Pati įkyriausia – reklama internete
| | |

Pati įkyriausia – reklama internete

Reklama – neatsiejamas svetainės elementas. Ji nuolatos Jus sekioja internete, naršytumėte po didelį portalą ar mažą namų puslapį. Dauguma rinkos analitikų nagrinėjo reklamos internete efektyvumą. Kiek sėkmingai ji pritraukia naujus klientus, padeda reklamos pirkėjui. Tam naudojami elementariausi tyrimo metodai. Pavyzdžiui, reklaminės antraštės (banner) paspaudimų skaičiavimas. Tačiau retai pasitaiko tyrimų, kaip reklama internete įtakoja vartotoją. Rezultate svetainės, kurios pas save dedą reklamą nežino kaip į ją reaguos svetainės lankytojas. Ir netgi, kiek viena ar kita reklama gali pakenkti svetainės įvaizdžiui. Reklamos pirkėjai taip pat iki šiol nežino kokią įtaką reklama internete turi tiems lankytojams, kurie ant jos niekada nespaudžia. Ar ji juos erzina? Tačiau mes turime duomenis, kurie padės atsakyti į šiuos klausimus. Organizuotoje konferencijoje “User Experience 2004″ John Boyd iš Yahoo! ir Christian Rohrer iš eBay pristatė tyrimo duomenis „Kaip žmonės reaguoja į reklamą internete“. Čia mes pristatysime kelis faktus iš šio pranešimo. Reikia pastebėti, kad vartotojai ypač neigiamai reagavo į tas reklamines antraštes, kuriose buvo naudojami aukščiau paminėti elementai. Vienas lankytojas reaguodamas į „banerį“, kuris pats pradėjo groti parašė, kad jei yra kas nors baisiau už iššokančius langus (pop-up) tai būtent šis „baneris“.

Išvirkščioji reklamos internete pusė
| | |

Išvirkščioji reklamos internete pusė

Kodėl neveikia reklama internete? O! Aš žinau, kad yra aibė statistikos, rodančios, kad ji veikia. Ir kaip gali neveikti, jei kasmet reklamos internete biudžetas vis didėja ir didėja, ima lenkti pinigus skirtus radijo reklamai ir varžytis su reklama kitoje tradicinėje žiniasklaidoje? Bet ji neveikia taip, kaip reikėtų. Neveikia manęs ir 80% žmonių, kurie yra aktyvūs prekių ir paslaugų vartotojai su padoriomis pajamomis, tikrai dominančiomis reklamos davėjus. O kokia galėtų veikti? Pabandysiu atsakyti į klausimą ir tuo pačiu pakišti (niekam nereikalingą) idėją, kokie reklamos skydeliai būtų daug efektyvesni už dabar naudojamus. Bet pirmiausia – kodėl manęs nedomina dabartinė reklama: Joje labiausiai varžomasi dėl dėmesio, tarsi jis savaime būtų produktas, kurį reikia parduoti. Na tai, kas kad aš atkreipiau dėmesį į raudonai mirksinti skydelį? Jis mane suerzino – aš net teksto neskaičiau. Ji visiškai neinformatyvi. Dažniausiai net nesuprantu, kas reklamuojama tol, kol nepamatau firmos vardo ir logotipo (jei tik juos esu matęs anksčiau ir žinau, ką firma veikia). Ji žada pernelyg abstrakčius dalykus. Dėl vietos skydelyje stokos (vienas-du sakiniai) dauguma raginimų būna itin bendro pobūdžio: „Praturtėk šiandien!“, „Pramogauk linksmai!“, „Nepritrūk dovanų!“. Kas turi pinigų pirkti katę maiše? Ji „meta lauk“ iš skaitomos svetainės, net jei reklamuojama svetainė atsidaro naujame lange.

