Kompiuterinės technologijos

Internetinių puslapių ir paslaugų gausa vilioja įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones. Jie ne tik domisi naujienomis, bet ir aktyviai dalyvauja pokalbių svetainėse, pažinčių puslapiuose, žaidžia įvairius žaidimus, leidžia pinigus elektroninėse parduotuvėse ar didelius laimėjimus siūlančiuose loterijų puslapiuose. Deja, dažnai nesuvokiama, kad liguistas potraukis naudotis internetu gali būti žalingas ir net vadinamas nauja šio amžiaus liga, galinčia sukelti itin rimtų pasekmių. Dažnas naudojimasis internetu gali turėti įtakos žmogaus psichologinei ir fizinei sveikatai. Vertėtų susirūpinti, jeigu kasdien jaučiamas noras įsijungti internetą, jame ieškoma paguodos, paramos, nuolat kuriami įvairūs virtualūs charakteriai, savo pasakojimais, mintimis mėginama sukelti aplinkinių reakciją. Priklausomybė nuo interneto gali paveikti žmogaus dvasinę būklę, jis tampa irzlus, pasireiškia depresijos požymių. Kartais pamirštami aplinkiniai, nepaisoma savo poreikių, o vaikus itin žalingai veikia ir vilioja smurtinė, pornografinė ar narkomaniją skatinanti informacija, sektų internetiniai puslapiai. Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vyriausioji specialistė Irma Mockienė šią priklausomybę apibūdino kaip potraukio naudotis internetu valdymo sutrikimą, kai vartotojas pradeda jausti kliniškai reikšmingus pokyčius, pasireiškiančius tam tikrais simptomais ir trunkančiais ne mažiau kaip vienerius metus.

Be saiko internete naršantys paaugliai daugiau nei du kartus dažniau serga depresija, negu tai saikingai darantys jų bendraamžiai, rašo „AFP“. Tokia išvada buvo padaryta atliktame tyrime Guančžou (Guangzhou) provincijoje Kinijoje. Iš 1041 apklasto paauglio daugiau kaip 940 naudojosi internetu saikingai, tačiau 9,2% ir 0,2% pateko tarp tų, kurie šiek tiek arba labai piktnaudžiavo naršymu internete. Per 9 stebėjimo mėnesius aktyviausius internautus depresija užpuldavo 2,5 karto dažniau. Tyrėjai spėja, kad tyrimo rezultatus galima paaiškinti tuo, kad psichiškai sveikiems paaugliams sveikata sutrinka nuo naršymo internete. Tiesa, įmanomas ir kitas paaiškinimas: tiesiog žmonės su psichiniais sutrikimais labiau linkę be saiko naršyti internete. Kiti tyrimai parodė, kad besaikis naršymas labiau paplitęs tarp berniukų, nei tarp mergaičių. Taip pat pažymima, kad tie, kurie internete praleidžia ilgą laiką, labiau linkę jame pramogauti, o ne ieškoti informacijos.

Nenumaldomas noras kas minutę pasitikrinti el. pašto dėžutę. Vietoj rytinės kavos gėrimo -
 naršymas po socialinius tinklapius, vakare – neišplautų indų krūvos, rėkiantis sutuoktinis ir nepatenkinti draugai. Tai – Mariaus kasdienybė. Internetas pamažu tampa svarbiausia jo gyvenimo dalimi. Vyras nebesidomi fotografija, jo nauja aistra virtualusis pasaulis, jame praleidžia vis daugiau ir daugiau laiko. Jei šeimai ir pavyksta nors trumpam atitraukti nuo kompiuterio, vyras tampa irzlus ir nerimastingas. Marius nejaučia, kaip su kiekvienu kompiuterio įjungimu iš lėto griūna jo profesinis ir asmeninis pasaulis… Ši istorija jums gali pasirodyti tolima, tačiau psichologai nerimauja: vis daugiau asmenų pasineria i virtualųjį pasaulį, net nenutuokdami apie galimas grėsmes. Kol nesaikingas interneto naudojimas skausmingai nepaliečia beveik visų gyvenimo sričių (šeimos, darbo, santykių su aplinkiniais, mokslų), tol apie galimas grėsmes nesusimąstome. Deja, tuo metu priklausomybė būna įsisenėjusi ir ją pašalinti nėra lengva. Daugelis nesenai atliktų mokslinių tyrimų dabar jau drąsiai teigia jog elgesio priklausomybės egzistuoja. Jų atpažinta įvairių ir visai nemažai, tokių kaip priklausomybė nuo sporto, sekso, video žaidimų, apsipirkimų (shoping’o), interneto bei socialinių tinklapių. Kokie yra nerimą keliantys priklausomybės simptomai, kaip juos atpažinti? Kokie žmonių tipai yra labiau linkę į įvairias priklausomybes trumpai aptarsime, tam, kad žinotumėte kada laiku pasitraukti.

