Moters diena

Pirmoji tarptautinė Moters diena buvo paskelbta 1911 kovo 8 dieną Kopenhagoje Klaros Cetkin, Vokietijos Socialdemokratų partijos „Moterų komiteto“ lyderės, pasiūlymu. XVIII amžiuje moterys ėmė vienytis kovoje už lygias teises ir teisę balsuoti. Bene žymiausiai Jungtinėje Karalystėje ir JAV pasireiškė „sufražetės” (suffragettes; suffrage). Šio judėjimo įkvėptos, JAV moterys ėmė rengti masinius streikus prieš nepakeliamas darbo sąlygas drabužių bei tekstilės fabrikuose. Pirmasis toks streikas, įvykęs Niujorke 1857 metais, simbolizavo organizuotos moterų kovos už savo teises pradžią, tačiau tai nebuvo pirmasis aktas šioje kovoje. Nuo senovės varžomos religijos ir papročių moterys sunkiai, bet nuosekliai skynėsi kelią į pripažinimą kaip lygiavertė su vyrais lytis. Sunku būtų išvardinti visas istorijai žinomas moteris, prisidėjusias prie moterų savimonės kėlimo. Žana D’Ark, Marija Kiuri, Motina Teresė – tai tik keletas neeilinių asmenybių, siekiais pranokusių savo kartą bei pasiekimais prisidėjusių prie šiandieninės pažangos. O tokių moterų buvo kiekvienoje tautoje, kiekvienoje epochoje. Jų gyvenimai, kova, idealai ir iškovotos pergalės nutiesė kelią būsimoms kartoms. Emilija Pliaterytė (1806-1831), kilusi iš Vilniaus grafų šeimos, Dusetose suorganizavo sukilėlių būrį ir dalyvavo 1831 m. sukilime, nukreiptame prieš carinės Rusijos priespaudą. Bebaimė grafaitė dalyvavo mūšiuose ties Prastavoniais ir Šaukėnais (Radviliškio raj.), Maišiogala bei ginant Kauną.

Kovo 8-ąją Laisvės alėja taps Moterų alėja. Šią dieną alėjoje vyks įvairūs renginiai, skirti paminėti moters dieną. Kauno mokyklos/gimnazijos kviečiamos prisijungti prie Kauno moters užimtumo centro inicijuojamos akcijos „Laisvės alėja – Moterų alėja“ ir paminėti šią šventę kartu. „Tapkite šios akcijos dalyviais, pagamindami gėlę mylimai, svarbiai moteriai. Šios gėlės papuoš žiemišką Laisvės alėją bei pavers ją žydinčiu sodu“, – ragina šventės organizatoriai. Kauno moters užimtumo informacijos centras kartu su partneriais Europos Parlamento Informacijos biuru Lietuvoje, Moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai auginti (MILDA), Lietuvos universitetų moterų asociacija, Europos informacijos centru – Europe Direct kovo 8 dieną organizuoja renginius Kaune, skirtus paminėti Tarptautinę moters dieną. Kovo 8 dieną Tarptautinei moterų solidarumo dienai sueina 100 metų, taip pat bus minima 15 metų sukaktis, kuomet buvo suorganizuota Pasaulinė moterų Pekino konferencija. Be to, švęsime ir Lietuvos Nepriklausomybės 20-ąsias metines. Šioms šventėms paminėti Kauno muzikiniame teatre įvyks konferencija „Nepriklausomos valstybės kūrimas: moterų pasiekimai ir vizijos“. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos moterų nevyriausybinių organizacijų atstovės, užsienio šalių ambasadorės (JAV, Suomijos, Švedijos, Japonijos, Azarbaidžiano), Europos parlamento nariai, žinomos politikės, Seimo nariai bei kiti svečiai. Šio renginio globėjas yra Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas su žmona Jurgita.

Lietuvoje neturime gėlių švenčių, nebent kovo 8-ąją laikytume tulpių diena. Keičiasi šios šventės statusas visuomenėje, tradicijos, bet lieka jos simbolis – tulpės žiedas. Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar Motinos diena. Vaikai dovanodavo mamytėms gėlių, rankdarbių, deklamuodavo eilėraščius, vyrai įteikdavo gėlių. Tradicijos keičiasi: mamas dabar sveikiname Motinos dienos proga, mylimąsias – Šv. Valentino dieną, o kovo 8-oji liko pasirinkimo reikalas. Kas nori – tam šventė, kam nepatinka – eilinė diena. Kaip byloja istorija, Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių: 1899 metais vokietė socialdemokratė Klara Cetkin pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių, dar po metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Joje pasiūlyta kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Nikitos Chruščiovo laikais kovo 8-oji Tarybų Sąjungoje paskelbta ne darbo diena ir tai gerokai pakėlė šventės prestižą. 1977-aisiais iš šios šventės pavadinimo išnyko žodis „kova” (iki tol ji vadinosi Kovos už lygias moterų teises diena) – Suvienytųjų Nacijų Organizacija (SNO) kovo 8-ąją paskelbė Tarptautine moters diena. Ideologija liko antrame plane, pradėta akcentuoti graži pavasario šventė. Dabartinei Moters dienai šiemet – jau 100 metų, jos tradicijos Lietuvoje keitėsi ne kartą, tačiau pati šventė vis dėlto liko.

Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar Motinos diena. Vaikai dovanodavo mamytėms gėlių, rankdarbių, deklamuodavo eilėraščius, vyrai įteikdavo gėlių. Tradicijos keičiasi: mamas dabar sveikiname Motinos dienos proga, mylimąsias – Šv. Valentino dieną, o kovo 8-oji liko pasirinkimo reikalas. Kas nori – tam šventė, kam nepatinka – eilinė diena. Kaip byloja istorija, Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių: 1899 metais vokietė socialdemokratė Klara Cetkin pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių, dar po metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Joje pasiūlyta kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Nikitos Chruščiovo laikais kovo 8-oji Tarybų Sąjungoje paskelbta ne darbo diena ir tai gerokai pakėlė šventės prestižą. 1977-aisiais iš šios šventės pavadinimo išnyko žodis „kova” (iki tol ji vadinosi Kovos už lygias moterų teises diena) – Suvienytųjų Nacijų Organizacija (SNO) kovo 8-ąją paskelbė Tarptautine moters diena. Ideologija liko antrame plane, pradėta akcentuoti graži pavasario šventė. Dabartinei Moters dienai šiemet – jau 100 metų, jos tradicijos Lietuvoje keitėsi ne kartą, tačiau pati šventė vis dėlto liko.

Mielos moterys, sveikinu Tarptautinės moters dienos proga! Džiugu, kad kartu su šia švente sugrįžta pavasaris, skleidžiasi pirmieji žiedai, visa aplinka prisipildo šilumos ir grožio. Tegul pirmieji saulės spinduliai dovanoja Jums daug gražių akimirkų, saulėtą nuotaiką ir džiaugsmą. Juk esate tos, kurių išmintis, dvasingumas ir sugebėjimas mylėti tarsi pirmieji pavasariniai žiedai pakylėja mus aukščiau kasdienybės. Dėkoju už Jūsų neišmatuojamą dosnumą ir gerumą, už švelnumą, skleidžiamą šilumą ir gyvenimo grožį. Būkite laimingos, būkite mylimos ir mylėkite!

Kovo 8-oji yra minima kaip Tarptautinė moters diena. Pas mus neretai į ją žiūrima su tam tikra pašaipa, kaip į iš sovietinių laikų užsilikusį reliktą. Tačiau iš tiesų šios šventės ištakos siekia kiek toliau. Kaip atsirado ši šventė? Idėja švęsti tokią dieną pirmą kartą kilo 20 a. pradžioje, tuo metu, kai pasaulyje sparčiai plito industrializacija, vystėsi ekonomika, po kurių sekė protestai dėl sunkių darbo sąlygų. 1857 m. kovo 8 d. Niujorke moterys, dirbusios drabužių siuvimo fabrike, surengė protestą dėl labai prastų darbo sąlygų ir mažų algų. Protestuotojas išvaikė policija. Po kelių mėnesių šios moterys įsteigė pirmąją darbuotojų profesinę sąjungą. Tarp moterų kilęs didžiulis nepasitenkinimas dėl priespaudos ir nelygybės skatino jas toliau aktyviai siekti permainų. Kovo 8 dieną kasmet vykdavo nemažai protestų, vienas žymesnių – 1908 m., kai 15000 moterų žygiavo per Niujorką prašydamos trumpesnių darbo valandų, geresnės algos ir balsavimo teisių. 1910 m. Kopenhagoje buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija, kurios iniciatoriai buvo socialistai. Tarp kitų nutarimų ši konferencija pritarė tuo metu žymios vokiečių socialistų veikėjos Claros Cetkin pasiūlymui įsteigti Tarptautinę moters dieną, skirtą pagerbti judėjimą už moters teises. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 moterų iš 17 šalių. Trys iš šių moterų vėliau buvo pirmą kartą išrinktos į Suomijos parlamentą.

Artėja Kovo 8 – oji – Tarptautinė moters diena. Nesuklysiu pasakydama, jog tai yra pirmoji pavasario šventė. Ir ji skirta dailiosios lyties atstovėms – moterims ir merginoms. Šios dienos ištakos siekia Antikos laikus – remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis. Idėja švęsti Tarptautinę moters dieną kilo XIX – XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 metų kovo 8 dieną Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir žemus atlyginimus. Vėliau kovo 8 dieną vykdavo protestai, vienas didesnių 1908 metais, kai 15000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, geresnio užmokesčio ir rinkimų teisės. Kitų metų vasario 28 dieną JAV buvo švenčiama pirmoji Tarptautinė moters diena. Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teisias. 1911 metų kovo 8 dieną pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje ir Švedijoje. Ypač daug dėmesio šiai šventei buvo skiriama Tarybų Sąjungoje.

Tarptautinė moters diena, tai ne šiaip sau šventė, kurią kaip ir netyčiom švenčia keletas ištikimų feminisčių ar atsidavusių “Tarybinei moteriai” vyriškių. Kaip bebūtų keista, bet tai iš tikrųjų yra tarptautinė šventė ir minima ne tik buvusiose soc. lagerio šalyse. Ši diena yra moterų vienybės ir solidarumo simbolis, o kartu ir pasaulinės taikos simbolis. Ištakų reikėtų ieškoti net Antikinėje Graikijoje, kada moterys paskelbė kariaujantiems vyrams streiką, o šie vargšeliai ištroškę moterų meilės ir šilumos turėjo savo karus nutraukti. Aktyvios moteriškės buvo ir Prancūzijos revoliucijos metu, tačiau apie lygybę joms teko tik svajoti. Viešpatavo vyrai. Šio šimtmečio pradžioje daugelyje šalių moterys pagaliau išsikovojo sau kai kurias teises. Viena jų buvo ir teisė balsuoti. Toks laimėjimas turbūt ir paskatino pirmąją Moters dienos šventę. 1909 m., JAV buvo pirmą kartą paminėta Tarptautinė moters diena, tačiau tai buvo daugiau vietinis renginys, kuriame dalyvavo aršiausios kovotojos už moters teises. 1911m. Tarptautinė moters diena jau buvo švenčiama Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir tik 1913-1914 m. ją pradėjo švęsti Rusijoje. Taigi mitas, kad tai rusų sugalvota šventė taip ir lieka mitu…