Hakeriai

Saugumui internete tampant vis aktualesne problema, dauguma lietuvių, tiki, kad jų kompiuteriai yra saugūs. Net trečdalis apklaustųjų mano, kad į jų kompiuterius niekas neįsilaužinėja. Taip pat beveik trečdalis atsakė nežinantys, kiek kartų per parą į jų kompiuterį bandoma įsilaužti. 11 proc. yra įsitikinę, kad namų kompiuteris sulaukia iki 10 įsilaužėlių per parą. Tik 2 proc. mano, kad vadinamieji "hakeriai" juos atakuoja nuo 11 iki 100 kartų per 24 valandas. Ir tik 0,7 proc. atsakė, kad kompiuteris kasdien kenčia nuo daugiau kaip šimto įsilaužėlių. Vyrai drąsesni nei moterys – 36 proc. vyrų tiki, kad niekas nebando įsilaužti, kai tokių moterų yra 27 proc. Įdomu, kad kompiuterių įsilaužėlių visai nebijo 37 proc. kaimo gyventojų, kai tokių drąsių vilniečių yra 29 proc. Tuo tarpu saugumo programinės įrangos gamintojo "Webroot Software" 2006 metų pirmojo ketvirčio ataskaita "The State of Spyware" parodė, kad 87 proc. namų kompiuterių yra užkrėsti nepageidaujamais programiniais objektais. Vidutinis jų skaičius viename kompiuteryje – 29, iš kurių apie 20 yra sekimo slapukai, o kiti – nepageidaujama reklama, priverstinio nukreipimo internete priemonės arba šnipinėjanti programinė įranga. 29 proc. namų kompiuterių turi bent vieną "Trojos arklį" – tai reiškia, jog kas ketvirtas kompiuteris internete nebėra savininko pilnai kontroliuojamas. Tai akivaizdžiai rodo, kad per didelis optimizmas yra nepagrįstas ir bet kuriam kompiuteriui būtina taikyti saugumo priemones, siekiant sumažinti rizikos laipsnį.

Gary McKinnono ekstradicija sukėlė nepasitenkinimą tarp daugelio buvusių įsilaužėlių, dabar dirbančių kompiuterių saugumo srityje. Jų teigimu toks "ypač pavojingo" įsilaužėlio persekiojimas rodo, kad per 10 metų JAV vis dar nesiėmė jokių veiksmų, apsaugoti karines kompiuterių sistemas. Prieš dešimtį metų kaltinimai įsilaužus į JAV karines sistemas buvo pateikti Mathew Bevanui, internete žinomu Kuji pseudonimu. Jo žodžiais, internetas tuo metu tebuvo naivios kūdikystės stadijoje, tačiau net ir praėjus dešimčiai metų JAV karinių sistemų saugumas nepagerėjo. Kaip ir G. Mckinnonas, JAV kariniuose kompiuteriuose M. Bevanas ieškojo nežemiškųjų civilizacijų buvimo įrodymų, slaptų naujųjų technologijų ir pan. Tiesa, M. Bevanui pasisekė labiau, mat 1997 metais ilgas teisminis procesas baigėsi jo naudai. Šiuo metu buvęs įsilaužėlis dirba kompiuterinio saugumo konsultantu nuosavoje "Kuji Media Corporation" kompanijoje. Jo teigimu, kompiuteriai, į kuriuos įsilaužė G. McKinnonas buvo atviros sistemos, į kurias greičiausiai jau buvo įsilaužta ne kartą ir, tikėtina, turint piktų kėslų. Viskas, ką jis padarė, tai tiesiog užmetė akį, vedamas smalsumo. Tačiau, esant dabartinei politinei situacijai JAV paskelbė jį didžiausiu kibernetiniu teroristu ir kariniu kompiuterių įsilaužėliu – tiesiog stengiamasi visuomenei sudaryti kuo didesnį neigiamą įspūdį apie G. McKinnoną.

Hakeriai įsilaužė į Slovakijos Nacionalinio Saugumo Biurą (NBU) ir kelias dienas atsipūtę siuntėsi slaptus dokumentus ir siuntinėjo elektroninius laiškus iš asmeninio spec. tarnybos vadovo dėžutės. Šalies Vidaus reikalų ministerija ėmė tirti incidentą. Pačioje spec. tarnyboje tikrinamas kompiuterinio saugumo padalinys, vien dėl to, kad slaptažodžiai buvo pernelyg paprasti, pavyzdžiui „nbusr123“. NBU teigia, kad atakos pasekmės minimalios ir įsilaužėliai nesugebėjo pasiekti „visiškai slaptos“ informacijos. Įsilaužėliai patys pranešė vietiniam laikraščiui, kad turėjo priėjimą prie bet kokios informacijos ir atsisiuntę 36000 elektroninių laiškų nebuvo pastebėti tarnybos tinklo administratorių.

