Šventės

Joninių papročiai

pagal
Joninių papročiai

Jonìnės – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos). Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena. Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko tie patys. Kai kuriuos jų, negalėdama išginti, Bažnyčia įtraukė į savo apeigas. Išlikę senieji elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, tokie papročiai, kaip vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir pan. (išsamiau žr. Rasos). Sukrikščionintose apeigose vietoj karčių-kupolių žolynais puošiami kryžiai, per pamaldas šventinamos vaistažolės, užuot deginus gyvulines aukas, naudojami gyvulių atvaizdai, statulėlės. Yra paprotys per Jonines spėti orą. Esą, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. Jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis. Per Jonines paprastai spręsdavo apie derlių: jei per Jonines „kubilėlis lengvai prisipildo žalnieruko (vandenuko), tai aruodėlis lengvai prisipildys grūdelio". O „jei per Jonines saulutė greitai išdžiovina paklodėlę, tai žiemą badaus vaikai ir motriškėlės".

Velykinių margučių dažymas

pagal
Velykinių margučių dažymas

Nesvarbu kiek jums metų Velykos su savo smagia tradicija dažyti kiaušinius visuomet gražina į vaikystę. Tai puiki proga susiburti visai šeimai ir pasitelkus kūrybingumą ir keletą pagalbinių priemonių smagiai praleisti laiką. Kad nepritrūktumėte idėjų štai keletas įdomių Velykinių kiaušinių dažymo ir dekoravimo technikų. Pirmiausia kiaušinių dažymui jums reikės kiaušinių (savaime suprantama). Galite naudoti kietai išvirtus kiaušinius arba išpūstus kiaušinių lukštus. Išpūsti kiaušiniai gan trapūs, tad mažiems vaikams gali netyčia susitraiškyti. Tiesa, tokius kiaušinius galėsite pakabinti ant virvutės ir padaryti velykines dekoracijas. Taip pat iš anksto galite įsigyti specialių kiaušinių indelių arba pasidaryti jų iš tualetinio popieriaus ar popierinių rankšluosčių kartoninės tūtelės, tiesiog sukarpykite ją 5 cm žiedeliais. Atsargiai suguldykite kiaušinius ant puodo dugno. Nedėkite jų vieno ant kito, verčiau išvirkite keletą partijų jei reikia daugiau kiaušinių. Pripilkite šalto vandens kad apsemtų kiaušinius ir dar per porą pirštų virš jų. Iš fizikos pamokų žinote, kad kaitinamos medžiagos plečiasi. Tikriausiai kiaušinio lukštas plečiasi lėčiau nei jo vidus, todėl verdami kiaušiniai neretai suskyla. Kadangi dažymui reikia sveikų kiaušinių teks virti taip, kad jie nesutrūktų. Svarbiausia, kad kiaušinis neįkaistų per greitai, todėl ir užpilame juos šaltu vandeniu. Dar viena gudrybė yra įdėti šaukštelį druskos.

Šventųjų Velykų valgiai

pagal
Šventųjų Velykų valgiai

Pirmąją Velykų dieną į svečius niekas nevaikščiodavo ir dabar nevaikšto, kiaušinių neritinėdavo ir jų daužyme nesirungdavo. Atkreipkite dėmesį, kad lietuvių šventėse viena diena visada skiriama šeimai, šeimos artumui, draugiškumui sutvirtinti. Parėjusieji iš bažnyčios namo, sveikindavo su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėsdavo prie šventinio stalo. Per pirmąją Šventųjų Velykų dieną ant stalo dėdavo iš bažnyčios parsineštą pašventintą Velykų bobą, specialiai šiam šventiniam stalui tešloje keptą avienos kumpį (vėliau, kai buvo pamirštas gaminti šis autentiškas sakralinis avienos valgis, ant Velykų stalo atsirado veršienos kumpis), bajorams, dvarininkams, klebonams be to dar patiekdavo įdarytą keptą ėriuką. Ėriuko galva būdavo įdaryta svieste su džiūvėsėliais ir prieskoninėmis žolelėmis keptomis smegenėlėmis, o pats ėriukas būdavo įdaromas malta aviena, išmaišyta su kiaušinių tryniais, džiūvėsėliais ir pagardinta cinamonais, muskatų riešutais, pipirais bei čiobreliais. Būtinai ant stalo būdavo dedami įvairiausiai rūkyti, virti, sūdyti, kvapiomis žolelėmis prieskoniuoti lašiniai: sniego baltumo lašiniai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, rusva traškia odele ir gardaus rūkymo dūmelio aromatu, dvelkiančiu kadagiais; sūdyti balti kaip gulbės; virti gintariniai (dažyti svogūnų lukštais) minkštučiai su raudonos mėsytės tarpsluoksniais, virti aitrūs su įvairiausiais prieskoniais. Šiandien apie tokius dalykus mažai kas yra net ir girdėjęs.