Vokietijos vyriausybės atstovė kovai su narkomanija vis labiau nerimauja dėl patologiško interneto naudojimo jaunimo tarpe, praneša dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung.“ Vokietijoje jaunuoliai rečiau griebiasi butelio, cigaretės ar narkotikų, bet milijonai šalies gyventojų vis dar turi rimtų priklausomybės problemų. Daugybė jų yra priklausomi nuo kompiuterių ar viešojo maitinimo įstaigose įrengtų lošimo automatų. Taip rašoma laikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ cituojamoje Vokietijos vyriausybės ataskaitoje apie narkomaniją ir priklausomybių problemas. Vokietijos vyriausybės atstovė kovai su narkomanija Mechthild Dyckmans ypač susirūpinusi „besaikiu ar net patologišku jaunuolių naudojimosi internetu.“ M.Dyckmans taip pat pranešė, kad vyriausybė dar prieš vasaros atostogas parengs nutarimą, kuriuo bus sumažintas leistinas lošimo automatų skaičius viešojo maitinimo įstaigose. Šiuo metu Vokietijoje kiekvienas baras, restoranas ar kavinė gali turėti iki trijų automatų. Praktiškai nekontroliuojamą prieigą prie jų turi ir nepilnamečiai jaunuoliai, kurie pagal valstybės įstatymus neturi teisės jais naudotis. Užtat tabako gaminių vartojimas Vokietijoje pasiekė naujas žemumas. Vos 12 proc. jaunuolių tarp dvylikos ir septyniolikos metų bent kartą per savaitę rūko. Jau kurį laiką stebima ir alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija.

Labiausiai pažeidžiami šiuolaikinių priklausomybių – interneto, kompiuterinių žaidimų, rūkymo ar cheminių medžiagų yra vaikai ir paaugliai. Emocinis žmogaus stabilumas formuojasi nuo ankstyvos vaikystės. Deja, priklausomybės išvystymas ankstyvame amžiuje net keturis kartus padidina riziką susidurti su priklausomybės ligomis ateityje. Dažnai suaugusieji neįvertina rizikos bei neigiamų, žalingų pasekmių susijusių su interneto piktnaudžiavimu. O ir nuolatinis vaiko laiko leidimas prie kompiuterio suteikia tėvams savotišką saugumo jausmą. Vis dėlto nuolatinis, besaikis buvimas virtualioje erdvėje ypatingai žaloja jaunuolio suvokimą apie jį supančią aplinką, riboja gebėjimą džiaugtis, išreikšti natūralias emocijas, bei eksperimentuoti realiame pasaulyje. Be to, bendravimas virtualioje erdvėje gerokai skiriasi nuo natūralaus bendravimo, o įgūdžiai reikalingi natūraliam, akis į akį bendravimui, yra visiškai neugdomi ir nepalaikomi. Nenuostabu, jog jaunuolis valandų valandas praleidžiantis internetinėje aplinkoje, natūraliose situacijose nebemoka pritapti prie draugų/bendraamžių, jaučiasi nepilnavertis, dėl ko nesąmoningai trokšta grįžti į jam artimesnę, virtualią aplinką. Sugebėjimas užmegzti bei palaikyti santykius tarp draugų paauglystės metu yra kritiškai svarbus. Tai teigiamai veikia paauglio savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis. Priešingai, bendraamžių atstūmimas neigiamai veikia savo įvaizdžio suvokimą, ir gali tapti depresijos priežastimi. Tyrimų atliktų su paaugliais duomenimis, jaunuoliai, išgyvenantys bendraamžių atstūmimą bei turintys bendravimo sunkumų, teigia labiau linkę užmegzti artimus ryšius su internetiniais draugais nei realiais bendraamžiais. Pastebėta, jog daugiausiai tam įtakos turi dėmesio stoka iš tėvų.