Tad nepamiršk, Širdie...

Green heart shape tree love Straipsniai.lt

Jau gana seniai, nors tarytum tik vakar, buvo skaudu žvelgti į tai, kas laukia. Baimė “nenueiti iki galo”, pasiruošimas Referendumui, dėtos viltys, į savimi pasitikinčius koordinatorius… Deja, nenumatyti, nesibaigiantys darbai, veržimasis lyg akis išdegus nepraleisti akimirkos, padaryti viską, ką gali būtent tuo metu, užmarštin nustūmė kūrinį, net nesulaukusį progos būti pastebėtu. Kviečiu giliai susimąstyti šią nulemtą (nelemtą) ES, bandymo išdraskyti mūsų protėvių Žemę, dieną.

Išskirtinis Lietuvių Kalbos bruožas - Pasaulio apibūdinimas maloninėmis-mažybinėmis sąvokomis

love nature Straipsniai.lt

Kalbėdami kasdienybėje savaja Lietuvių Kalba, net nepagalvojame, kad tebeišreiškiame senosios Baltų visuomenės poreikį maloniai apibūdinti aplinkinius daiktus, artimus Žmones pakviesti simpatiškais kreipiniais. Tai darome naudodamiesi mažybinėmis Mūsų Kalbos daiktavardžių formomis. Gatvėje staiga užkluptas praeivis net negali pasakyti Žodžio, neturinčio maloninės formos. Mes, tyrinėtojai, taip pat užtrunkame, kol pasakome vieną ar kitą tokį daiktavardį. Pvz.: Dangus, ... Skaityti toliau

Antanas Maceina apie Lietuvių Kalbos metafiziškumą

Antanas Maceina.LHC311 Straipsniai.lt

Būdama indoeuropiečių Kalbų Šeimos narė, Lietuvių Kalba kitų Europos Kalbų atžvilgiu nevykdo, be abejo, tokios skirtingos Pasaulio interpretacijos, kaip semitų-chamitų ar Uralo-Altajaus Tautų Kalbos. Vis dėlto ir joje esama tam tikro „regėjimo kampo“, kuris kitų Kalbų Žmonėms vargu ar įmanomas suprasti. Sakysime, Lietuvių Kalbos veiksmažodžio 3-iasis asmuo visuose vientisiniuose laikuose turi tą pačią lytį tiek ... Skaityti toliau

Sumanymas "Šventi Lietuviui Žodžiai"

books with rose Straipsniai.lt

Tautos mastu pradedamas naujas sumanymas "Šventi Lietuviui Žodžiai". Šio sumanymo tikslas - surinkti ir nustatyti Tautos pamatines vertybes, susitarti dėl jų, ką mes laikome svarbiausiu savo, Šeimos bei Tautos gyvenime. Tas vertybes įkūnijantys Žodžiai turėtų būti rašomi iš DIDŽIOSIOS raidės. Šie žodžiai atspindės Lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir principus. Nes tai, kas rašoma iš didžiosios ... Skaityti toliau

Prūsų Kalba - archajiškiausia indoeuropiečių Kalba

Prusijos zemelapis Straipsniai.lt

Prūsų Kalba – pusiau gyva. Pasak kalbininko, baltisto, VDU Letonikos centro vadovo profesoriaus Alvydo Butkaus, būtent Prūsų Kalba „yra arčiausiai prokalbės. Jei Prūsų Kalba būtų gyva, jai tektų archajiškiausios indoeuropiečių Kalbos laurai. Dabar jie tenka Lietuvių Kalbai. Ji yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių Kalbų. Tačiau 6 puslapiai prūsiško teksto pirmuose dviejuose katekizmuose ir 54 ... Skaityti toliau

Priebalsių ir balsių, esmės ir formos, garso ir prasmės Darna Lietuvių senkalbėje

lietuviu kalba Straipsniai.lt

Apie priebalsius esame svarstę kaip apie formos, skvarmõs atstovus lietuvškajame Žodyje; bandėme įspėti, ką jie ar jų tarpusavio sąveika reiškia. O ką reiškia balsė? Slėpinys ir yra, kad balsė nieko nereiškia. Balsės yra grynas garsas. Balsės paskirtis visai kita – suteikti Gyvybę, esmę, pagaliau emociją Žodžio konstrukcijai, Žodžio skeletui. Priebalsiai yra griaučiai, balsės – tai, kas griaučius paverčia gyva būtybe. Vien priebalsinė konstrukcija yra ... Skaityti toliau