Tarptautinė Moters diena vis dar švenčiama

pagal
8240 White Blossom HD Straipsniai.lt

Pirmoji tarptautinė Moters diena buvo paskelbta 1911 kovo 8 dieną Kopenhagoje Klaros Cetkin, Vokietijos Socialdemokratų partijos „Moterų komiteto“ lyderės, pasiūlymu. XVIII amžiuje moterys ėmė vienytis kovoje už lygias teises ir teisę balsuoti. Bene žymiausiai Jungtinėje Karalystėje ir JAV pasireiškė „sufražetės” (suffragettes; suffrage). Šio judėjimo įkvėptos, JAV moterys ėmė rengti masinius streikus prieš nepakeliamas darbo sąlygas drabužių bei tekstilės fabrikuose. Pirmasis toks streikas, įvykęs Niujorke 1857 metais, simbolizavo organizuotos moterų kovos už savo teises pradžią, tačiau tai nebuvo pirmasis aktas šioje kovoje. Nuo senovės varžomos religijos ir papročių moterys sunkiai, bet nuosekliai skynėsi kelią į pripažinimą kaip lygiavertė su vyrais lytis. Sunku būtų išvardinti visas istorijai žinomas moteris, prisidėjusias prie moterų savimonės kėlimo. Žana D’Ark, Marija Kiuri, Motina Teresė - tai tik keletas neeilinių asmenybių, siekiais pranokusių savo kartą bei pasiekimais prisidėjusių prie šiandieninės pažangos. O tokių moterų buvo kiekvienoje tautoje, kiekvienoje epochoje. Jų gyvenimai, kova, idealai ir iškovotos pergalės nutiesė kelią būsimoms kartoms. Emilija Pliaterytė (1806-1831), kilusi iš Vilniaus grafų šeimos, Dusetose suorganizavo sukilėlių būrį ir dalyvavo 1831 m. sukilime, nukreiptame prieš carinės Rusijos priespaudą. Bebaimė grafaitė dalyvavo mūšiuose ties Prastavoniais ir Šaukėnais (Radviliškio raj.), Maišiogala bei ginant Kauną.

Tarptautinę moters dieną Laisvės alėją norima paversti žydinčiu sodu

pagal
tulip magnolia, magnolia x soulangiana, tree

Kovo 8-ąją Laisvės alėja taps Moterų alėja. Šią dieną alėjoje vyks įvairūs renginiai, skirti paminėti moters dieną. Kauno mokyklos/gimnazijos kviečiamos prisijungti prie Kauno moters užimtumo centro inicijuojamos akcijos „Laisvės alėja – Moterų alėja“ ir paminėti šią šventę kartu. „Tapkite šios akcijos dalyviais, pagamindami gėlę mylimai, svarbiai moteriai. Šios gėlės papuoš žiemišką Laisvės alėją bei pavers ją žydinčiu sodu“, - ragina šventės organizatoriai. Kauno moters užimtumo informacijos centras kartu su partneriais Europos Parlamento Informacijos biuru Lietuvoje, Moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai auginti (MILDA), Lietuvos universitetų moterų asociacija, Europos informacijos centru - Europe Direct kovo 8 dieną organizuoja renginius Kaune, skirtus paminėti Tarptautinę moters dieną. Kovo 8 dieną Tarptautinei moterų solidarumo dienai sueina 100 metų, taip pat bus minima 15 metų sukaktis, kuomet buvo suorganizuota Pasaulinė moterų Pekino konferencija. Be to, švęsime ir Lietuvos Nepriklausomybės 20-ąsias metines. Šioms šventėms paminėti Kauno muzikiniame teatre įvyks konferencija „Nepriklausomos valstybės kūrimas: moterų pasiekimai ir vizijos“. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos moterų nevyriausybinių organizacijų atstovės, užsienio šalių ambasadorės (JAV, Suomijos, Švedijos, Japonijos, Azarbaidžiano), Europos parlamento nariai, žinomos politikės, Seimo nariai bei kiti svečiai. Šio renginio globėjas yra Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas su žmona Jurgita.

