Astronomija

Žemė, kaip ir svogūnas, susideda iš kelių koncentrinių apvalkalų. Kiekvieno jų cheminė sudėtis ir fizinės savybės yra savitos. Šie apvalkalai grupuojami į tris pagrindinius sluoksnius – geosferas. Išorinė geosfera vadinama Žemės pluta, ji gaubia mantiją, o pačiame viduryje yra branduolys. Kietoji pluta ant kurios mes gyvename, palyginti su visa Žeme, yra labai plona – tarsi kiaušinio lukštas; ji sudaro vos 1,5% Žemės tūrio (0,8% masės). Žemės plutos storis labai nevienodas – nuo 5 iki 40 km (ploniausia – vandenynų dugne). Žemės plutos viršutinė dalis mokslininkų gerai ištirta, nes ji lengviau prieinama, o žinios apie vidines Žemės dalis gaunamos iš seisminių bangų, jų sklidimo tyrimų.

Planetariumas yra švietimo ir mokslo speciali įstaiga, kur šiuolaikine elektronine, optine, audio - video aparatūra ir lektoriaus kalba vedami seansai ir programos, skirtos visuomenei skleisti patrauklia forma astronomijos ir mokslų apie Žemę žinias. Per metus tokių seansų būna 1000 - 1500. Planetariumo švietimo, mokslinį ir metodinį darbą koordinuoja visuomeninė 13 mokslo darbuotojų Taryba (pirmininkas doc. A. Pučinskas), vadovauja direktorius doc. A. Ažusienis. Čia dirba apie 20 etatinių darbuotojų, iš kurių svarbiausieji - lektoriai ir inžinieriai. Jie dalyvauja ir mokslinių darbų programose, rašo mokslo populiarinimo ir metodinius straipsnius, ruošiasi radijo ir televizijos laidoms, kuria iliustracines panoramas, skaidrių derinius, ieško audio ir video įrašų, ruošia seansų ir programų tekstus ir scenarijus, studijuoja dalykinę literatūrą.