją apie reikiamus serverio procesus. Ryšiui tarp serverio bei klientų procesų užtikrinti, Novell visiems serverio procesams priskyrė šešioliktainius numerius. Novell rezervavo visus numerius iki 8000h. Jei gamintojas nori rašyti serverio programą, kuri butų naudojama globaliai – pavyzdžiui, serverio programa, aptarnaujanti skaitmeninį faksą, - jis gali prašyti, kad Novell jam suteiktų vieną iš rezervuotų numerių. Lokaliam naudojimui skirti visi skaičiai, didesni už 8000h.

Bendrai kalbant, ATM duomenų srautų tvarkymo esmė yra užtikrinti QoS multimedijinėms programoms ir bendrą visų tinklo resursų optimizavimą. Šių tikslų įgyvendinimas įgalina pagerinti tarnybų klases ir pasiūlo potencialų būdą tarnybų diferenciacijai ir pajamų padidėjimui dėka tinklo veikimo paprastumo ir tinklo kainos mažinimo. ATM duomenų srauto valdymas ir jo įvairios funkcijos gali būti skirstomos į tris lako reikalavimais paremtus elementus. Pirmasis yra centrinio lygio valdymas kuris vykdomas realiame laike. Jis yra „talpinamas“ kietojoje įrangoje ir apima eiles priklausančias nuo skirtingų praradimo ir uždelsimo pioritetų, teisingai sutvarkytus eilių tvarkymo algoritmus ir greičio, kuris užtikrina srauto simetriją, valdymą. Gerai sutvarkytos komutatoriaus – buferio architektūros ir talpa yra būtini efektyviam tinklo veikimui.

CMIP veikimo principas panašus kaip ir SNMP. Tinklo valdoma informacija keiciasi tinklo valdymo taikomosios programos ir valdomi objektai per tinklo valdymo priemones (agents). Tinklo objektai yra valdomu tinklo irenginiu charakteristikos, kurios gali buti prižiurimos, kontroliuojamos ir verciamos ivykdyti kažkoki tai veiksma (action, task). SNMP to nera.

Paketai yra maršrutizuojami viena arba keletu Virtualių Grandinių, kurios aprašomos indvidualiais DLCI numeriais. Kiekviena grandinė aprašyta DLCI numeriu, turi pastoviai sukomutuotą kelią į tam tikrą tašką (destination). Taigi, turint sistemą sudarytą iš keleto sukonfiguruotų virtualių grandinių, galima vienu metu siųsti duomenis į skirtingus taškus. Žinoma jei tik yra palaikomi virtualūs sujungimai. Visi sujungimų DLCI numeriai yra nustatomi paslaugų tiekėjo tik abonimentiniui laikui.

Aukštesnių sluoksnių Novell protokolai kaip susisiekimo protokolus naudoja SPX/IPX arba TCP/IP. Tokie protokolai neturi įtakos bazinių protokolų (pvz. TCP/IP) antraštėms, bet įtakoja duomenų lauko formavimą. Duomenų apskeitimui tarp serverio bei darbo stočių, naudojamas NCP (NetWare Core Protocol) protokolas. Visos funkcijos, siejančios serverį su klientu, yra įgyvendinamos per šį protokolą. Yra dviejų rūšių NCP paketai: tie, kurie perduoda darbo stoties užklausą (request) serveriui, ir tie, kurie perneša atsakymo (replay) duomenis iš serverio į darbo stotį. Todėl yra skriamos dviejų rūšių NCP paketo antraštės: užklausos bei atsakymo (Request Header, Replay Header). Jie skiriami iš pirmųjų dviejų baitų.

Kol ciklais paremti videokonferencijų srautai (įskaitant judančius JPEG apie 10Mbps greičiu) gali būti palaikomi standartinių cikliškų emuliacijų naudojant AAL–1, ATM forumas nustatė VBR–RT VCs naudojimą AAL–5 MPEG2 ATM tinkluose, video-pagal-pareikalavimą programose, kadangi šis priartėjimas užtikrina geresnį tinklo resursų panaudojimą. MPEG yra standartų rinkinys nusakantis vaizdo kodavimą ir surround-sound audio signalus ir sinchronizuojantis video ir audio signalus MPEG failų peržiūros metu. Jis veikia 2 Mbps – 15 Mbps skalėje. Pirminis MPEG standartas (MPEG1) buvo nukreiptas VHS vaizdo ir garso kokybei. MPEG2 programos reikalaujamos būti broadcast kokybės ir HDTV.

CMIP - Common Management Information Protocol (bendrasis valdymo informacinis protokolas) - alternatyva SNMP protokolui. Jisai didesnis, pilnesnis nei SNMP, bet sunkiau išmokstamas bei sunkiai valdomas, reikia geresniu specialistu šio protokolo priežiurai. Šis protokolas veikia po OSI (Open Systems Interconnections) protokolu, ir tai dar viena priežastis, del ko jis nera placiai taikomas. OSI yra gana panašus i TCP/IP, po kuriuo veikia SNMP. Ir TCP/IP, ir OSI struktura yra panaši, abu protokolai naudoja ISO 7 tinklo komunikavimo modeli. Nors OSI ir atlieka tas pacias funkcijas, kaip ir TCP/IP, taciau TCP/IP jas atlieka placiau, šis protokolas yra pilnesnis. Be to, TCP/IP naudoja mažiau sistemos resursu nei OSI, nors ir yra didesnis protokolas.