Moters dienai - šimtas metų

pagal
tulip, flower background, pink

Lietuvoje neturime gėlių švenčių, nebent kovo 8-ąją laikytume tulpių diena. Keičiasi šios šventės statusas visuomenėje, tradicijos, bet lieka jos simbolis - tulpės žiedas. Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar Motinos diena. Vaikai dovanodavo mamytėms gėlių, rankdarbių, deklamuodavo eilėraščius, vyrai įteikdavo gėlių. Tradicijos keičiasi: mamas dabar sveikiname Motinos dienos proga, mylimąsias - Šv. Valentino dieną, o kovo 8-oji liko pasirinkimo reikalas. Kas nori - tam šventė, kam nepatinka - eilinė diena. Kaip byloja istorija, Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių: 1899 metais vokietė socialdemokratė Klara Cetkin pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių, dar po metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Joje pasiūlyta kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Nikitos Chruščiovo laikais kovo 8-oji Tarybų Sąjungoje paskelbta ne darbo diena ir tai gerokai pakėlė šventės prestižą. 1977-aisiais iš šios šventės pavadinimo išnyko žodis „kova” (iki tol ji vadinosi Kovos už lygias moterų teises diena) - Suvienytųjų Nacijų Organizacija (SNO) kovo 8-ąją paskelbė Tarptautine moters diena. Ideologija liko antrame plane, pradėta akcentuoti graži pavasario šventė. Dabartinei Moters dienai šiemet - jau 100 metų, jos tradicijos Lietuvoje keitėsi ne kartą, tačiau pati šventė vis dėlto liko.

Kuo bloga diena, kai tūkstančiai moterų pasijunta nors truputį smagiau?

pagal
8232 Pinkie Rose Straipsniai.lt

Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar Motinos diena. Vaikai dovanodavo mamytėms gėlių, rankdarbių, deklamuodavo eilėraščius, vyrai įteikdavo gėlių. Tradicijos keičiasi: mamas dabar sveikiname Motinos dienos proga, mylimąsias - Šv. Valentino dieną, o kovo 8-oji liko pasirinkimo reikalas. Kas nori - tam šventė, kam nepatinka - eilinė diena. Kaip byloja istorija, Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių: 1899 metais vokietė socialdemokratė Klara Cetkin pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių, dar po metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Joje pasiūlyta kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Nikitos Chruščiovo laikais kovo 8-oji Tarybų Sąjungoje paskelbta ne darbo diena ir tai gerokai pakėlė šventės prestižą. 1977-aisiais iš šios šventės pavadinimo išnyko žodis „kova” (iki tol ji vadinosi Kovos už lygias moterų teises diena) - Suvienytųjų Nacijų Organizacija (SNO) kovo 8-ąją paskelbė Tarptautine moters diena. Ideologija liko antrame plane, pradėta akcentuoti graži pavasario šventė. Dabartinei Moters dienai šiemet - jau 100 metų, jos tradicijos Lietuvoje keitėsi ne kartą, tačiau pati šventė vis dėlto liko.

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas Vasario 16-osios proga

pagal
Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas Vasario 16-osios proga

