Protokolas teikia paslaugas OSI modelio tinklo sluoksniui (3-iasis sluoksnis). Paslaugos kreipties taške jis elgiasi panašiai kaip HDLC protokolas. LLC protokolas vykdo visas duomenų perdavimo kanalo sluoksnio funkcijas, jei tik pastarosios nepriklauso nuo terpės ir nuo kreipties į LAN būdo. Įvairių paslaugų vykdymui LLC turi LLC protokolo duomenų bloką. LLC PDU su trimis valdymo lauko formatais. LLC PDU formatas apima DSAP (Destination Service Access Point – gavėjo paslaugų kreipties taškas) lauką ir SSAP (Source Service Access Point – siuntėjo paslaugų kreipties taškas) lauką. I ir III rūšies paslaugose naudojamas vien nenumeruotųjų valdymo laukų formatas, o II rūšies paslaugose – visi trys formatai.

Prieš įrengiant bet kokia naują technologiją, reikia išspręsti eilę esamų problemų, kurios gali būti ne tik techninės, bet ir ekonominės arba organizacinės. Tas pats yra ir su kabeliniais modemais. Čia iškyla sekančios problemos: Tinklo valdymas. Provaideris turi pastoviai kontroliuoti kabelinį tinklą ir jį teisingai valdyti. Technines problemos. Kabelinių modemų firmų gamintojams reikės sukurti patikimą architektūrą, teikiančią skirtingų kabelinių tinklų provaiderių suderinamumą, suderinti signalų priėmimo standartus pagal juos.

Kompiuterių tinklai organizacijoms, įmonėms, firmoms. Jau ir mūsų šalyje daug organizacijų turi kompiuterius, kurie yra išsidėstę skirtingose vietose, nutolę vienas nuo kito nemažu atstumu. Šie kompiuteriai gali dirbti ir atskirai, tačiau dažnai reikia gauti informaciją iš vieno ar kito kompiuterio. Kitas motyvas sujungti šiuos kompiuterius į tinklą yra bendras jų resursų naudojimas ir pinigų taupymas. Tai leidžia bet kam, dirbančiam prie kompiuterio, įjungto į tinklą, nepriklausomai nuo to, kur jis yra bendrai naudoti programas, įrenginius ir ypač svarbu duomenis. Kitas kompiuterių tinklų tikslas yra sudaryti didesnį duomenų ir programų saugojimo patikimumą. Pavyzdžiui, jei failus su informacija saugoti dviejuose ar trijuose asmeniniuose kompiuteriuose, tai vienam iš jų sugedus, ar sustojus programai, galima naudotis kitame kompiuteryje esančia informacijos kopija.

Bendrakanalėse terpėse (Common Channel Media), tokiose kaip vietiniai tinklai, kabelinės televizijos tinklai ar paketinio duomenų perdavimo radijo tinklai, 2-ojo sluoksnio (duomenų perdavimo kanalo sluoksnis) ir 1-ojo sluoksnio (fizinis sluoksnis) kreipties protokolai gali gerokai skirtis nuo ką tik aprašytojo HDLC protokolo. Šiose terpėse kreipties mechanizmas yra kitoks nei numatytasis HDLC LAPB protokole, kuris buvo skiriamas daugiau sujungimų režime veikiančioms dvitaškėms teritorinių tinklų WAN jungtims. Atsižvelgdami į įvairių pramonės kompanijų pasiūlymus vietiniams tinklams, šiame skyrelyje apsiribosime 802 LAN grupės protokolais, apibrėžtais IEEE. Šių protokolų dabar daugiausia yra perėmusi ISO, suteikusi jiems IS (tarptautinio standarto) arba DIS (Drafted International Standard – parengtinio tarptautinio standarto) statusus.

Duomenų persiuntimas kabeliniais tinklais gali būti vykdomas skirtingais kanalais. Kaip jau buvo pasakyta, yra du variantai kabelinio modemo pajungimui – simetrinis ir nesimetrinis kabelinių sistemų pajungimas. Simetrinė architektūra turi eilę trūkumų, ribojančios jos vartojimą.

