Angliavandeniai
| |

Angliavandeniai

Maisto produktuose esantys angliavandeniai skirstomi į paprastuosius (lengvai įsisavinamus) ir sudėtinius (sunkiau įsisavinamus). Paprastieji, lengvai įsisavinami angliavandeniai (gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė) organizme greitai skyla, o jų perteklius paverčiamas riebalais. Pavyzdžiu galėtų būti cukrus. Cukrumi nereikėtų piktnaudžiauti, nes įrodyta, kad jis didina “blogojo” MTL cholesterolio ir mažina “gerojo” DTL cholesterolio kiekį kraujyje, skatindamas koronarinę širdies ligą. Be to, cukrus mažina vitaminų kiekį organizme, skatina šlapimo rūgšties susidarymą. Kartais klausiama, ar galima vietoje cukraus valgyti medų. Medus – vertingas natūralus produktas, nuo seno liaudyje vartojamas kaip vaistas. Jį bitės pagamina iš gėlių nektaro, sumaišę su savo fermentais. 35 proc. medaus sudaro baltymai, kuriuose yra pusė visų žinomų amino rūgščių. Meduje yra angliavandenių (ypač fruktozės), keletas mikroelementų, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C, D ir E. Medus padeda nugalėti infekciją, gydyti žaizdas, nudegimus. Jį puikiai galima vartoti kaip saldintoją, be abejo, su saiku. Medus maždaug du kartus saldesnis už cukrų, todėl jo mažiau reikia. Kadangi jis veikia panašiai kaip cukrus, todėl sergantieji diabetu turėtų valgyti atsargiai. Be to, medus kai kuriuos žmones gali alergizuoti. Reikėtų pirkti tik nefiltruotą, nekaitintą ar kitaip perdirbtą medų. Jeigu gydytojas patarė visai atsisakyti cukraus, galima nusipirkti jo pakaitalo (saldiklio).

Viskas apie riebalus
| |

Viskas apie riebalus

Riebalai yra esminiai nutrientai. Jie yra vieni iš pagrindinių organinių medžiagų, įeinančių į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Riebalai gamina didelį kiekį energijos. Jie gali būti augaliniai ir gyvūniniai. Pagrindinė visų riebalų savybė – jie netirpūs vandenyje. Riebalai susideda iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Skonio bei kvapo, struktūros, lydymosi taško ir maistingumo vertės charakteristika priklauso nuo esančių riebalų rūgščių rūšies. Maisto riebalai, kurie yra kieti ar skysti, savo sudėtyje turi mišrias riebalų rūgštis. Pvz.: sviestas turi daugiau nei 29 įvairių riebalų rūgščių. Visi riebalai, nepriklausomai nuo riebalų rūgščių, turi didelę energinę vertę. Maisto riebalai – tai įvairių riebalų mišinys, kuris sudarytas iš sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, fosfolipidų. Jei maiste daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, tai – sotieji riebalai, jei nesočiųjų riebalų rūgščių – nesotieji riebalai. Sotieji riebalai kambario temperatūroje yra kieti, jų šaltiniai – gyvūniniai riebalai. Nesotieji riebalai dažniausiai yra augaliniai. Aliejuose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, išskyrus kokoso riešutų aliejų, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Maisto riebalų kiekis įvairiuose produktuose yra skirtingas. Dauguma maisto riebalų ir kūno riebalų atsargos yra vadinami trigliceridais. Trigliceridai yra sudaryti iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Riebalai skiriasi įvairia riebalų rūgščių kombinacija su gliceroliu.

