Medicina

Kad ligonių vartojamų medikamentų ir suvalgomų maisto produktų mišinys nevirstų gyvybei pavojingais kokteiliais, gydytojai turėtų atidžiai išanalizuoti savo pacientų dietą. Britų vyriausybės patarėjai susirūpinę tuo, kad stiprūs medicininiai, savaime toksiški preparatai gali tapti dar daugiau pavojingi sąveikaudami su kai kuriomis maiste, gėrimuose ir dietiniuose papilduose esančiomis medžiagomis. Arba pacientai, maitindamiesi ne tais produktais, gali nesąmoningai mažinti savo gydymo efektyvumą. Valdininkai nurodo, kad dauguma žmonių vienu metu išgeria iki 10 rūšių vaistų. Tai reiškia, jog įvairių medžiagų sąveikos potencialas kai kuriems žmonėms yra labai didelis. Maisto standartų agentūros ir medikamentų bei sveikų produktų kontrolės valdybos patarėjų sudarytame rekomendaciniame rašte sakoma, kad egzistuoja mažiausiai 200 medikamentų, kurių poveikiui arba toksiškumui turi įtakos maistas. Šis dokumentas buvo sudarytas pagal abiejų įstaigų ekspertų susitikimo, skirto maisto toksiškumui ir medikamentų saugumui, rezultatus.

Šiuolaikinės vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis. Skiepų dėka įveiktas arba maksimaliai sumažintas sergamumas sunkiomis ligomis, todėl žmonės pradeda abejoti, ar iš viso bereikia skiepytis “nuo to, ko nebėra”. Taip Eltai teigė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis. Gydytojo teigimu, ne gandais, nuomonėmis, o mokslo įrodymais grįstą informaciją apie skiepus tėvai galės rasti tinklapyje infoskiepai.lt. “Neskiepyti vaikų ar bent kritikuoti skiepus tampa madinga. Pediatrus į neviltį varo mamų ir tėčių supratimas apie vakcinavimą. Jis – žymiai prastesnis negu įsivaizdavome”, – sakė dvi dienas mamų diskusijas apie skiepus internete sekęs profesorius V. Usonis. Medikai kritikuoja vis dažnesnius pareiškimus, neva skiepai blogai veikia imuninę sistemą, o ligas galima gydyti ar jų išvengti vartojant homeopatines priemones.

Sąnarių endoprotezavimui skiriama per mažai lėšų, todėl skausmus kenčiantiems pacientams eilėje operacijos tenka laukti 3-3,5 metų. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sąnarių endoprotezavimui šiemet skirta 14 mln. litų. Lėšų per pastaruosius ketverius metus beveik padvigubėjo, tačiau tai menka paguoda operacijų laukiantiems ligoniams. Trejetą metų jie turi gyventi su kasdieniniu skausmu, vartodami vaistus. Medikai tvirtina galintys daugiau atlikti šių operacijų, jei būtų nuperkama daugiau endoprotezų. Lietuvoje vis daugėja ligonių, kuriems reikia sąnarių endoprotezų. Šiuo metu jų implantavimo operacijų Valstybinės ligonių kasos (VLK) sudarytoje eilėje laukia beveik 26 tūkstančiai šalies gyventojų: 11764 – klubo, 14115 – kelio, 35 – peties, o 17 – kitų sąnarių pakeitimo endoprotezais. Šios operacijos daromos aštuoniolikoje šalies ligoninių. Apdraustieji sveikatos draudimu sąnarių endoprotezą gauna nemokamai. Jie paštu Valstybinės ligonių kasos Sąnarių endoprotezų skirstymo komisijai atsiuntę prašymą ir pažymą, įrašomi į eilę. Ligoniai gali rinktis ligoninę, kurioje nori operuotis.

