Internetas

Lietuviškos reklamos internete ypatumai

pagal
Reklama internete 9 Straipsniai.lt

Šiandien spaudžiau labai daug reklamų. Tiek skydelių, tiek ir teksto reklamų Google paieškos rezultatuose. Užsienietiškose svetainėse nevengiu paspausti reklamų, jei sudomina žinutė. Kartais apsigaunu, bet šiaip esu atradęs ne vieną įdomų dalyką tokiu būdu. Tačiau šiandien ko gero pirmą kartą gyvenime tai dariau lietuviškose svetainėse. Žmonės, man atsivėrė akys! - Net interneto reklama Lietuvoje ir pasaulyje skiriasi kaip dangus ir žemė. Kam verslas apskritai mėto pinigus reklamai internete, jei ta reklama yra visiškai nepritaikyta internetui, neišnaudoja jo galimybių, o ir pats verslas tam yra nepasiruošęs? Mados reikalas? Reklamos agentūrų užkalbėjimai? Tiesiog būtinybė išleisti numatytą “biudžetą” tinkamai nepasiruošus? Su tuo pačiu susijęs, dar platesnis klausimas: kam verslui reikalingos neveiksmingos svetainės internete? Tokios, žinote, 1994-ųjų laidos “vizitinės kortelės” (į kurias veda 9 iš 10 reklamos nuorodų)? Ką aš turėčiau tokioje svetainėje veikti - grožėtis firmos pastatu ar nuotrauka skyrelyje “mūsų kolektyvas”? Kaip toks marazmas tebėra gyvas šiandien? Daug neatsakytų klausimų ir vienas griežtas patarimas visoms verslo bendrovėms turinčioms ar ketinančioms turėti savo svetaines internete: nekurkite nefunkcionalių svetainių. Jei esate prekybininkai, jūsų svetainė turi parduoti. Jei teikiate paslaugas, aš jas turiu gauti jūsų svetainėje. Jei gaminate, aš turiu gauti visą informaciją apie jūsų gaminius jūsų svetainėje.

Reklama internete - istorija ir šiandiena

pagal
Reklama internete 4 Straipsniai.lt

Pirmasis reklaminis skydelis (interneto baneris) pasirodė 1993 metais, tai buvo Heller, Ehrman, White and McAuliffe advokatų kontoros reklama. Tačiau interneto reklamos gimimo diena yra laikoma 1994 metų spalio 24 d., kai interneto portalas HotWired pradėjo demonstruoti kompanijos AT&T reklamą savo tinklalapyje. Šis portalas pirmasis išskyrė plotus reklaminiams baneriams savo svetainėje, taip pat jie pirmieji pradėjo teikti reklamos efektyvumo ataskaitas savo klientams. Būtent dėl galimybės apskaičiuoti reklamos efektyvumą, ši rinkodaros komunikacijos forma išpopuliarėjo žaibiškai. Kartu atsirado interneto reklamos tinklai, specializuotos interaktyvios reklamos agentūros, sparčiai augo, taip vadinamų, DOT COM kompanijų skaičius. Tai truko nepilną dešimtmetį, nes 2000 metais, sprogus DOT COM kompanijų burbului, reklamos specialistai pradėjo diskutuoti, kad reklama internete buvo gerokai pervertinta, atsirado abejonių dėl šios komunikacijos formos likimo. Spėlionės dėl interneto reklamos likimo nepasitvirtino. Spartėjant interneto ryšiui ir tobulėjant web technologijoms, reklama internete įgavo naujas formas. Vienos jų – atskirų produktų promo interneto svetainės, video baneriai ir pan. Ne viename skaitytame straipsnyje teko rasti nuomonę, kad interneto baneriai ir šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, užleisdami vietą kontekstinei reklamai, kurią atstovauja ir Google AdWords sistema, bei kitoms panašioms reklamos formoms.

