Uolūs partinių leidinių žurnalistai kartais persistengdavo ir nesąmoningai padėdavo disidentams. 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo organizatoriams savotiškai padėjo komunistų partijos, LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų tarybos organas "Tiesa". Seimo narys, disidentas, vienas šio istorinio mitingo organizatorių Vytautas Bogušis sakė, kad 1987-ųjų rugpjūčio 19-ąją "Tiesa" spausdino šmeižiantį Antaną Terlecką ir kitus Lietuvos disidentus straipsnį. "Tačiau šiame straipsnyje buvo ir informacija, kad rugpjūčio 23-iąją organizuojama demonstracija stalinizmo aukoms pagerbti. Lietuvos žmonės, kurie nesiklausė užsienio radijo, iš niekur kitur negalėjo sužinoti apie rengiamą akciją", - juokėsi V.Bogušis....
Lietuvos televizijos informacinėje laidoje „Panorama" buvo pranešta, jog buvęs disidentas Vytautas Bogušis nedalyvavo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo paminėjime, nors jis ten buvo. Pats politikas pasidžiaugė tik tuo, kad jo dar nepavadino „buržuazine atgyvena" ar „erke ant sveiko visuomenės kūno". Paaiškėjus klaidai vietoj to, jog būtų viešai atsiprašyta artimiausioje LTV informacinėje laidoje, buvo pasitenkinta tik pakoregavus reportažą - buvo išimtas sakinys, kur teigiama, jog V. Bogušio nebuvo minėjime prie A. Mickevičiaus paminklo. Tačiau nebuvo pasakyta, kad jis ten dalyvavo. "Deja, Lietuvoje, o ypač...
1979 metais, būdamas BAM statybose, kariuomenėje, pasirašiau Baltijos šalių 45 piliečių memorandumą, reikalaujantį pasmerkti Molotovo ir Ribbentropo paktą. Šiaip mane KGB kas mėnesį profilaktiškai kviesdavosi "praplauti" smegenų - tai darydavo toks nepiktybinis kapitonas. Ir staiga sulėkė šeši ar septyni pulkininkai ir pradėjo tardyti po dvylika valandų. Aiškino, kad kažko turiu atsižadėti, rašyti kažkokius pareiškimus, bet iki galo vis tiek nesupratau, ko jie iš manęs norėjo. Vertė pasižadėti, jog daugiau nebekovosiu prieš tarybų valdžią, net atostogų siūlėsi išleisti, jei Lietuvoje nesusitikinėsiu su ekstremistais Terlecku...
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys liberalcentristas Vytautas Bogušis nesutinka, kad pagal planuojamą priimti naują Farmacijos įstatymą, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) faktiškai būtų suteikti ikiteisminio tyrimo institucijos įgaliojimai. "Dabartiniame įstatymo projekte yra siūloma nuostata, jog VVKT darbuotojai laisvai ir be išankstinio perspėjimo, bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į juridinio asmens patalpas, tikrinti, pateikdami tik pažymėjimą ir pavedimą. Panašu, kad vaistų kontrolieriai taptų viršesni net už prokurorus, nes pastarieji kratas gali atlikti tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi", - pastebi Seimo narys...
Nesveikas ažiotažas kilęs dėl to, kad vadinamajai Liustracijos komisijai, praeitą savaitę buvo perduota medžiaga iš buvusių KGB archyvų, rodo baimę ir pilietiškumo stoką, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Kažin kodėl kalbėdami apie šios medžiagos atsiradimą, niekas neakcentuoja, kad tai bene pirmas atvejis, kuomet valstybei yra sugrąžinami sovietų slaptųjų tarnybų archyvai, dingę per pirmuosius, problematiškuosius nepriklausomybės atkūrimo sunkmečius. Tai, kad dokumentai yra grąžinami dabartinei Liustracijos komisijos pirmininkei, visų pirma byloja apie atsirandantį pasitikėjimą šią institucija ir jos...
Seimas ir Valstybės saugumo departamento (VSD) turi kuo greičiau duoti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus į visuomenės keliamus klausimus dėl padėties šalies saugumą užtikrinančioje institucijoje, sureguliavimo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Seimas NSGK turėtų suteikti visus reikalingus įgaliojimus, kurie komitetui leistų operatyviai, objektyviai ir be emocijų išsiaiškinti problemų VSD priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo būdus. To reikalauja ne tik visuomenė, bet ir atsakomybė už vieną iš svarbiausių šalies saugumą užtikrinančių institucijų”, - mano V.Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, tiriant...
Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m. ir ligi šiol gyvena Lietuvos sostinėje. 1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją "M. K....
Į Sausio 13-osios agresiją vedė ne vienas totalitarinės sistemos, į savo sferą įtraukusios daugelį tautų (ir šalių), išskirtinis imperinis požymis. Kokie buvo 1990 m. kovo 11-ąją nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos atsiskyrimo nuo SSRS ypatumai? Mes laikėmės labai aiškių nuostatų, kad tai jokiu būdu ne „atsiskyrimas“ – atseit, dalis valstybės atsiskiria, išeina iš jos sudėties, - bet Lietuvos valstybės, kuri teisiškai nebuvo SSRS dalis, o tiktai okupuota ir jėga įjungta (inkorporuota) tolesnis buvimas vėl pagal savo pačios suverenumo teisę, savo konstituciją ir įstatymus. SSRS tegul...
Ar teisūs politikos apžvalgininkai, tvirtinantys, kad šiandien Lietuvoje teisėsaugos ir valstybės interesai neretai išsiskiria? O gal visuomenė neturėtų įpiršinėti teisėsaugai savo lūkesčių ir piktintis dėl jų neatitikimo teismų sprendimams? Ne tik šiandien. Valdžiai ir teisėsaugai (tai antrosios ir trečiosios valdžių hibridas) kartais kiek pasistumdant, bet Lietuvoje paprastai susitariant, valstybė lieka trečioji pralaimėjusioji. Mat nereikia painioti valstybės (visi šalies piliečiai) su valdžia (ne visi piliečiai). Valstybės piliečių interesas antai buvo atgauti nors dalį per EBSW – Kauno holdingą nušvilptų pinigų. Valdžios interesas, kad to...
- “Gerbiamieji deputatai, Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva.” Taip pasakėte tą lemtingą vakarą. Ar Lietuva tikrai dabar laisva? Ar matote kokias nors grėsmes valstybingumui? - Gal skambės paradoksaliai, tačiau tada Lietuva dvasioje buvo laisvesnė. Tąkart buvo pagrindo taip sakyti, nes sprendimą dėl Lietuvos nepriklausomybės Aukščiausioji Taryba priėmė daugelio žmonių remiama. Tai buvo ne vien parlamento ar vadovaujančios Sąjūdžio grupės sprendimas, o žmonių, kurie to tikėjosi, už mus balsavo. Jų dvasia jau buvo laisva, žmonės norėjo įtvirtinti šią laisvę. Situacijos nesikartoja, todėl negaliu...