Reklama internete. Užknisa
| | |

Reklama internete. Užknisa

Kartas nuo karto kolega žudantis reklamą pareiškia, kad laikas baigti su TV reklamomis ir pereiti į internetą. Ar tikrai reklamos internete efektyvios? Ar iš viso reklamos internete ko nors vertos? Aš tuo drįsčiau abejoti. Jūs greičiausiai reklamas skirstote į geras ir blogas, tuo tarpu aš: į tas kurias ignoruoju ir tas kurias užblokuoju. Pradėkime nuo kategorijos blogos reklamos, arba tas kurias aš užblokuoju. Prieš pradedant aš norėčiau pasakyti, jog naršymui internete naudoju Opera, kuri turi labai gerą savybę/mygtuką „Block Concent“ t.y. kiekvienas naršytojas gali užblokuoti bet kurią nepatikusią jam reklamą, o patikusią tiesiog ignoruoti. Tikiuosi, kad kitos naršyklės irgi turi kažką panašaus. Taigi, blogos reklamos, arba blogų reklamų sudedamosios dalys: Garsas. Kažkas sakė, jog interneto reklamų ateitis priklauso video reklamoms, aš siūlyčiau tam žmogui eiti nusišauti. Kodėl? Ką gi, leiskit pasigirti, nes šita diena tikrai ypatinga: aš užblokavau pirmą video reklamą! Garsas iš tiesų žudo, ne tik reklamą, bet dažniausiai ir puslapius, kurie įsileidžia tokias reklamas. Įsivaizduokite jog jūs sėdite savo ofise, dėl neaiškių priežasčių jūsų kolonėlės užsuktos ant viso garso, vietoj to kad dirbtumėte, jūs kažkodėl naršote internete ir staiga iš jūsų kolonėlių kas nors užbaubia „buy at…“. Nemaloni situacija? Arba kita situacija. Jūs sėdite su ausinėmis klausote savo mėgstamos muzikos ir per priedainį kažkoks senis reperis įsiterpia su žodžiais „buy at…“.

Reklama internete ir jos tikslai
| | |

Reklama internete ir jos tikslai

Dažniausiai kiekvienas reklamos rodytojas nustato savo sąlygas ir kainas, kur įskaičiuoja reklamos parodymų, bei vidutinį paspaudimų ant jos skaičių. Kaip bebūtų, netgi pats mažiausias reklaminis skydelis, tokiose interneto vartuose, gauna tam tikrą procentą paspaudimų, todėl atrodo, kad tokios terpės yra pati tinkamiausia vieta naujiems dar nežinomiems reklaminiams ženklams. Tačiau interneto reklamos kainos tokioms įmonėms būna per didelės, nes jas žinoma užkelia didžiųjų prekinių ženklų savininkės. Tačiau grįžkime prie klausimo, kam interneto reklama reikalinga ir taip visiems žinomiems prekiniams ženklams, kurių reklamą ir taip kiekvieną dieną matome, per televiziją, reklaminiuose stenduose mieste, ir dar daugelyje vietų, kur tik reklamos agentams pavyksta sugalvoti. Atsakymas paprastas – joms nerūpi paspaudimai ant reklaminio skydelio, jų tikslas ten būti ir patekti į svetainės lankytojo regos zoną. Jei reklamą nužvelgsite sąmoningai – tai jau bus didelis jos laimėjimas. Bet negi jei užsuksite į svetainę 100 kartų sau kartodami, kad į reklamas nekreipsite jokio dėmesio ir žvilgsnį koncentruosite tik į jums reikalingą puslapio dalį (na reik pripažinti, kad jei labai susikaupsite, gal poveikis bus mažesnis), tačiau atsivertus puslapį, norite to ar ne, nors ir dešimtąją sekundės dalį, netgi sąmoningai to nepajutus, akys, tam, kad surastų jus dominančią puslapio dalį, „nuskenuos“ visą kompiuterio ekraną.

Reklamos internete apmokėjimo būdai
| | |

Reklamos internete apmokėjimo būdai

Renkantis CPM apmokėjimo būdą, užsakovas moka už konkretų reklaminių skydelių parodymų kiekį. Paprastai kaina skaičiuojama už 1000 skydelio parodymų. Šį modelį paprastai renkamasi vidutinio dydžio ir didesnių skydelių rodymui, ypač kuomet svarbus ne tik paspaudimas, bet ir prekinio ženklo pastebimumas. Šis modelis leidžia iš anksto tiksliai žinoti, už ką yra mokami pinigai bei tiksliai prognozuoti kampanijos rezultatus. Dėl šių priežasčių šiuo metu tai yra populiariausias interneto reklamos apmokėjimo modelis. FF (Flat Free) – Apmokėjimas už laiką. Renkantis šį modelį mokama už reklamos demonstravimo laiką – dieną, savaitę, mėnesį. Tikslūs kampanijos rezultatai nežinomi, juos galima tik prognozuoti. Šis modelis dažniausiai naudojamas apmokant statines nedidelių antraščių pozicijas populiariuose portaluose arba labai specializuotose svetainėse. Pagrindinis modelio trūkumas – sunku planuoti kampanijos efektyvumą. CPC (Cost Per Click) – Apmokėjimas už paspaudimus. Pagal šį modelį reklamos užsakovas moka už lankytojų paspaudimus. Mokant už paspaudimus, reklamos užsakovas siekia pritraukti tik susidomėjusius produktu ar paslauga vartotojus, todėl stengiasi, jog reklama pastebėtų tik tikslinė auditorija. Šis modelis labiausiai paplitęs apmokant paspaudimus ant tekstinių nuorodų.

