Angliavandeniai
Maisto produktuose esantys angliavandeniai skirstomi į paprastuosius (lengvai įsisavinamus) ir sudėtinius (sunkiau įsisavinamus). Paprastieji, lengvai įsisavinami angliavandeniai (gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė) organizme greitai skyla, o jų perteklius paverčiamas riebalais. Pavyzdžiu galėtų būti cukrus. Cukrumi nereikėtų piktnaudžiauti, nes įrodyta, kad jis didina “blogojo” MTL cholesterolio ir mažina “gerojo” DTL cholesterolio kiekį kraujyje, skatindamas koronarinę širdies ligą. Be to, cukrus mažina vitaminų kiekį organizme, skatina šlapimo rūgšties susidarymą. Kartais klausiama, ar galima vietoje cukraus valgyti medų. Medus – vertingas natūralus produktas, nuo seno liaudyje vartojamas kaip vaistas. Jį bitės pagamina iš gėlių nektaro, sumaišę su savo fermentais. 35 proc. medaus sudaro baltymai, kuriuose yra pusė visų žinomų amino rūgščių. Meduje yra angliavandenių (ypač fruktozės), keletas mikroelementų, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C, D ir E. Medus padeda nugalėti infekciją, gydyti žaizdas, nudegimus. Jį puikiai galima vartoti kaip saldintoją, be abejo, su saiku. Medus maždaug du kartus saldesnis už cukrų, todėl jo mažiau reikia. Kadangi jis veikia panašiai kaip cukrus, todėl sergantieji diabetu turėtų valgyti atsargiai. Be to, medus kai kuriuos žmones gali alergizuoti. Reikėtų pirkti tik nefiltruotą, nekaitintą ar kitaip perdirbtą medų. Jeigu gydytojas patarė visai atsisakyti cukraus, galima nusipirkti jo pakaitalo (saldiklio).