Mieli Lietuvos žmonės, Mes visi savo širdy nešiojamės Tėvynę. Ji – tai miškai, pievos, upės, miestai, kalba ir mes, Lietuvos žmonės, kuriantys savo šalies gerovę, ūkį, meną ir tikintys Lietuva. Mūsų Tėvynė gimė 1918 m. vasario 16-ąją. Šią dieną galime laikyti ir mūsų visų gimtadieniu, atėjusiu su Vinco Kudirkos „Kelkime, kelkime“, „Aušra“ ir „Varpu“, su vieningos Lietuvos suvokimu mūsų širdyse ir sąmonėje. Vasario 16-oji – tai šventė, simbolizuojanti stiprybę, dvasią ir viltį. Žinau, daugeliui šiandieninė Lietuvos padėtis atnešė naujų rūpesčių ir problemų. Tad Vasario 16-osios suteikiama viltis – ne tušti žodžiai. Tai – galimybė gyventi geriau, šviesiau, drąsiau. Tikiu, kad eidami geresnio ir drąsesnio gyvenimo keliu, liksime tokie pat stiprūs dvasia, vieningi darbais ir tikintys savo jėgomis. Sveikindamas Jus Valstybės atkūrimo dienos proga linkiu visiems laimės, sveikatos, šventinio džiaugsmo ir tikėjimo ateitimi. Tegul Vasario 16-oji mus dar labiau suburia naujiems darbams Tėvynės ir žmonių labui. Šiandien minime ypatingą progą - mūsų valstybės atkūrimo dieną - vieną įsimintiniausių datų Lietuvos valstybingumo kelyje. Priespaudos jungą nusimesti nebuvo lengva. Tačiau nepaisant sudėtingų sąlygų ir mažai valstybei nepalankių aplinkybių, susitelkę iškovojome gimtosios šalies laisvę ir nepriklausomybę. Ši diena – tai tarsi mūsų tautos vėliava. Vienijanti, sutelkianti, kelianti pasididžiavimą. Tegu Vasario 16-osios dvasia išlieka gyva mumyse daugybę metų.

Su Naujaisiais 2010-aisiais metais!!!

pagal
fir tree, fir trees, trees

Sveikiname visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius su Naujaisiais 2010-aisiais metais. Tegu šie Metai visiems Jums bus darbingi ir kūrybingi. Tegul ateinantys būna kupini meilės, džiaugsmo ir vaisingų darbų. Linkime daug laimės, sėkmės, gerų ir malonių dovanų. Jei ką nors padarėme ne taip, prižadame pasitaisyti, o jei padarėme ką nors gero, tai ir ateinančiais metais padarysime dar daug gerų darbų. Linkime geros sveikatos, nuolatinio tobulėjimo, tarpusavio supratimo ir viso kuo geriausio! Sėkmės Jums visiems! Eina metai...Vieni kažką nusineša, kiti kažką dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą, skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę. Džiaukitės ir dovanokite nuoširdžias šypsenas kitiems!!! Visiems linksmų, nepakartojamų ir STEBUKLINGŲ švenčių!!! Norėčiau pasveikinti tuos žmones, kurie moka džiaugtis krintančiomis baltomis, šaltomis, bet džiuginančiomis sielą ir akį snaigėmis, tuos žmones, kurie gali išgirsti žolės šnabždesį, žvaigždės kritimą, išgirdus dvyliktos valandos nakties dūžius tą nepaprastą Naujųjų Metų susiliejimo naktį, džiaugtis ir tikėti ta mintim, kad senelis Šaltis vis dėlto yra.

Meilė stipresnė už mirtį

pagal

Visi Šventieji ir Vėlinės mena artimuosius, iškeliavusius Amžinybėn. Tą dieną tikintieji švenčia Visų Šventųjų šventę, o lapkričio 2-ąją - Vėlinės, prisimenami mirusieji. Čia esama šiokio tokio nesusipratimo. Šios dvi dienos pas mus suplaktos į vieną, labiau išskiriant mirusiųjų prisiminimą. Bažnyčioje kur kas anksčiau buvo pradėta švęsti Visų Šventųjų šventė, o Vėlinės - vėliau. Visų Šventųjų švente žmonės raginami sekti šventųjų pavyzdžiu, tapti šventais, nes tikrasis šventumas ir tikrasis žmogiškumas yra tapatūs dalykai. Ir kilnaus, kūrybingo bei gyvenimą teigiančio šventumo siekis nėra kažkokiam luomui, bet kiekvienam žmogui skirtas dalykas. Pirmieji krikščionys vienas kitą vadindavo šventaisiais, o krikščionių mirtį - užmigimu. Mirtis niūri ir bauginanti yra ciniškai, egoistiškai ir niekšiškai gyvenusiems, o šventiesiems - būsenos pakeitimas. Sumaterialėjusių žmonių santykis su mirtimi yra dvejopas: vieni bando susikurtą gerovę pasiimti į amžinybę, kiti visiškai vengia minčių apie mirtį. Vakarų šalyse neretai žmonės, atidavę į prieglaudą nusenusius artimuosius, su prieglaudos administracija sudaro sutartį, kad, globojamajam mirus, jį palaidos ir žinią apie mirtį duos tik po kurio laiko. Taip norima išvengti streso ir minčių apie žmogaus pabaigą Žemėje. Turtingi žmonės iš anksto pasistato paminklą ar užsisako brangų karstą, kuriame įrengta ventiliacija, šviesa, groja muzika, įdedama kvepalų.