Turbūt visi esame girdėję istorijų apie genialius kompiuterių hakerius, apie tai, kaip jie įsilaužia į Pentagono, Federalinių tyrimų biuro (FTB) ar didžiųjų pasaulio bendrovių kompiuterius. Esame matę filmų, kuriuose hakeriai paprasčiausiai "ištrina" žmonių gyvenimus. Ne veltui sakoma: "Jei tavęs nėra duomenų bazėje, tavęs nėra iš viso". Dažnai yra paniojamos žodžių "hakeris" ir "krakeris" reikšmės. Terminas "hakeris" vartojamas norint apibūdinti kompiuterių piktadarį, tačiau tai ne visai tiesa. Hakeris yra teigiamas įsilaužėlis, gerai išmanantis kompiuterines sistemas ir turintis gerus programavimo įgūdžius, kuriuos jis naudoja sistemose ieškodamas įvairių saugumo spragų, tačiau jomis nesinaudoja norėdamas pakenkti ar gauti sau iš to naudos. Įsilaužėliai, norintys pasipelnyti ar iš piktos valios padaryti žalos sistemai, vadinami krekeriais arba kitaip - "black hat hackers". Nuotraukoje - sentencija, kurią verta nešiotis ant marškinėlių: "Nėra kuo užlopyti žmogaus kvailumą". Iš tikrųjų tokių istorijų nereikia toli ieškoti. Viena jų - ne per seniausiai Lietuvoje nuskambėjęs įsilaužimo į bendrovės "Penki kontinentai" kompiuterius atvejis. Daugelis žmonių, tarp jų ir Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų skyriaus (NEETS) pareigūnai, svarsto, kokiu būdu hakeris sugebėjo įsilaužti į bendrovės, skiriančios šimtus tūkstančių litų kompiuterių sistemos apsaugai, serverius. Tai buvo pirmasis tokio masto įsilaužimas Lietuvoje.

1968-aisiais kompiuteriai kainavo neapsakomai brangiai, tačiau mokyklos administracija tvirtai nusprendė savo mokinius supažindinti su ateities technologijomis ir surado kompromisinį variantą. Už į fondą surinktus keliolika tūkstančių dolerių mokykla nusipirko galimybę limituotą laiką naudotis vienu iš "General Electric" priklausančių kompiuterių. Mašina buvo panaši į priešistorinį monstrą ir užėmė pusę kambario. Tuo metu mokyklos vadovybė negalėjo net įsivaizduoti, kuo pavirs ši jų naujovė. Iš pradžių mokinių grupė, kurių priešakyje buvo Geitsas ir Alenas, lipte prilipo prie kompiuterio. Neatsitraukdami nuo jo, tuo pat metu studijavo kompiuterinę literatūrą. Kitų disciplinų vaikai nesimokė, praleidinėjo pamokas ir - blogiausia - neatsiklausę išnaudojo visą mokyklai metams skirtą laiką prie "General Electric" kompiuterio... Mažamečių kompanijai pasisekė. Netekę pirmojo kompiuterio, tais pačiais metais jie gavo galimybę naudotis kita - kompanijos "Computer Centre Corporation" mašina, Bilo praminta "C kube". Mat šios kompanijos vieno geriausių programuotojų sūnus mokėsi Leiksaide.

"Jeigu pažintumėme priešus ir patys save, būtų galima išvengti šimtmečius trunkančių karų". Tai citata iš Kinų karinės strategijos knygos "Karo menas", kurią prieš 2,5 tūkstančius metų parašė legendinis San Cu. Ši citata mūsų laikais gali būti aktuali kaip niekada. Šiuolaikiniame IT – technologijų pasaulyje šis posakis labiausiai tinka kalbant apie kompiuterinių nusikaltimų problemą. Holivudo filmuose hakeriai vaizduojami kaip stiprūs kovotojai už laisvę, kurie kaunasi su represine valdžia ir verslo rykliais. Tačiau realiame gyvenime viskas yra kitaip. Kaip teigia pagrindinis kompanijos Trusecure apsaugos specialistas daktaras Piteris Tipetas (Dr Peter Tippett), kiekvienas Internetinis adresas puolamas 40 – 50 kartų per dieną. Tačiau tai dar ne viskas, kiekvieną adresą taip pat 5 – 10 kartų kiekvieną minutę puola automatinės kompiuterių atakos. Aišku, dauguma atakų yra nekenksmingos arba lengvai atremiamos, tačiau tokio masto problemoms spręsti reikalingi specialistai. Tai kokie žmonės yra hakeriai?

Atlikęs tyrimą, SANS Institutas pateikė duomenis, kad per pirmąjį metų ketvirtį skirtingų programų produktuose buvo rasti 600 panašaus sudėtingumo pažeidimai. Nežiūrint į tai, kad sąraše kaip ir ankščiau pirmauja Microsoft, hakeriai vis labiau atkreipia dėmesį į kitų kūrėjų produktus, dažniausiai į media grotuvus. Sąrašo viršūnėje Internet Explorer ir Windows Logon, po to seka programos iš McAfee, Trend Micro ir Symantec. Kalbant apie media grotuvus, nuo atakų daugiausiai kenčia programų Windows Media Player, RealPlayer, iTunes ir Winmap vartotojai. Pažeidimų sąrašo sudarytojai kalba, kad jį sudarė pirmiausiai dėl programinio aprūpinimo kūrėjų, kad jie atsakingiau elgtųsi su savo programomis.