Frame Relay yra supaprastintas paketinio komutavimo tinklas. Labai panašus į X.25, kuriame duomenų paketai maršrutizuojami į skirtingus taškus, nurodytus paketo antraštėje. Didžiausias skirtumas tarp Frame Relay ir X.25 yra tas, kad X.25 garantuoja duomenų vientisumą, ir tinklo duomenų srautas valdomas vėlinimo sąskaita. Frame Relay taip pat komutuoja paketus, tačiau duomenų vientisumas visiškai negarantuojamas. Frame Relay buferizavimas yra optimizuotas. Lyginant su X.25, turinčio saugojimo ir siuntimo mechanizmą su visiška klaidų korekcija, Frame Relay buferizavimas yra minimalus. Šis tinklas daug greitesnis, nei X.25: kadrai komutatoriuje yra nukreipiami į paskirties vietą suvėlinti tik per keletą šimtų mikrosekundžių, tuo tarpu X.25 vėlinimas siekia kelis šimtus milisekundžių.

Tiek darbo stotyse, tiek serveriuose Novell naudoja 6 baitų adresus, sudaromus pagal IEEE 802 standartą (fiziniai arba MAC- adresai). Šie adresai yra įrašyti į kiekvienos tinklo plokštės EPROM. Instaliavus tinklo kortą, kompiuteris įgyja unikalų adresą tinkle. Jei kompiuteryje instaliuojamos dvi tinklo plokštės (tiltas, maršrutizatorius), tada jis turi du fizinius adresus. Kaip kompiuterio adresas naudojamas fizinis adresas, o prievado (Socket) numeris – proceso su jam priklausančiomis duomenų struktūromis numeris, kuris labiau svarbus programinės įrangos kūrėjams.

ATM paremti Ethernet komutatoriai ir ATM darbo grupių komutatoriai plinta per galutinius vartotojus. Plačiausiai naudojamas vietinėse ATM aplinkose standartų rinkinys yra ATM LAN emuliacija (LANE). ATM LAN emuliacija naudojama padarant ATM SVC tinklą rinkiniu virtualių Ethernet/IEEE 802.3 ir token-ring/IEEE802.5 LAN‘ų. Didelis kiekis daugelio egzistuojančių LAN charakteristikų leidžia, kad LAN emuliacija leistų egsistuojančias LAN programas veikti ATM. ATM LAN emuliacijoje didžioji vienalypio LAN duomenų srauto dalis juda tiesiai tarp ATM SVC klientų, kai tuo tarpu daugialypis srautas yra perduodamas serverio funkcionalumo dėka. Tiltai (Bridging) naudojami sujungti realius LAN ir emuliuotus LAN veikiančius ATM tinkle, tuo tarpu maršrutizavimas naudojamas sujungti ATM emuliuotus LAN ir kitus WAN ar LAN.

DSL yra nauja modemo technologija, kuri gali vieną porą varinių telefono laidų paversti trijų kanalų duomenų perdavimo sistema (balso perdavimo, priėmimo (downstream) bei siuntimo (upstream)). xDSL skirstosi į skirtingas DSL variacijas, tokias kaip aDSL, iDSL, raDSL ir kitas. DSL‘as vienu metu ta pačia linija gali perduoti ir duomenis ir garso signalus. O Duomenų porcija linijai yra priskiriama jungčiai, o tai reiškia tai yra besitęsiantis procesas. Daugiau nereikia jokių papildomų jungimosi įtaisų. Kelių metų bėgyje tikimasi, kad DSL pakeis ISDN daugumoje sričių ir konkuruos dėl kabelio ir kitų ryšio plėtros sprendimų, kad galėtų perduoti multimediją ir 3-D į jūsų namus. Šimtai milijonų gyventojų ir įstaigų visame pasaulyje naudojasi varinėmis linijomis teikiamomis telefoninių pokabių paslaugomis. Dėl šios priežasties Interneto prieiga, paremta DSL technologija yra pigi ir daugeliui prieinama.

Dabar Ethernetas yra yra plačiausiai taikoma LAN technologija. Etherneto populiarumą nulėmė kelios priežastys: Ethernetas buvo pirmas, plačiau paplitęs didelio greičio LAN; jis palyginus su kitomis technologijomis, yra paprastesnis ir pigesnis. Šiandieninis Ethernetas turi daug formų ir pavidalų. Jo LAN tinklai gali būti magistralės ar žvaigždės topologijos, perduoti informaciją skirtingais greičiais. Didžiausi perdavimo greičiai pasiekiami optiniuse kabeliuse, tačiau dėl didelės jų kainos, jie naudojami tik pagrindinėse magistralėse ar ar prijungiant didelės aprėpties tinklus. Paprastam vartotojui geriausia ir prieinamiausia tecnologija yra taip vadinama RadioEthernet’as (WLAN’as)