Teritorijos kontrolę perima JAV – Lietuva okupuota

American flag with bald eagle Straipsniai.lt

Atkreipiame dėmesį, kad dvišaliame susitarime kalbama ne apie NATO, o JAV. Apie tai įspėjome dar prieš metus, kalbėdami apie kai kuriems Lietuvos karo ekspertams (Matoniui) nežinomą JAV įstatymą S.2277, kuriame smulkiai išdėstytas JAV veiksmų, įtraukiant Lietuvą į karą su Rusija, planas ir finansavimas. Jame aprašytas ir propagandinio karo scenarijus, ir karinių bazių kūrimas, ir raketų pafrontės valstybėse dislokavimas.

Skaistos ir Rasos Šventės sąryšis bei "nokti-nykti" dėsnis Lietuvių Kalboje

Mūsų Kalboje galioja įstabus dėsningumas: visi lietuviški vešlumą - brandą reiškiantys Žodžiai turi savo dvynius-priešpiešas: nokti-nykti, tarpti-tirpti, kūpėti-keipti, lapoti-leipti, gyvėti-geibti, kermėti, (vešėti)-kirmyti, kusti (gyvėti)-kūsti (liesėti), dygti-daigoti (naikinti), stiebtis, stypti-stipti, žydėti-žiedėti (džiūti), krešėti (žydėti)-kriošti, vešėti-vysti, želti-žilti. Labai svarbu, kad šis dėsningumas ("nokti-nykti" dėsnis), kurio kitose indoeuropiečių Kalbose yra išlikę tik fragmentai, nuolaužos, Lietuvių Kalboje galioja absoliučiai, ... Skaityti toliau

Kodėl mes, Homo sapiens, dominuojame pasaulyje?

homo sapiens Straipsniai.lt

„Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės išsivystė skirtingi ir yra gimę su tam tikromis kintamomis savybėmis, yra gyvi ir siekia malonumų.“ (1, p. 109) Tai yra į biologijos kalbą išversta Amerikos nepriklausomybės deklaracijos citata: „Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės sukurti lygūs ir visi jie Kūrėjo apdovanoti tam tikromis neginčijamomis teisėmis, įskaitant teisę ... Skaityti toliau

Vytautas Radžvilas: Pavergti laisvinant

chain Straipsniai.lt

Draudimai visada buvo laikomi būtina žmogaus ugdymo dalimi ir pamatine civilizuoto gyvenimo sąlyga. Šiandien skamba raginimai jų ne tik atsisakyti, bet ir užsimota juos tiesiog prilyginti neteisėtos prievartos ir net smurto prieš asmenį apraiškoms. „Draudimai - sovietmečio reliktas“, „Draudimai - totalitarinio mąstymo požymis“, „Draudimais nieko nepasieksime“ - su šiais naujosios žmogaus ugdymo filosofijos ,,perlais“ susiduriame ... Skaityti toliau

Algirdas Endriukaitis: Kuo buvome, kuo tapome ir kaip neliekame

2030 spalvotas Straipsniai.lt

Bedvasė Lietuvos valdžia sprendžia tik viena ir einamuosius reikalus Lietuvos valstybės institucijos ir realią valdžią turinčios partijos savarankiškai ir patikimai ir iš esmės neformuluoja lietuvių tautos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimo teorinių ir praktinių klausimų apimties laiko erdvėje, trinasi kasdieninėse smulkmenose ir skandaluose, o konceptualius judesius palieka neapibrėžtai savieigai, nubraukiant mūsų savigyną, istorijos pamokas, kultūros ... Skaityti toliau

Daiva Tamošaitytė: Donelaičio testamentas

Donelaičio portretas. Vytautas Jurkūnas 1955 m..LF0913 Straipsniai.lt

Maždaug 1760-1770 metais Tolminkiemyje, Prūsų Lietuvoje, genialus lietuvninkų dvasinis ganytojas, poetas, kompozitorius ir inžinierius Kristijonas Donelaitis toniniu hegzametru rašė keturdalę poemą. Ji per stebuklą išliko ir „Metų“ pavadinimu, kurį suteikė pirmasis jos leidėjas Liudvikas Rėza, tapo lietuvių kalbos bei literatūros klasika. Lietuviškasis Homeras, laisvalaikiu konstravęs klavesinus, ką tik Europoje pasirodžiusį fortepijoną bei didelio jautrumo optinius ... Skaityti toliau