Apie pažeidimus realizuojant TCP/IP steką daugumoje OS tinklų pranešama Full – disclosure Diego Casati iš Brazilijos. Galbūt pasakymas "daugumoje" skamba ne visai tiksliai, kadangi Diego praneša, kad pažeidimai buvo patikrinti vietiniame (Interneto) tinkle OS Windows – 98SE/NT/2K/2K3/XP (su abiem serviso paketais) ir Linux ( buvo tikrinamas branduolys 2.4, tačiau neatmetama galimybė apie pažeidimus ir 2.6). Pažeidimai suteikia galimybę vykdyti ataką, prieinančią iki DoS (DDoS variantas). Pažeidimo esmė esti tame, kad nusiųsti į teisingai suformuotą TCP- jungtį specialiai sudarytą paketą su nustatytu ACK/FIN, ir dėl to paketas ACK bus nekorektiškas (ack – 4byte), įvyks tinklinio steko apgultis nulinio ilgio paketais su nustatytu ACK. Kaip parodė tinklinis analizatorius, taip jungtis pereina į “keep alive“ būseną, ir trijų minučių bėgyje sistemą užplūstą keletas milijonų paketų. Tai savaime aišku priveda prie sisteminių resursų nepritekliaus, ir visiškos sistemos pakibimo. Kaip rašo pats autorius, daugiausia pažeidžiami tokių atakų priedai ir servisai, kurie priklauso nuo QoS (quolity of servises), pvz, H323 – priedas (VoIP), ir panašaus video.

Džefris Li Personas, vienas iš viruso varianto MSBlast autorių, nemokės jam paskirtos 500 tūkstančių dolerių baudos. Devyniolikos metų paauglys, kuris šių metų pradžioje buvo teisiamas ir buvo pripažintas kaltu dėl viruso sukūrimo. Šis virusas pažeidė daugiau nei 50 000 kompiuterių ir padarė beveik nepasiekiamą Microsoft tinklą. Jaunuolis baudos nemokės, tačiau vietoj piniginės bausmės turės dirbti viešuosius darbus. Kad bauda būtų pakeista 225 valandomis viešųjų darbų, paprašė pati Microsoft kompanija. Tačiau šie darbai turi būti nesusiję su kompiuteriu ir Internetu.

Kompanija Microsoft pranešė apie naujų priemonių įdiegimą, kovai su kiber nusikaltimais: pinigų plovimu, vaikų pornografijos platinimu ir panašiai. Specialus programos kompleksas, pristatytas seminare, kuriame techniškai buvo ruošiami australų policininkai, įgijo bendrą pavadinimą "Rinkinys kompiuteriniams tyrimams ir teismo informatikai" (Forensic Computing and Computer Investigations Workshops), praneša ZDNet tinklapis. Kaip teigia Microsoft atstovas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje Gregas Stounas (Greg Stone), specialaus programinio komplekso įdiegimas – dalis pasaulinių pajėgų, kurios gelbsti teisėsaugos organams. Su "Rinkinio" pagalba pareigūnai sugebės suprasti įvairias technologijas, kurias nusikaltėliai panaudoja prieš verslo struktūras, valdybos organizacijas ar pavienius gyventojus. Kitas Microsoft žingsnis – analitinių instrumentų, kurie lengvina tyrėjų, dirbančių su "Rinkiniu" darbą, tobulinimas. Microsoft atstovas Gregas Stounas pranešė, kad priemones, siūlomas policininkams, pirmiausiai panaudojo Microsoft programuotojai, analizuodami kodą paruošimo stadijoje.

Šiomis dienomis išėjo naujos PHP 5.0.4 ir PHP 4.3.11 versijos. Naujuose leidimuose ištaisytos anksčiau aptiktos klaidos – kai kurios iš jų leido vykdyti DoS - atakas. Jų tarpe, klaidos funkcijose “php_handle_iff()“ ir “php_handle_jpeg()“ išeinančių iš PHP – funkcijos “getimagesize()“ specialiai sukonstruotos vaizdo apdorojimui, galinčios privesti prie nepasibaigiančio ciklo vykdymo ir CPU resursų nepritekliaus. Šis pažeidimas yra 4.2.2, 4.3.9, 4.3.10, ir 5.0.3 versijose. Kitos klaidos, susijusios su saugumu ir ištaisymu esamame leidime, lietė exif- ir fbsql- praplėtimus, ir funkcijas “unserialize()“, “swf_definepoly()“. Taip pat ištaisytos kitos klaidos.

Džefris Lee Personas, vieno virusų varianto MSBlast autorius, nemokės 500 tūkstančių dolerių baudos. Devyniolikos metų jaunuolis, buvo teisiamas šiais metais ir pripažintas kaltu dėl viruso sukūrimo, kuris užkrėtė daugiau nei 50 000 kompiuterių ir padarė laikinai nepasiekiamą Microsoft tinklapį. Vietoj baudos jaunuoliui skirti viešieji darbai. Kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais (225 valandos), paprašė pati Microsoft kompanija. Tačiau buvo susitarta, kad darbai nebus susiję su kompiuteriu ir Internetu.