Pasaulio sveikatos organizacija skatina šalių vyriausybes, visuomenę ir atskirus asmenis labiau saugoti motinų ir vaikų sveikatą. Visi privalo būti atsakingi už jų gerovę, ją užtikrinti, stengtis išvengti gimdyvių ir kūdikių mirties atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje miršta daugybė mamų ir vaikų nėštumo, gimdymo laikotarpiu bei pirmąjį naujagimių gyvenimo mėnesį (iki 28 d.). Praėjusiais metais nuo komplikacijų, patirtų nėštumo ir gimdymo metu, mirė daugiau nei pusė milijono moterų ir 10,6 mln. vaikų iki penkerių metų. Lietuvoje nuo 1996 m. iki 2003 m. nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas sumažėjo 5,4 karto, kūdikių mirtingumas sumažėjo 1,4 karto. 2003 m. iš 1000 gimusiųjų mirė 6,75 kūdikiai, 1996 m. – 10. Siekiant kuo plačiau informuoti moteris, kaip išsaugoti savo ir kūdikių sveikatą, didžiulį darbą atlieka Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai. Jie kartu su klubu “ViVa” P. Mažylio gimdymo namuose neseniai buvo surengę popietę nėščiosioms tema “Nėštumas ir infekcija”, kitame renginyje pristatė 2003 ir 2005 m. atliktus nėščių moterų bei kūdikių mitybos tyrimus bei surengė diskusiją apie sveiką nėščių moterų mitybą. Specialistai platina patarimus, kaip nėščiosioms sveikai maitintis, kaip sukurti saugią aplinką vaikui, apie nėščiųjų dantų priežiūrą.

Pirmasis elektroninės duomenų bazės, kuri leis šalies gydymo įstaigoms keistis informacija ir spartinti ligonių gydymą, etapas bus įdiegtas jau po metų. Gydytojams kasdien tenka pildyti šūsnis dokumentų, todėl pacientams jie negali skirti pakankamai laiko ir dėmesio, o už kabinetų durų rikiuojasi eilės. Išlaisvinti medikus nuo šio darbo padeda informacinės technologijos. Tačiau jas yra įdiegusios dar nedaug gydymo įstaigų. Iki kitų metų Lietuvoje planuojama sukurti nacionalinės elektroninės sveikatos branduolį – duomenų bazę, kuri leis sveikatos priežiūros įstaigoms keistis informacija. Vėliau sistema bus plėtojama visose poliklinikose ir ligoninėse, o ilgainiui užmiršime ir popierines korteles bei receptus. “Mūsų poliklinikoje galima užsiregistruoti pas gydytoją internetu, taip pat pas bet kurį specialistą. Nebereikia vaikščioti į polikliniką vien tam, kad gautum talonėlį. Sumažėjo eilės prie kabinetų, daugiau tvarkos”, – sako pensininkė Audronė, sostinės Centro poliklinikos pacientė.

Vakarų patirtimi remiantis įsteigti dienos chirurgijos centrai įgyja ligonių pasitikėjimą, tačiau dar nėra iki galo sutvarkyta slauga namuose. Lietuvoje kol kas veikia tik trys dienos chirurgijos centrai: du iš jų – Kaune, o vienas – Alytaus apskrities ligoninėje. Pirmasis šalyje beveik prieš tris mėnesius duris atvėrė Kauno apskrities ligoninės Dienos chirurgijos skyrius, o netrukus – Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos centras. Šiuose centruose atliekamos tokios operacijos, po kurių ligoniai tą pačią dieną išleidžiami namo. Ateityje Lietuvoje tokių centrų turėtų daugėti. Kauno apskrities ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje per maždaug pustrečio mėnesio atlikta 310 chirurginių operacijų suaugusiems ir vaikams. Pradėjus skyriui dirbti, operacijų įkainiai buvo labai maži: operacija, atlikta Dienos chirurgijos centre, buvo apmokama žymiai mažiau nei tokia pati, atlikta stacionare. Nuo gegužės 1-osios dienos chirurgijos centrų įkainiai padidinti ir beveik sulyginti su stacionaro įkainiais. Pavyzdžiui, už kojų venų operaciją Dienos chirurgijos skyriui ligonių kasa mokėdavo apie 800 litų, o dabar – 1100.