Angliavandeniai padeda galvoti greičiau
| |

Angliavandeniai padeda galvoti greičiau

Kaip teigiama naujausio mokslinio tyrimo išvadose, tiek mažaangliavandenė, tiek daug angliavandenių suvartoti leidžianti dieta daro vienodą poveikį: lieknina, gerina nuotaiką ir spartina mąstymą. Tiesa, angliavandenių dieta protines galimybes stimuliuoja kiek efektyviau. Viršsvorio turintiems arba nutukusiems pacientams bet koks makronutrientų pasiskirstymas apribojus kaloringumą pataiso nuotaiką, – teigia tyrimo autorius Grantas D.Brinkworthas (Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation-Human Nutrition, Adelaidė, Australija). Tiek mažaangliavandenė, tiek daugiaangliavandenė dieta paspartina mąstymo procesus, tačiau mažai angliavandenių vartojantiems žmonėms šis efektas reiškiasi silpniau. Grantas D. Brinkworthas su kolegomis tyrė viršsvorio turinčius arba nutukusius žmones (iš viso – 93, nuo 24 iki 64 m.). 8 savaites tyrimo dalyviai laikėsi vienodo kaloringumo dietos, tačiau jose buvo skirtingas baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis. Mažaangliavandenėje dietoje buvo 35 proc. baltymų, 61 proc. riebalų ir vos 4 proc. angliavandenių. O angliavandenių dietoje buvo 24 proc. baltymų, 30 proc. riebalų ir 46 proc. angliavandenių. Abiejų grupių dalyvių nuotaikos lygis pernelyg nesiskyrė. Tačiau angliavandenių dietos besilaikiusieji šiek tiek greičiau atlikdavo mąstymo ir logines užduotis. Mokslininkai apibendrina išvadas teiginiu, kad mažaangliavandenės dietos poveikis intelektui yra kiek mažesnis, nei angliavandenių dietos.

Angliavandeniai: 6 Faktai apie tai
| |

Angliavandeniai: 6 Faktai apie tai

Per daug angliavandenių storina, organizmas kaupia juos riebalų pavidalu, per mažas jų kiekis – stabdo raumenų augimą. Taigi mūsų tikslas yra išmokti- susipažinti ir suprasti kaip kiekvieno iš mūsų organizmas naudoja, ir pasisavina angliavandenius, ir šitomis savybės naudotis. Angliavandeniai pastaruoju metu ypač stipriai yra kritikuojami ir laikomi vienais iš pagrindinių kaltininkų paplitusioje, viršsvori turinčių žmonių, „epidemijoje“ . Tuo pačiu metu kai įvairūs dietos specialistai bei mitybos ekspertai pradėjo kritikuoti angliavandenių vartojimą, prekybos centrų lentynas užpildė įvairūs produktai, kuriuose labai mažas angliavandenių kiekis. Ši tendencija ypač sparti vakarų Europoje bei JAV. Sporto pasaulyje, o ypač kultūrizme ir fitnese angliavandeniai taip pat ne visada yra giriami, nors reikia pripažinti, jog priklausomai nuo fizinių krūvių ir kiekvieno iš mūsų organizmo individualių savybių angliavandeniai gali vaidinti tokia pat svarbia rolę raumenų masės auginime, kaip ir baltymai. Sakote tai nesąmonė? Leiskite sekančiais faktais pabandyti paaiškinti ką aš turiu omenyje. Neginčijama yra tai, kad baltymai yra pagrindinė statybinė medžiaga raumens audinio statyboje, tačiau ir angliavandeniai labai stipriai gali, ir įtakoja, augimo procesus organizme. Tiek raumenų masės augime, tiek riebalų kiekio juose mažinime (deginime).

Baltymai
| |

Baltymai

Jau nuo senų laikų buvo manoma, kad jėga ir ištvermė priklauso nuo baltymų. Rašytiniuose šaltiniuose apie 776 m.pr.m.e. vykusias Olimpines žaidynes, randama pasakojimų, kaip atletai prieš varžybas valgydavo įvairių gyvūnų mėsą: galvijų, ožkų, elnių. Netgi pranešimuose apie Vokietijoje vykusias Olimpines žaidynes 1936 m., buvo rašoma, kaip šios šalies sportininkai per diena suvalgo apie 2 kg mėsos. Prieš varžybas dažniausiai suvalgydavo didelį mėsos kepsnį ir keletą kiaušinių. Palaipsniui tyrimai įrodė angliavandenių ir riebalų svarbą energijos gamyboje siekiant optimalių rezultatų. Angliavandeniai – pirminis energijos šaltinis raumenims, riebalai – teikia didžiausią kiekį energijos, baltymai – labiausiai susiję su gerų rezultatų siekimu. Nesvarbu ar labai raumeningas jūs esate, tačiau didžioji dalis raumenų yra įgyta baltymų pagalba. Baltymai – viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip angliavandeniai ir riebalai. Visos šios maistinės medžiagos susideda iš anglies, deguonies ir vandenilio. Baltymai nuo angliavandenių ir riebalų skiriasi tuo, kad juose be anglies, deguonies ir vandenilio molekulių dar yra azoto, sulfanilamidino ir keletas mineralų. Baltymas yra suformuota iš 100 ar daugiau susijungusių amino rūgščių. Baltymai formuojami vadovaujantis specifiniai genetiniais kodais. Taigi, atskiros amino rūšys į specifinius baltymus yra jungiamos naudojantis tam tikrais genais ar kodais. Yra apie 10000 skirtingų baltymų rūšių, kurios jus padaro tokiais kokie esate.

