| | |

Ar Jonavos kultūros centro reklama visada veiksminga?

Kultūros centro renginių reklamos vietinėje spaudoje pagrindinis tikslas ― ne tik skatinti bilietų pardavimą, bet ir kurti įstaigos įvaizdį. Todėl per reklamą kultūros įstaiga skleidžia visuomenei svarbias žinias apie kultūrines akualijas, formuoja lankytojų žinias apie reklamuojamus renginius bei apie pačią organizaciją, jos aptarnavimo kultūrą. Todėl Jonavos kultūros centro uždaviniai, išskirti įstaigos nuostatuose, kelia tam tikrus reikalavimus reklaminio pranešimo turiniui. Jonavos rajono savivaldybės kultūros centras ― daugiafunkcinės (puoselėjančios įvairias kultūros sritis, žanrus) kultūrinės veiklos centras ― biudžetinė iš savivaldybės biudžeto išlaikoma įstaiga, kurios steigėjas ― Jonavos rajono savivaldybė. Kultūros centras ― įvairias kultūros sritis, žanrus skleidžianti kultūros įstaiga, kurios pagrindiniai tikslai ― puoselėti etninę kultūrą, mėgėjų meną, kurti menines programas, plėtoti švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkinti bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoti profesionalaus meno sklaidą. Tarp įstaigos funkcijų yra pramoginių, edukacinių, meno renginių organizavimas, sociokultūrinių bendruomenės poreikių tenkinimas, moderniojo meno veiklos formų įprasminimas, valstybinių švenčių organizavimas, taip pat reklama. Kultūros centras, siekdamas tinkamai organizuoti veiklą, formuoja vietos kultūros politiką, palaiko ryšius su meno, mokslo, visuomenės veikėjais, bendradarbiauja su žiniasklaida.

Interneto etiketas
| | |

Interneto etiketas

Net jei atrodo, kad internete gali nebaudžiamas daryti viską, ką tik nori, taip nėra. Dažnai ten esi net labai neblogai matomas. Pokalbių kanalų, forumų, komentuojamų puslapių ir pan. administratoriai visada turi galimybę tave susekti. Ir jei elgiesi netinkamai, jie gali, pavyzdžiui, uždrausti tau ten patekti. Arba gali pasielgti taip, kaip pasielgiau aš – pranešti apie tavo elgesį tiesiogiai tavo tėvams ar mokytojams. Žinoma, kartais gali pavykti išnešti sveiką kailį, bet… Čia maždaug tas pats, kad krėsti kiaulystes miesto gatvėje vidury baltos dienos. Vieną kitą kartą galbūt gali ir pasisekti, bet jei tai darysi nuolat, būtinai galų gale įkliūsi. Ir nesitikėk, kad niekas nemato, kas tu. Net jei pasikeisi slapyvardį, tave atpažinti nebus labai sunku – kiekvienas kompiuteris turi savo „parašą“. Be to, forumų ar pokalbių kanalų administratoriai dažnai iš poros žodžių atpažįsta „senus draugus“ – nereikia ir į adresus žiūrėti… Tai logiška pirmosios taisyklės išvada. Internetas nėra kokia nors kita planeta. Tai yra tiesiog bendravimo priemonė ir tiek. Panaši į telefoną, paprastus laiškus ir t.t. Arba tiesioginį bendravimą. Todėl forumuose, pokalbių kanaluose, straipsnių komentaruose ir pan. kalbėk taip, kad nebūtų gėda susitikus tą žmogų jam tą patį pasakyti į akis, nesislapstant kitapus monitoriaus. Nepamiršk, kad panorėję tavo tėvai taip pat gali ne taip jau sunkiai aptikti, ką tu rašai internete, kaip ir su kuo bendrauji.