Geert Lovink: “blogai” – internetinis cinizmas
| | |

Geert Lovink: “blogai” – internetinis cinizmas

Visas pasaulis kalba apie tai kaip blogai ir web 2.0 pakeis ar jau pakeitė internetą iš pagrindų, tuo pačiu prisidėdami prie žiniasklaidos nykimo ir futurologinių naujųjų medijų svajonių idėjų propagavimo. Tuo tarpu Geertas Lovinkas savo naujojoje knygoje „Zero Comments“ („Nulis komentarų“), kurią Routledge leidykla planuoja išleisti 2007 rugsėjo mėnesį, bando kurti blogų teoriją bei juos sukritikuoti iš esmės. Knygoje vienas po kito griaunami blogosferos mitai: pavyzdžiui, blogų kaip naujųjų žiniasklaidos pakaitalų. Publikuojame vieno knygos skyriaus ištrauką, kurią maloniai sutiko paskolinti autorius. Ši esė pateikia bendrą bloginimo (nuo angl. blogging – weblog’ų arba tiesiog blogų, el. dienoraščių rašymas – vert. pastaba) teoriją, apjungiančią vartotojų kultūrų analizę ir šiuolaikinių tinklo programų kultūrinę kritiką. Pirma ketinu apžvelgti blogų kultūros nuopelnus, vėliau apsvarstyti “internetinio cinizmo” klausimą ir, galiausiai, bloginimo nihilistinę būklę. Sąmoningai nepasitelkiu nei techno-determinizmo, nei Žižeko stiliaus kultūrinės analizės perspektyvų. Nesiekiu nei populiarinti, nei dekonstruoti “pilietinio žurnalizmo” sąvoką, arba sumenkinti “dalyvavimą skatinančių medijų” svarbą. Išgirtų “Web 2.0” (“antros kartos interneto”) įrankių įgalinantys aspektai yra akivaizdūs. Blogai pakeitė pasaulį įvairiais būdais; tačiau labai svarbu teisingai juos interpretuoti. Man įdomi nihilistinė blogų kaip kultūros ir programinės įrangos struktūra.

| | |

Iš lietuvių tinklalapio – 100 mln. parsisiuntimų

Didžiausias pasaulyje mobiliesiems įrenginiams skirtų žaidimų ir programų tinklalapis getjar.com per dvejus metus peržengė 100 mln. parsisiuntimų ribą. Portalą sukūrusi ir valdanti Lietuvos kompanija “GetJat Baltic” pastebi, jog vis dažniau vartotojai siunčiasi greitųjų žinučių (chat), interneto naršyklių ir el. pašto programas, o JAVA žaidimų, kurie prieš porą metų buvo paklausiausi, proporcinė dalis mažėja. Aktyviausiai savo mobiliesiems telefonams aplikacijas siunčiasi JAV ir Didžiosios Britanijos gyventojai. Lietuvos vartotojai sudaro apie 0,5 proc. viso parsisiuntimų srauto (per dvejus metus – apie 500 tūkst. kartų). “Lietuvoje vyrauja daugeliui pasaulio šalių būdingos tendencijos. Vis žymesnę parsisiunčiamų mobiliųjų aplikacijų dalį sudaro programos, skirtos patogesniam bendravimui, funkcionalumui ir verslo efektyvumui didinti. Nors žaidimų taip pat siunčiamasi vis daugiau, tačiau jų užimama dalis bendrame sraute sumažėjo ir šiandien siekia tik apie 25-30 procentus. Tai rodo, kad tobulėjant telefonams, plečiantis jų funkcijoms, keičiasi ir vartotojų įpročiai bei poreikiai”, – teigia “GetJar Baltic” vadovas Ilja Laurs. Remiantis portalo statistika, Lietuvos gyventojai dažniausiai siunčiasi mobiliesiems prietaisams skirtas taikomąsias aplikacijas (9 proc. nuo visų parsisiuntimų Lietuvoje), el. pašto programas (8 proc.), interneto naršykles (7 proc.) bei greitųjų žinučių programas (7 proc.).