Geert Lovink: “blogai” - internetinis cinizmas

pagal
teen computer online cyber bullying Straipsniai.lt

Visas pasaulis kalba apie tai kaip blogai ir web 2.0 pakeis ar jau pakeitė internetą iš pagrindų, tuo pačiu prisidėdami prie žiniasklaidos nykimo ir futurologinių naujųjų medijų svajonių idėjų propagavimo. Tuo tarpu Geertas Lovinkas savo naujojoje knygoje „Zero Comments“ („Nulis komentarų“), kurią Routledge leidykla planuoja išleisti 2007 rugsėjo mėnesį, bando kurti blogų teoriją bei juos sukritikuoti iš esmės. Knygoje vienas po kito griaunami blogosferos mitai: pavyzdžiui, blogų kaip naujųjų žiniasklaidos pakaitalų. Publikuojame vieno knygos skyriaus ištrauką, kurią maloniai sutiko paskolinti autorius. Ši esė pateikia bendrą bloginimo (nuo angl. blogging – weblog’ų arba tiesiog blogų, el. dienoraščių rašymas – vert. pastaba) teoriją, apjungiančią vartotojų kultūrų analizę ir šiuolaikinių tinklo programų kultūrinę kritiką. Pirma ketinu apžvelgti blogų kultūros nuopelnus, vėliau apsvarstyti “internetinio cinizmo” klausimą ir, galiausiai, bloginimo nihilistinę būklę. Sąmoningai nepasitelkiu nei techno-determinizmo, nei Žižeko stiliaus kultūrinės analizės perspektyvų. Nesiekiu nei populiarinti, nei dekonstruoti “pilietinio žurnalizmo” sąvoką, arba sumenkinti “dalyvavimą skatinančių medijų” svarbą. Išgirtų “Web 2.0” (“antros kartos interneto”) įrankių įgalinantys aspektai yra akivaizdūs. Blogai pakeitė pasaulį įvairiais būdais; tačiau labai svarbu teisingai juos interpretuoti. Man įdomi nihilistinė blogų kaip kultūros ir programinės įrangos struktūra.

Iš lietuvių tinklalapio - 100 mln. parsisiuntimų

pagal

Didžiausias pasaulyje mobiliesiems įrenginiams skirtų žaidimų ir programų tinklalapis getjar.com per dvejus metus peržengė 100 mln. parsisiuntimų ribą. Portalą sukūrusi ir valdanti Lietuvos kompanija "GetJat Baltic" pastebi, jog vis dažniau vartotojai siunčiasi greitųjų žinučių (chat), interneto naršyklių ir el. pašto programas, o JAVA žaidimų, kurie prieš porą metų buvo paklausiausi, proporcinė dalis mažėja. Aktyviausiai savo mobiliesiems telefonams aplikacijas siunčiasi JAV ir Didžiosios Britanijos gyventojai. Lietuvos vartotojai sudaro apie 0,5 proc. viso parsisiuntimų srauto (per dvejus metus - apie 500 tūkst. kartų). "Lietuvoje vyrauja daugeliui pasaulio šalių būdingos tendencijos. Vis žymesnę parsisiunčiamų mobiliųjų aplikacijų dalį sudaro programos, skirtos patogesniam bendravimui, funkcionalumui ir verslo efektyvumui didinti. Nors žaidimų taip pat siunčiamasi vis daugiau, tačiau jų užimama dalis bendrame sraute sumažėjo ir šiandien siekia tik apie 25-30 procentus. Tai rodo, kad tobulėjant telefonams, plečiantis jų funkcijoms, keičiasi ir vartotojų įpročiai bei poreikiai", - teigia "GetJar Baltic" vadovas Ilja Laurs. Remiantis portalo statistika, Lietuvos gyventojai dažniausiai siunčiasi mobiliesiems prietaisams skirtas taikomąsias aplikacijas (9 proc. nuo visų parsisiuntimų Lietuvoje), el. pašto programas (8 proc.), interneto naršykles (7 proc.) bei greitųjų žinučių programas (7 proc.).