Vitaminai – gyvybės šaltinis
| |

Vitaminai – gyvybės šaltinis

Vitaminai – smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau organizmui jų nepakanka. Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė. Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas. Normaliomis sąlygomis pilnavertiškai besimaitinančio žmogaus organizmas turi gauti pakankamą kiekį vitaminų. Deja, nedaug žmonių gali pasigirti visiškai sveika ir subalansuota mityba. Tuo pat metu užteršta aplinka, intensyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai ženkliai padidina organizmo poreikius vitaminams. Vitaminai parduodami vaistinėse nėra tobuli. Tam, kad organizmas gerai funkcionuotų, jam nepakanka pametėti keletą laboratorijoje pagamintų cheminių junginių. Dažnai vaistinėse parduodami vitaminai yra dirbtinės kilmės, ne iš natūralių šaltinių, išgryninti.

Vitaminų nauda jūsų grožiui ir sveikatai
| |

Vitaminų nauda jūsų grožiui ir sveikatai

Vitaminai – tai ne tik sveikas kūnas, bet ir skaisti oda, žvilgantys plaukai, stiprūs nagai ir puiki nuotaika. Jeigu valgysite daug šviežių daržovių ir vaisių, šviežios mėsos ir žuvies, vitaminų gausite pakankamai ir nereikės papildomai jų pirkti vaistinėse. Žinoma, nemanykite, kad jeigu jums netrūksta vitaminų, jūs visada būsite žvali ir sveika. Privalote reguliariai ilsėtis, makštintis ir valgyti sveiką maistą, tuomet vitaminai padės jums sustiprinti ir išlaikyti pukų kūną, sugebantį efektyviai kovoti su įvairiomis ligomis ir negalavimais. Kiekvieną dieną rinkitės valgyti vis kitokį maistą, nes jūsų organizmui reikia įvairių vitaminų, tačiau nė viename maisto produkte nėra jų visų. Kaip pastebėjote, daugiausia vitaminų turi grūdai, pieno produktai ir įvairios daržovės bei vaisiai. Šie maisto produktai turėtų įeiti į jūsų kiekvienos dienos valgiaraštį, kad organizme visuomet būtų pakankamai vitaminų ir kad atrodytumėte sveika.

Rauginti kopūstai – vitaminų šaltinis
| |

Rauginti kopūstai – vitaminų šaltinis

Rauginti kopūstai visą šaltąjį metų laikotarpį yra puikus vitaminų šaltinis, padedantis išvengti daugelio negalavimų. Juk 100 g raugintų kopūstų yra apie 30—40 mg vitamino C — beveik pusė rekomenduojamos paros normos. Nepatingėkime savo namiškiams paruošti šio puikaus produkto, iš kurio galima pagaminti daugybę skanių patiekalų. Rauginimui skirti indai turi būti tinkamai paruošti, nes nuo to labai priklauso produktų kokybė. Indai bei įrankiai turi būti gerai nuplauti ir dezinfekuoti. Medinės statinės 2—3 paras mirkomos švariame vandenyje, išplaunamos karštu 0,1 % sodos tirpalu ir perskalaujamos šaltu vandeniu. Dažnai šeimininkės statines iškloja maisto produktams skirta polietileno plėvele arba įdeda polietileno maišą. Raugiant mažesnį produktų kiekį, atitinkamai pasirenkama ir tara. Produktus galima rauginti emaliuotuose kibiruose, puoduose bei moliniuose induose. Tinkamas rūgštingumas padeda išvengti nepageidaujamų mikroorganizmų. Skirtingų rūšių mikroorganizmams vystytis reikalingas skirtingas rūgštingumas: puvimo bakterijoms — pH 4,4—5,0, sviesto rūgšties — pH 4,5, pieno rūgšties — pH 3,0—4,4. Pastarosioms bakterijoms vystytis reikalingas cukrus. Kai jo per mažai, produktai silpnai rūgsta ir blogiau išsilaiko. Tinkamas druskos kiekis slopina puvimo ir sviesto rūgšties bakterijų veiklą. Raugintame produkte optimalus 1,5—2 % druskos kiekis. Druska padeda skverbtis pieno rūgščiai į konservuojamus produktus, todėl pagreitėja rūgimo procesas.