| | |

Lietuvių sukurtas tinklalapis pritraukė 14 mln. litų investicijų

Populiariausias pasaulyje mobiliesiems telefonams skirtų programų bei žaidimų tinklalapis “GetJar”, kurį sukūrė ir valdo lietuvių kompanija “GetJar Baltic”, pritraukė 6 mln. JAV dolerių (14,1 mln. litų) dydžio investicijų iš Didžiojoje Britanijoje ir JAV Silicio slėnyje įsikūrusios investicinės kompanijos “Accel Partners”. “Lietuvių sukurtas “GetJar” tapo fenomenu mobiliųjų aplikacijų pasaulyje ir šiandien yra vienas svarbiausių tinklalapių vartotojams. Mūsų investicijos į portalo plėtrą padės sėkmingai tobulinti produktą, jungiantį mobiliųjų aplikacijų kūrėjus ir vartotojų bendruomenę”, – teigia “Accel Partners” Didžiosios Britanijos padalinio vadovas Kevinas Comoli (Kevin Comolli). “Accel Partners” kartu su verslininkais iš įvairių pasaulio šalių plėtojo ir stiprino šiandien pirmaujančius prekės ženklus, tokius kaip “Macromedia”, “RealNetworks” ar “Facebook”, kurios 1,6 proc. akcijų už 240 mln. JAV dolerių (564 mln. litų) šių metų rudenį įsigijo tarptautinė kompanija “Microsoft”. “Mes džiaugiamės partneryste su “Accel Partners” ir atsiveriančiomis galimybėmis intensyviai tobulinti sąlygas mobiliųjų programų kūrėjų ir vartotojų bendradarbiavimui, kurio dėka sukuriamos plačiai taikomos mobiliųjų prietaisų aplikacijos”, – teigia “GetJar” vadovas Ilja Laurs. Pasak jo, investicijos bus skiriamos įmonės plėtrai Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur ketinama suformuoti pardavimų ir rinkodaros komandas, stiprinsiančias portalo pozicijas.

| |

Internetą išstums… Žmonių tinklas

Įprasto interneto greitai nebeliks: jau kelerius metus jį neatpažįstamai keičiame mes patys, paprasti vartotojai. Su IP telefonija, interneto dienoraščiais, „YourTube”, ir kitu mūsų pačių kuriamu turiniu Internetas tampa „Žmonių tinklu” – sako „Cisco” padalinio Lietuvoje vadovas Rimvydas Maskaliūnas. „Daugiau ne dešimtmetį internetas plito palyginti vangiai, ir viena iš priežasčių – labai paprasta: jame tiesiog nebuvo pakankamai turinio, – sako R.Maskaliūnas. – O turinio nebuvo todėl, kad nebuvo kam jį sukurti. Tų „dedikuotų” asmenų ar įmonių, galėjusių talpinti turinį internete, buvo akivaizdžiai per mažai”. Tačiau, pasak „Cisco” vadovo, situacija iš esmės pradėjo keistis tada, kai interneto vartotojai tapo ir jo kūrėjais – pradėjo rašyti dienoraščius, talpinti savo filmus, muziką ir patį įvairiausią kitokį skaitmeninį turinį. „Jei anksčiau skaičiavome apie milijoną naujų interneto puslapių per parą, tai dabar tas skaičius dar keliskart išaugo, – sako R.Maskaliūnas. – Taigi, internetas tiesiog žmogiškėja – kiekvienas su juo ir per jį kontaktuoja tiesiogiai, ir ne tik raštu, bet ir balsu, vaizdais ir t.t.” Tema „Sveiki atvykę į žmonių tinklą” Lietuvos informacinių technologijų bendruomenei bus pristatyta kitą savaitę vyksiančioje „Cisco Expo” – parodoje, kuri Europos šalyse nebe pirmus metus sutraukia daugybę IT specialistų. „Faktiškai “Cisco Expo„ yra naujovių pristatymas ir demonstravimas, – sako R.Maskaliūnas.

| | |

Didesnės .lt domeno galimybės

Pirmiausiai atsisakoma sudėtingos sutarčių su klientais pasirašymo procedūros. Nuo šiol sutartį su visomis sąlygomis bei įsipareigojimais klientas galės matyti internete. Taip bus galima daug greičiau aktyvuoti sukurtą domeną, be to, sumažės pašto išlaidos. Antra, naikinami dviejų simbolių domenų įkūrimo apribojimai. Šiuo metu, norint įkurti dviejų simbolių domeną, tenka įrodyti teisę į tokį žymenį. Taip pat atsisakoma apribojimų, susijusių su vietovardžiais bei asmenvardžiais. Iki šiol buvo stengiamasi, kad miestų pavadinimai taptų konkrečių savivaldybių domenų adresais. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė yra įkūrusi adresą kaunas.lt, Vilniaus miesto savivaldybė – vilnius.lt. Nuspręsta, kad norėjusios domenus įkurti įstaigos, tai jau padarė. Tad nebėra prasmės saugoti pavadinimus, kurie galbūt visai nebus panaudoti. Vietovardžių pavadinimus galės įkurti bet kuris juridinis ar fizinis asmuo. Pavyzdžiui, žinomas Lietuvos džiazo muzikantas Vytautas Grubliauskas, pravarde Kongas, jau seniai norėjo įkurti domeną, kurio adresas būtų kongas.lt. Tačiau to padaryti muzikantui neleista, kadangi yra valstybė Kongas. Logiška, kad valstybė Kongas, iki šiol nepareiškusi noro sukurti domeno kongas.lt, to gali niekada taip ir nepadaryti. Yra ir daugiau pavyzdžių, kai neleista vartoti asmenvardžių ar vietovardžių. Nuo kovo 13 d. šie apribojimai nebegalios.