Lietuvių sukurtas tinklalapis pritraukė 14 mln. litų investicijų

pagal

Populiariausias pasaulyje mobiliesiems telefonams skirtų programų bei žaidimų tinklalapis "GetJar", kurį sukūrė ir valdo lietuvių kompanija "GetJar Baltic", pritraukė 6 mln. JAV dolerių (14,1 mln. litų) dydžio investicijų iš Didžiojoje Britanijoje ir JAV Silicio slėnyje įsikūrusios investicinės kompanijos "Accel Partners". "Lietuvių sukurtas "GetJar" tapo fenomenu mobiliųjų aplikacijų pasaulyje ir šiandien yra vienas svarbiausių tinklalapių vartotojams. Mūsų investicijos į portalo plėtrą padės sėkmingai tobulinti produktą, jungiantį mobiliųjų aplikacijų kūrėjus ir vartotojų bendruomenę", - teigia "Accel Partners" Didžiosios Britanijos padalinio vadovas Kevinas Comoli (Kevin Comolli). "Accel Partners" kartu su verslininkais iš įvairių pasaulio šalių plėtojo ir stiprino šiandien pirmaujančius prekės ženklus, tokius kaip "Macromedia", "RealNetworks" ar "Facebook", kurios 1,6 proc. akcijų už 240 mln. JAV dolerių (564 mln. litų) šių metų rudenį įsigijo tarptautinė kompanija "Microsoft". "Mes džiaugiamės partneryste su "Accel Partners" ir atsiveriančiomis galimybėmis intensyviai tobulinti sąlygas mobiliųjų programų kūrėjų ir vartotojų bendradarbiavimui, kurio dėka sukuriamos plačiai taikomos mobiliųjų prietaisų aplikacijos", - teigia "GetJar" vadovas Ilja Laurs. Pasak jo, investicijos bus skiriamos įmonės plėtrai Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur ketinama suformuoti pardavimų ir rinkodaros komandas, stiprinsiančias portalo pozicijas.

Internetą išstums... Žmonių tinklas

pagal

Įprasto interneto greitai nebeliks: jau kelerius metus jį neatpažįstamai keičiame mes patys, paprasti vartotojai. Su IP telefonija, interneto dienoraščiais, „YourTube", ir kitu mūsų pačių kuriamu turiniu Internetas tampa „Žmonių tinklu" - sako „Cisco" padalinio Lietuvoje vadovas Rimvydas Maskaliūnas. „Daugiau ne dešimtmetį internetas plito palyginti vangiai, ir viena iš priežasčių - labai paprasta: jame tiesiog nebuvo pakankamai turinio, - sako R.Maskaliūnas. - O turinio nebuvo todėl, kad nebuvo kam jį sukurti. Tų „dedikuotų" asmenų ar įmonių, galėjusių talpinti turinį internete, buvo akivaizdžiai per mažai". Tačiau, pasak „Cisco" vadovo, situacija iš esmės pradėjo keistis tada, kai interneto vartotojai tapo ir jo kūrėjais - pradėjo rašyti dienoraščius, talpinti savo filmus, muziką ir patį įvairiausią kitokį skaitmeninį turinį. „Jei anksčiau skaičiavome apie milijoną naujų interneto puslapių per parą, tai dabar tas skaičius dar keliskart išaugo, - sako R.Maskaliūnas. - Taigi, internetas tiesiog žmogiškėja - kiekvienas su juo ir per jį kontaktuoja tiesiogiai, ir ne tik raštu, bet ir balsu, vaizdais ir t.t." Tema „Sveiki atvykę į žmonių tinklą" Lietuvos informacinių technologijų bendruomenei bus pristatyta kitą savaitę vyksiančioje „Cisco Expo" - parodoje, kuri Europos šalyse nebe pirmus metus sutraukia daugybę IT specialistų. „Faktiškai "Cisco Expo„ yra naujovių pristatymas ir demonstravimas, - sako R.Maskaliūnas.