Šio tinklo maksimalus pralaidumas yra 100 Mbps, tačiau taupant pinigus jo pralaidumas gali būti ir 10 Mbps. Tinklo greitis priklauso nuo tinklą sudarančių irenginių. Jeigu šakotuvų, tinklo plokščių ir kitos tinklo įrangos pralaidumas bus 10 Mbps tai pačio tinklo pralaidumas bus toks pat. Vėliau norint padidinti tinklo greitį jums tereiks pasikeisti tinklo irenginius o kabeliai liks tie patys. Tad 10BASE-T standartotinklo pranašumas dar yra ir tas, kad norint, padidinti tinklo pralaidumą iki 100 Mbps, tereikia pakeisti tinklo įranga ( instaliacinio kabelio keisti nereikia).

Protokolas HDCL yra bitų režimo protokolas. Iki atsirandant HDLC daugelis duomenų perdavimo kanalo protokolų buvo ženklų režimo. Panašūs protokolai paprastai naudoja į blokus (freimus) suskirstytus duomenų srautus. Be vartotojo siunčiamos informacijos reikia perduoti ir signalizavimo, kontrolės informaciją, leidžiančią, pavyzdžiui, signalizuoti, kad nusiųstame duomenų freime yra klaidų. Be to, yra būtina rasti vieną ar kitą freimo pradžios ir pabaigos ženklinimo būdą.
Ženklų režimo protokoluose visi šie klausimai buvo sprendžiami signalizavimo funkcijoms rezervuojant tam tikrą galimų bitų derinių skaičių. Likusieji deriniai buvo naudojami raidžių, skaičių ir simbolių persiuntimui. Šį būdą naudojančių kodų pavyzdžiais galėtų būti ASCII ar CCITT IA 5.

Interaktyvių paslaugų populiarumas Interneto tinkle sparčiai auga. 1994 m. Internetu naudojosi 30 mln. žmonių, 1995 m. pabaigoje jų jau buvo 100 mln., o 1998m. pagal prognozes buvo 300 mln. Visiems šiems vartotojams parūpinti pilnavertį Internet priėjimą reikalingas spartus duomenų perdavimas. Būtent tokia priemonė yra kabelinis modemas, todėl ši technologija turi nuostabią perspektyvą, juk ja galima naudotis aukštos spartos Internet’o priėjimu iš namų, mokyklos arba ofiso.

10BASE-2 standartokompiuterinis tinklas yra senesnio tipo kompiuterinis tinklas, tačiau dar nemažai firmų ir ypač privačių asmenų naudoja šį tipą, kadangi kartais jis yra pranašesnis nei
10BASE-T tipo tinklas: 1. 10BASE-2 standartokompiuterinis tinklas yra pigesnis, kadangi nėra reikalingi tinklo šakotuvai (hub‘ai). Šiam tinklo tipui naudojamas plonas koaksialinis kabelis, jungtys, „T“ formos trišakiai ir terminatoriai. 2. šio tinklo praktinis maksimalus ilgis gali siekti iki 300 m, o išskirtiniais atvejais ir daugiau, kas kai kuriais atvejais yra labai naudinga, ypač kai kompiuteriai, kuriuos reikia sujungti į kompiuterinį tinklą yra dideliu atstumu nutolę vienas nuo kito.

Sluoksninė OSI modelio sandara nustato kiekvienam sluoksniui tam tikrą fiksuotų tikslų skaičių. Visuomet egzistuoja interfeisai su viršuj ir apačioj esančiais sluoksniais ir su jais surištas antraščių apdorojimas. Beveik kiekvieno sluoksnio paslaugų gali pageidauti keletas viršuje esančio sluoksnio vartotojų. Toks bendras žemesniojo sluoksnio paslaugų vartojimas yra vadinamas sutankinimu (multiplexing). Keletas (N+1) jungčių naudojasi viena (N) jungtimi. Pageidautina (visų pirma klaidų aptikimo požiūriu) sudalinti informaciją į riboto ilgio blokus arba segmentus. Šis procesas yra vadinamas segmentavimu.