Artėja vėlinės. Kapų puošyba

pagal
Artėja vėlinės. Kapų puošyba

Lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena, o 2-oji - Vėlinės arba Mirusiųjų pagerbimo diena. Tradiciškai per Vėlines kapai papuošiami (sutvarkomi gerokai anksčiau) gėlėmis ir uždegamos žvakutės. Sakoma, jog gėlėmis mirusieji pagerbiami, prisimenami, o žvakių liepsna nutiesia kelią anapilin ir bent akimirkai sujungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Užmarštis baisiau už mirtį - uždekite žvakutę bent ant vieno nelankomo svetimo kapo. Per Vėlines kapai puošiami gyvomis skintomis gėlėmis arba augalų kompozicijomis. Kitaip negu įprasta manyti, gedulingų gėlių nėra. Chrizantemomis dažniausiai puošiama todėl, kad gyvų gėlių asortimentas lapkritį labai jau menkas. Iš tikrųjų Vėlinių puokštelėms tinka visos gėlės, kurias tik įmanoma gauti, o ypač tos, kurias mėgo mirusysis. Svarbiausiai neperkrauti kompozicijos daug skirtingų rūšių gėlių, ryškiomis spalvomis ir kaspinais. Tradiciškai gedulo spalvomis vadinamos juoda, pilka, ruda, žalia, tamsiai raudona, geltona ir violetinė. Ypač populiari balta spalva simbolizuoja ne gedulą, o gėrį, viltį ir atgimimą. Visžaliai augalai - amžiną gyvenimą ir rimtį. Spygliuočiai nebūtinai turi būti žali, tinka visi melsvi, pilkšvi, gelsvi atspalviai. Kaspinų galai nukerpami tiesiai. Porinis žvakučių skaičius neprivalomas. Per Vėlines dažnai lyja, pučia stiprus vėjas, todėl geriausiai pirkti uždaras žvakides. Atkreipkite dėmesį, kad plastikinės kartais užsidega. Vėlinių puokštėse nedera nenatūralios spalvos, egzotiniai augalai.

Vėlių metas

pagal
Vėlių metas

Katalikams lapkričio antroji yra visų mirusiųjų pagerbimo, maldos už juos diena. Malda už visus mirusiuosius minima jau 4 a. Bažnyčios tėvų raštuose. O atskira mirusiųjų paminėjimo diena pirmą kartą paminima 7 a. Izidoriui iš Sevilijos priskiriamoje "Regula Monachorum" , t.y. vienuolyno įstatuose. Ta diena buvo minima apie Sekmines. Dar po dviejų amžių tokia diena minima jau daugelyje vienuolynų, tačiau minimos skirtingos datos. 10 a. pabaigoje benediktinų centre, Cluny vienuolyne Prancūzijoje, visi mirusieji pradėti minėti lapkričio 2 d. Etnografas Juozas Kudirka spėja, kad Lietuvoje visų mirusiųjų pagerbimo diena turėtų būti žinoma nuo pat krikščionybės įvedimo, nes 1400 m. Vytautas pakvietė benediktinus į Lietuvą įkurdamas juos Senuosiuose Trakuose. 16 a. kronikininkai Motiejus Strijkovskis ir Jonas Lasickis lapkričio 2 d. įvardija kaip visų mirusiųjų paminėjimo dieną. Tačiau Jonas Lasickis, pasirėmęs Jono Loskovijumi ją tapatino su senąja Galutine derliaus sudorojimo švente. Bet žemdirbių visuomenė negalėjo turėti atskiros, vien mirusiesiems skirtos, šventės, nes jiems skirtas apeigas rasime daugelyje kitų švenčių. Pvz., 1611 m. jėzuitų ordino kronikoje rašoma: "Tuo tarpu kiti vyrai ir moterys nešdavo bedieviškas aukas mirusių senolių ir draugų vėlėms, ir kiekvienais metais gana dažnai, o ypač didžiąsias Velykų, Kalėdų ir Visų šventųjų iškilmes, joms paruošdavo puotas".