Didesnės .lt domeno galimybės

pagal

Pirmiausiai atsisakoma sudėtingos sutarčių su klientais pasirašymo procedūros. Nuo šiol sutartį su visomis sąlygomis bei įsipareigojimais klientas galės matyti internete. Taip bus galima daug greičiau aktyvuoti sukurtą domeną, be to, sumažės pašto išlaidos. Antra, naikinami dviejų simbolių domenų įkūrimo apribojimai. Šiuo metu, norint įkurti dviejų simbolių domeną, tenka įrodyti teisę į tokį žymenį. Taip pat atsisakoma apribojimų, susijusių su vietovardžiais bei asmenvardžiais. Iki šiol buvo stengiamasi, kad miestų pavadinimai taptų konkrečių savivaldybių domenų adresais. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė yra įkūrusi adresą kaunas.lt, Vilniaus miesto savivaldybė - vilnius.lt. Nuspręsta, kad norėjusios domenus įkurti įstaigos, tai jau padarė. Tad nebėra prasmės saugoti pavadinimus, kurie galbūt visai nebus panaudoti. Vietovardžių pavadinimus galės įkurti bet kuris juridinis ar fizinis asmuo. Pavyzdžiui, žinomas Lietuvos džiazo muzikantas Vytautas Grubliauskas, pravarde Kongas, jau seniai norėjo įkurti domeną, kurio adresas būtų kongas.lt. Tačiau to padaryti muzikantui neleista, kadangi yra valstybė Kongas. Logiška, kad valstybė Kongas, iki šiol nepareiškusi noro sukurti domeno kongas.lt, to gali niekada taip ir nepadaryti. Yra ir daugiau pavyzdžių, kai neleista vartoti asmenvardžių ar vietovardžių. Nuo kovo 13 d. šie apribojimai nebegalios.

Geriausią filmą apie saugesnį internetą sukūrė Alytaus moksleiviai

pagal
teenager on computer Straipsniai.lt

Šiandien paskelbtas geriausias moksleivių sukurtas video filmas saugesnio interneto tema. Po daugiau nei pusantro mėnesio trukusio konkurso nugalėtoju pripažintas Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos mokinių filmas "Skaudi pamoka". Antroji vieta atiteko dviejų sostinės mokyklų mokinių video darbui "Pasaulio virusas", o publikos simpatijų prizą pelnė Vilkaviškio Aušros vidurinės mokyklos mokinių komanda, pristačiusi filmą "Akimirka". Iš viso konkurse varžėsi beveik 30 darbų - daugiausia jų sulaukta iš Kauno miesto ir rajono, Šiaulių bei Alytaus mokyklų. Saugesnio interneto dienai skirtą konkursą inicijavo "Saugesnio interneto" programą įgyvendinanti telekomunikacijų bendrovė "Bitė Lietuva" kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Socialinių ir psichologinių paslaugų centru. "Džiaugiamės, kad konkursas sulaukė aktyvaus mokinių dalyvavimo. Tikime, kad kurdami filmus jie sužinojo ne tik apie opiausias interneto saugumo problemas, bet ir apie galimybes saugiai gyventi virtualioje erdvėje", - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas. "Bitės" grupės Klientų aptarnavimo direktorės Virginijos Žiūkienės teigimu, stebint konkursui sukurtus darbus, buvo įdomu išvysti internetą vaikų akimis. "Dažnai suaugę ir vaikai internete domisi skirtingomis temomis ir tarsi gyvena atskiruose pasauliuose. Konkursas leido iš arčiau pažinti tai, kas aktualiausia jaunimui, o svarbiausia - sužinoti, koks internetas patiems moksleiviams atrodo saugus", - sakė V. Žiūkienė.

Duomenų apsauga elektroninėje komercijoje

pagal
secure internet Straipsniai.lt

Atsiradus pasauliniam interneto tinklui žmonija rado būdų, kaip jį išnaudoti verslo tikslams. Dabartiniu metu beveik kiekviena kompanija turi savo interneto tinklapį. Daugelis jų savo tinklapiuose siūlo prekes ir paslaugas. Buvo sukurta daug atskirų interneto prekyviečių, kur siūlomos įvairių kompanijų parduodamos prekės ar paslaugos. Žinoma, pačiame internete apstu ir kitų elektroninių paslaugų, tokių kaip faksas, elektroninis paštas ir pan. Tačiau kartu su elektroninės komercijos atsiradimu gimė ir visa eilė poreikių. Tai ir elektroninio parašo problema, ir telekomunikaciniais kanalais perduodamų duomenų apsaugos problemos. Žinant, nemažą elektroninės komercijos paslaugų ratą išskirkime taip vadinamą interneto prekybą. Deja nėra vieningos elektroninės prekybos apibrėžimo. Elektroninė prekyba yra daugiau nei vien tik prekių ir paslaugų pirkimas bei pardavimas internetu. Iš esmės ji apima bet kokią transakciją atliktą elektroniniu būdu, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėje aplinkoje. Dabartinis elektroninės prekybos įstatymo projektas elektroninę prekybą apibrėžia taip: “Elektroninė prekyba – tai prekybinės veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o esant reikalui - ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais.”