Jei visą laiką skirčiau sportui, neliktų jo gyvenimui
| |

Jei visą laiką skirčiau sportui, neliktų jo gyvenimui

Kai žvelgi į Beatą Nicholson, TV laidos „Arti toli“ vedėją, pagalvoji, kad jai nėra blogų dienų, o gyvenimas šypsosi nuolat. O gal dėl to ir šypsosi, kad Beata moka džiaugtis kiekviena diena? Atsako mums pati Beata. – Atskleisk mums savo puikios savijautos receptą? – Neturiu jokio recepto. Esu per jauna juos išradinėti, nes jaunystė tolygu gerai savijautai. Kartais jaučiuosi kalnus galinti nuversti, o kartais – kaip senutė. Man labai svarbus miegas – turiu savo miego banką bei limitus. Maždaug per dvi savaites išnaudoju visus sukauptus miego resusrus, bet paskui privaloma tvarka turiu juos atstatyti. Taigi, gerai jaučiuosi jei miegu ne mažiau kaip aštuonias valandas, vakare nepersivalgiau. Tačiau didžiausia įtaką fizinei savijautai daro dvasinė. Jei tavo viduje gili žiema, jokie žvalumo receptai nepadės. – Ar teko kada nors save kankinti dietomis, rinktis maistą pagal kraujo grupę ar skaičiuoti kalorijas? – Žinoma. Parodykite moterį, kuri nesilaikė dietos net jei ant jos klubų tik oda. Kiekviena surandame priežasčių laikytis dietos. Man dietos nepatinka – tai toks užvedantis pragaras ir rojus viename. Pradžioje kaupiuosi ir svajoju apie naujus aptemptus džinsus, matau save liekną kaip smilgelė, tada imuosi laikytis dietos – kenčiu dvi ar tris dienas, na kartais savaitę, o gal net dvi – dingsta 3 kilogramai.

Kodėl dietos retai padeda? Dietos – pavojingi žaidimai su sveikata ir psichika
| |

Kodėl dietos retai padeda? Dietos – pavojingi žaidimai su sveikata ir psichika

Valgydami griežtai pagal nurodymus, beveik garantuotai tapsite lengvesniu. Kitas klausimas: ar ilgam? Reikia įsisamoninti, kad dietos efektas bus tik tol, kol laikysitės pasirinktos dietos reikalavimų. Dietų sukeliamas yo-yo (svorio metimas – priaugimas) efektas yra toks pat žymus, kaip ir jos pačios. Visos tos moralinės kančios, kurias patiriate „prievartaudami“ save ir valgydami tik tuos ar kitus produktus, galų gale neduoda jokio rezultato, išskyrus didesnę ar mažesnę depresiją ir kitas sveikatos problemas. Kas blogai? Pirma priežastis: organizmas kovoja su „badu“, lėtindamas medžiagų apykaitą. Jis stengiasi išlaikyti kaip galima daugiau riebalų, tam, kad pasiruošti sekančiai bado serijai (t.y. dietai). Pradedančiajam „dietininkui“ svoris krenta lengvai, tačiau įsisukus į dietų karuselę vis sunkiau seksis kovoti su atliekamais kilogramais, nes organizmas pripranta prie „bado atakų“. Antra priežastis: dietos nepakeičia mitybos įpročių visam gyvenimui. Pradėjus maitintis taip, kaip maitintasi prieš dietas, svoris beveik 100 procentų atsistato ir dar su kaupu. Dėl šios priežasties taip pat neveiksmingi chirurginiai antsvorio šalinimo būdai. Kaip buvo Rytis storas, toks ir liko, nepadeda operacijos. Todėl net nepradėkite dietų, jei norite atsikratyti tik kelių kilogramų. Jūsų gyvenime bus daug streso, o galų gale svoris vis tiek nesumažės.