Socialinis etiketas
| | |

Socialinis etiketas

Jūsų tikriausiai jau nestebina socialinio portalo Facebook populiarumas Lietuvoje. Pats irgi buvau pakankamai atsargus socialinių tinklų prasme, bet mane kaip ir daugelį Facebook’as įtraukė iki ausų. Tiesa, lietuviškas vertimas berods yra „Vaizdaknygė“. Bet čia jau Lietuvos kalbininkų menas originalą tvarkingai sugadinti. Taip pat būtų galima ilgai diskutuoti apie portalo populiarumo priežastis. Profilių atvirumas, naudojimosi lengvumas. Galimybė keistis fotografijomis. Talpinti video ir panašiai. Privalumų sąrašas ilgas, bet šiandien ne apie tai. Šiandien norėčiau pakalbėti apie bendravimo etiketą socialiniuose tinkluose. Idėją straipsniui pakišo vieno pažįstamo pranešimas socialiniame tinkle Facebook. Skambėjo maždaug šitaip: „Buvau fantastiškame tokios ir tokios organizacijos susitikime. Buvo jėga!“. Po to pasidarė dar linksmiau. Pranešimo autorius pažymėjo, kad jam „patinka“ šitas pranešimas. Taip, kad jam pačiam patinka. Prieš tęsdamas noriu informuoti, kad patalpinus pranešimą „Sienoje“ tai mato visi Jūsų kontaktai. Ir žinoma savo ruožtu komentuoja jeigu jiems tai įdomu. Taip pat – jeigu neturite noro ar laiko komentuoti galite pasinaudoti dar keliomis galimybėmis. Paspausti „patinka“ arba „pasidalinti“ sąsajas. Kaip ir minėjau anksčiau, mano kontaktas pasižymėjo, kad jam pačiam patinka savo paties citata. Iki šios vietos dar galėjau suprasti. Bet štai pasirodė pirmas komentaras. Skambėjo šitaip: – „Na ir kaip ten buvo?“. Spėkit kas autorius?

| |

Seksualizuota neapykanta interneto komentaruose

Neapykanta internete nėra nei naujas, nei netikėtas dalykas. Iš įvairiausių lūpų buvau girdėjęs apie naikinančią komentarų jėgą, apie panieką ir patyčias, kurios užgriūva dažną straipsnį ar eilėraštį, ar recenziją. Piktų komentarų galima vengti – komentarų galima tiesiog neskaityti, tačiau šitaip nuošalyje lieka ir visi kiti. Apie tai nemažai kalbėta, netgi rašyta. Šiomis dienomis Delfi svetainėje apie tai rašė Valentinas Mitė o Bernardinuose – Ginas Dabašinskas. Diskutuojama apie vertybes, kartais leidžiamasi į teisinius svarstymus: leisti ar riboti, toleruoti ar bausti? Internetu skleidžiama neapykanta domisi vos viena kita organizacija (pavyzdžiui, Simono Wiesentalio centras). Šių organizacijų dėmesio dažniausiai sulaukia atskiri radikalūs dešinieji ar neofašistiniai tinklalapiai. Apie tris mėnesius tikslingai naršiau interneto lietuviškų dienraščių komentarus, skaitinėjau, rūšiavau kaip išmanydamas, atradau bendraminčių ir šiaip originalių įžvalgių žmonių, tegu ir prisidengusių kaukėmis. Visgi mane domino atvirai reiškiama neapykanta… Tad nori nenori, teko susipažinti ir su piktų komentarų autoriais. „Susipažinti” nėra tinkamiausias žodis, nes nesimatėm, nesikalbėjom, nesusirašinėjom. Skaitinėdamas užrašus, perpratau vieno kito simpatijas ar antipatijas, o kai kuriuose tinklalapiuose galėjau atpažinti ne tik braižą, tačiau interneto adresą (IP) bei publikavimo laiką.

Reklama internete ir jos tikslai
| | |

Reklama internete ir jos tikslai

Dažniausiai kiekvienas reklamos rodytojas nustato savo sąlygas ir kainas, kur įskaičiuoja reklamos parodymų, bei vidutinį paspaudimų ant jos skaičių. Kaip bebūtų, netgi pats mažiausias reklaminis skydelis, tokiose interneto vartuose, gauna tam tikrą procentą paspaudimų, todėl atrodo, kad tokios terpės yra pati tinkamiausia vieta naujiems dar nežinomiems reklaminiams ženklams. Tačiau interneto reklamos kainos tokioms įmonėms būna per didelės, nes jas žinoma užkelia didžiųjų prekinių ženklų savininkės. Tačiau grįžkime prie klausimo, kam interneto reklama reikalinga ir taip visiems žinomiems prekiniams ženklams, kurių reklamą ir taip kiekvieną dieną matome, per televiziją, reklaminiuose stenduose mieste, ir dar daugelyje vietų, kur tik reklamos agentams pavyksta sugalvoti. Atsakymas paprastas – joms nerūpi paspaudimai ant reklaminio skydelio, jų tikslas ten būti ir patekti į svetainės lankytojo regos zoną. Jei reklamą nužvelgsite sąmoningai – tai jau bus didelis jos laimėjimas. Bet negi jei užsuksite į svetainę 100 kartų sau kartodami, kad į reklamas nekreipsite jokio dėmesio ir žvilgsnį koncentruosite tik į jums reikalingą puslapio dalį (na reik pripažinti, kad jei labai susikaupsite, gal poveikis bus mažesnis), tačiau atsivertus puslapį, norite to ar ne, nors ir dešimtąją sekundės dalį, netgi sąmoningai to nepajutus, akys, tam, kad surastų jus dominančią puslapio dalį, „nuskenuos“ visą kompiuterio ekraną.