Svarbu žinoti kiekvienam

pagal
Saugumas Straipsniai.lt

Duomenų valdytojas, gavęs mūsų paklausimą apie asmens duomenų tvarkymą, privalo per 30 kalendorinių dienų atsakyti, ar su mumis susiję asmens duomenys yra tvarkomi. Jeigu jis atsisako tai padaryti, turi motyvuotai ir raštu pagrįsti savo atsisakymą vykdyti mūsų raštiškus paklausimus dėl mūsų asmens duomenų tvarkymo. Mes galime skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi aukščiau minėtas terminas pateikti atsakymą. Nustatę, kad mūsų asmens duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, visų pirma, turėtume kreiptis į duomenų valdytoją, kuris nedelsdamas privalo mūsų asmens duomenis patikrinti ir mūsų prašymu (išreikštu rašytine, žodine ar kita forma) nedelsdamas ištaisyti ir (ar) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą. Nustatę, kad mūsų asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, turėtume kreiptis į duomenų valdytoją, kuris nedelsdamas privalo neatlygintinai patikrinti mūsų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, sąžiningumą ir mūsų prašymu (išreikštu rašytine forma) nedelsdamas sunaikinti neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus mūsų asmens duomenis ar sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.

Svarbu žinoti vadovui

pagal
auberon technology Straipsniai.lt

Jei Jūsų įstaigoje (įmonėje) automatiniu būdu tvarkomi asmens duomenys arba neautomatiniu būdu tvarkomos asmens duomenų susistemintos rinkmenos (sąrašai, kartotekos, bylos, sąvadai), Jūs turite užtikrinti, kad būtų laikomasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1924; 2003, Nr. 15-597). Asmens duomenys teikiami pagal Jūsų, duomenų valdytojo, ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju), kurioje turi būti nurodyta asmens duomenų naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 (14) str. yra numatyta atsakomybė už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, 214 (17) str. - už kliudymą asmeniui susipažinti su savo duomenimis ar informacija apie tokius duomenis.

"Monton" interneto svetainė pelnė du auksinius apdovanojimus

pagal

"Monton" mados naujienas pristatanti interneto svetainė www.montonfashion.com tarptautiniame interneto svetainių konkurse "W3 apdovanojimai" pelnė net du auksinius apdovanojimus – įvertinimai svetainei atiteko mados ir vizualinio patrauklumo kategorijose. "W3 apdovanojimai" yra didžiausias metinis interneto svetainių kūrybingumo konkursas, kurį organizuoja Tarptautinė vaizduojamojo meno akademija Los Andžele (JAV). Darbus šiam konkursui gali pristatyti tiek didžiausios pasaulio kompanijos, tiek ir pavieniai kūrėjai iš viso pasaulio. Juos vertina 200 profesionalų komisija iš žymiausių pasaulyje žiniasklaidos, reklamos ir rinkodaros kompanijų, tokių kaip "Alloy", "Brandweek", "Estee Lauder", "Monster.com", MTV, "Omnicom", "Polo Ralph Lauren", "Wired", "Yahoo!" ir daugelio kitų. Šiais metais konkursas sulaukė daugiau nei 2300 darbų. Konkursui pateiktos pačių įvairiausių verslo sričių interneto svetainės: nekilnojamojo turto, vartojimo prekių, pramogų, sporto, mados, telekomunikacijų, renginių organizavimo, IT, farmacijos, maisto ir gėrimų, švietimo, turizmo ir kitų. Vertinant svetaines, didžiausias dėmesys skirtas techniniam idėjos įgyvendinimui ir rinkodaros aspektui. Vertintas svetainių kūrybiškumas, patogumas naudoti, navigacijos galimybės, funkcionalumas, bendras dizainas, originalumas, įtaiga bei turinio atitikimas.