Reklamos internete apmokėjimo būdai
| | |

Reklamos internete apmokėjimo būdai

Renkantis CPM apmokėjimo būdą, užsakovas moka už konkretų reklaminių skydelių parodymų kiekį. Paprastai kaina skaičiuojama už 1000 skydelio parodymų. Šį modelį paprastai renkamasi vidutinio dydžio ir didesnių skydelių rodymui, ypač kuomet svarbus ne tik paspaudimas, bet ir prekinio ženklo pastebimumas. Šis modelis leidžia iš anksto tiksliai žinoti, už ką yra mokami pinigai bei tiksliai prognozuoti kampanijos rezultatus. Dėl šių priežasčių šiuo metu tai yra populiariausias interneto reklamos apmokėjimo modelis. FF (Flat Free) – Apmokėjimas už laiką. Renkantis šį modelį mokama už reklamos demonstravimo laiką – dieną, savaitę, mėnesį. Tikslūs kampanijos rezultatai nežinomi, juos galima tik prognozuoti. Šis modelis dažniausiai naudojamas apmokant statines nedidelių antraščių pozicijas populiariuose portaluose arba labai specializuotose svetainėse. Pagrindinis modelio trūkumas – sunku planuoti kampanijos efektyvumą. CPC (Cost Per Click) – Apmokėjimas už paspaudimus. Pagal šį modelį reklamos užsakovas moka už lankytojų paspaudimus. Mokant už paspaudimus, reklamos užsakovas siekia pritraukti tik susidomėjusius produktu ar paslauga vartotojus, todėl stengiasi, jog reklama pastebėtų tik tikslinė auditorija. Šis modelis labiausiai paplitęs apmokant paspaudimus ant tekstinių nuorodų.

Lietuviškos reklamos internete ypatumai
| | |

Lietuviškos reklamos internete ypatumai

Šiandien spaudžiau labai daug reklamų. Tiek skydelių, tiek ir teksto reklamų Google paieškos rezultatuose. Užsienietiškose svetainėse nevengiu paspausti reklamų, jei sudomina žinutė. Kartais apsigaunu, bet šiaip esu atradęs ne vieną įdomų dalyką tokiu būdu. Tačiau šiandien ko gero pirmą kartą gyvenime tai dariau lietuviškose svetainėse. Žmonės, man atsivėrė akys! – Net interneto reklama Lietuvoje ir pasaulyje skiriasi kaip dangus ir žemė. Kam verslas apskritai mėto pinigus reklamai internete, jei ta reklama yra visiškai nepritaikyta internetui, neišnaudoja jo galimybių, o ir pats verslas tam yra nepasiruošęs? Mados reikalas? Reklamos agentūrų užkalbėjimai? Tiesiog būtinybė išleisti numatytą “biudžetą” tinkamai nepasiruošus? Su tuo pačiu susijęs, dar platesnis klausimas: kam verslui reikalingos neveiksmingos svetainės internete? Tokios, žinote, 1994-ųjų laidos “vizitinės kortelės” (į kurias veda 9 iš 10 reklamos nuorodų)? Ką aš turėčiau tokioje svetainėje veikti – grožėtis firmos pastatu ar nuotrauka skyrelyje “mūsų kolektyvas”? Kaip toks marazmas tebėra gyvas šiandien? Daug neatsakytų klausimų ir vienas griežtas patarimas visoms verslo bendrovėms turinčioms ar ketinančioms turėti savo svetaines internete: nekurkite nefunkcionalių svetainių. Jei esate prekybininkai, jūsų svetainė turi parduoti. Jei teikiate paslaugas, aš jas turiu gauti jūsų svetainėje. Jei gaminate, aš turiu gauti visą informaciją apie jūsų gaminius jūsų svetainėje.

Reklama internete – istorija ir šiandiena
| | |

Reklama internete – istorija ir šiandiena

Pirmasis reklaminis skydelis (interneto baneris) pasirodė 1993 metais, tai buvo Heller, Ehrman, White and McAuliffe advokatų kontoros reklama. Tačiau interneto reklamos gimimo diena yra laikoma 1994 metų spalio 24 d., kai interneto portalas HotWired pradėjo demonstruoti kompanijos AT&T reklamą savo tinklalapyje. Šis portalas pirmasis išskyrė plotus reklaminiams baneriams savo svetainėje, taip pat jie pirmieji pradėjo teikti reklamos efektyvumo ataskaitas savo klientams. Būtent dėl galimybės apskaičiuoti reklamos efektyvumą, ši rinkodaros komunikacijos forma išpopuliarėjo žaibiškai. Kartu atsirado interneto reklamos tinklai, specializuotos interaktyvios reklamos agentūros, sparčiai augo, taip vadinamų, DOT COM kompanijų skaičius. Tai truko nepilną dešimtmetį, nes 2000 metais, sprogus DOT COM kompanijų burbului, reklamos specialistai pradėjo diskutuoti, kad reklama internete buvo gerokai pervertinta, atsirado abejonių dėl šios komunikacijos formos likimo. Spėlionės dėl interneto reklamos likimo nepasitvirtino. Spartėjant interneto ryšiui ir tobulėjant web technologijoms, reklama internete įgavo naujas formas. Vienos jų – atskirų produktų promo interneto svetainės, video baneriai ir pan. Ne viename skaitytame straipsnyje teko rasti nuomonę, kad interneto baneriai ir šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, užleisdami vietą kontekstinei reklamai, kurią atstovauja ir Google AdWords sistema, bei kitoms panašioms reklamos formoms.

Šių dienų reklamos internete realijos
| | |

Šių dienų reklamos internete realijos

Nesėkminga tinklapio reklama vis dažniau stipriai atsiliepia viso verslo sėkmei. Iprastiniai internetinės reklamos būdai vis mažiau efektyvus ir vis labiau tolsta nuo šių dienų realijų. Tinkalių sėmingo reklamavimo tehnologijos kiekvieną dieną vis sudėtingėja ir keičiasi. Kiekvieną dieną informacijos kiekiai didėja, tinklapių skaičius nuolat auga geometrine progresija, vis daugiau žmonių ieškodami paslaugos ar prekės atiduoda prioritetą internetui. Daugelis kompanijų tai puikiai supranta ir komercinių tinklapių kiekis nuolat auga. Pritraukti potencialius klientus tampa vis sudėtingiau, o pasiekti tikrai gerų rezultatų įmanoma tik naudojant visą kompleksą priemonių tinklapio lankomumui didinti. Čia reikėtu pažymėti, kad itin svarbu ne tik didinti svetainės lankomumą, bet pritraukti į svetainę potencialius klientus, o ne šiap bet kokius lankytojus (na nebent tikslas yra išreklamuoti kompanijos varda plačiose masėse). Mažai tikėtina, kad jaunuolis ieškantis nemokamos skambučio melodijos savo telefonui susidomės svetainės baldų komplektu. Pritraukti tikslinius lankytojus tampa vis sudėtingiau, dėl nuolat kintančiu paieškų sistemų algoritmų tradiciniai optimizavimo paieškos sistemoms metodai tampa mažai efektyvus, paprastas nuorodų i svetainę kiekio didinimas nebeduoda laukiamo efekto. Reikia itin kruopsčiai atrinkti raktinius žodžius pagal kurios tinklapis bus keliamas paieškos sistemose.

Reklamos internete kaina ir nauda
| | |

Reklamos internete kaina ir nauda

Kalbant šia tema reikėtu pabandyti apibrėžti kas tai yra gerai išreklamuotas tinklapis. One.lt, Delfi.lt, lrytas.lt ? Bet čia reikėtu nepamiršti kokios sumos investuotos į šiuos projektus ir kiek laiko jie gyvuoja. Galiausiai kiek išleidžiama kiekvieną mėnesį jų išlaikymui. Neradau informacijos apie konkrečius skaičius, bet sumos tikrai siekia ne vieną dešimtį tūkstančių i mėnėsį. Galiu tik spėti, kad nuo šių projektų pražios jau investuotas ne vienas milijonas litų i jų nuolatinį palaikymą, reklamą, modernizavimą. Vargu ar dauguma pasiryžtu tokiom investicijom, kai nėra jokios garantijos kad projektas tikrai pavyks. Gerai paieškojus galima rasti ne vieną portalą kuris, nežiurint į investuojamas sumas, taip ir nesugebėjo isitvirtinti. Na o jei kalbėti apie vidutinius tinklapius tai reali suma būtu nuo 1000 iki 5000 litų i mėnesį. Vidutiniskai apie 3000 litų. Ką galima už tai gauti? Norint pasiekti maksimalių rezultatų reiketu sudaryti sutarti metams, tai būtu apie 36000 litų už metus. Už tokią sumą jus sulauktumėt daugybę potencialių klientų, kurie ne šiap lanko ivairius tinklapius, bet ieško konkrečios prekės ir yra didelė tikimybė , kad jie pasirinks būtent jūsų kompaniją. Priklausomai nuo jūsų verslo srities galite sulaukti nuo 1000 iki 10000 ir daugiau potencialių klientų apsilankymų i mėnesį. Per metus susidarytu vidutiniškai 50000 potencialių klientų.