10 000 straipsnių
Lietuva – išsamūs straipsniai, vertingos įžvalgos ir praktiniai patarimai vienoje vietoje. Portale Straipsniai.lt rasite kruopščiai atrinktas publikacijas, kurios padeda geriau suprasti šią sritį, sekti aktualiausias tendencijas bei rasti atsakymus į svarbius kasdienybės klausimus. Kviečiame pasinerti į prasmingą skaitymą, sužinoti naudingų faktų ir efektyviai praturtinti savo žinių bagažą. Nesvarbu, ar ieškote naujų idėjų savo veiklai, norite pagilinti supratimą apie dominančias temas, ar tiesiog praleisti laiką turiningai – čia kiekvienas lankytojas ras sau vertingo turinio. Nuolat pildomas straipsnių archyvas užtikrina, kad visada atrasite šviežių minčių, naudingų rekomendacijų ir įkvėpimo tolimesniems žingsniams. Atraskite, sužinokite naujų dalykų ir pritaikykite įgytas žinias praktikoje jau šiandien!
Jei teks jums kada rusų valdžia nusikratyti, turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenusikratysite. Vincas Kudirka, 1898 Gyveni gerai ir savo gyvenimu esi patenkintas. Turi namus, didelį butą, gražią šeimą, abu su žmona einate aukštas pareigas, dirbate gerai apmokamus darbus, vaikai mokosi ir dirba užsieniuose, o nuo savo stalo nubyrėjusius valstybės trupinius gali sužerti ... Skaityti toliau
„Lietuvos žiniose“ perskaitęs Vytauto Landsbergio komentarą dėl žemės pardavimo užsieniečiams negaliu tylėti. Kadangi daugiausiai esu praprusęs biologijos srityje, vertinu viską pirmiausiai tuo požiūriu. Tai padeda paprasčiau suvokti aplinką ir geriau joje orientuotis. Kadangi žmogus pirmiausiai gyvūnas, tai žemiški dėsniai jį ir veikia labiausiai, ir gyvena, ir miršta žemėje, o kitur dar neteko jo regėti...
„Pasaulį apniko dvasinės kultūros dykuma…“ Popiežius Benediktas XVI Mes, pasipriešinimo okupacijai organizacijų dalyviai, betarpiškai patyrę moralinę ir fizinę sovietinės okupacijos prievartą, prisimename persekiotus, kankintus ir nužudytus mūsų artimus bičiulius, idealistus, kurių jau nėra gyvųjų tarpe ir kurie šiandien negali išsakyti savo nuomonės apie lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateitį. Istorinė kova už laisvę ir nepriklausomybę ... Skaityti toliau
Revoliucijos paprastai pašalina ar bent nušalina sukilusiųjų požiūriu priešišką, jų siekiams įvykdyti kliudančią visuomenės dalį. Mes į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinę grupę išrinkom (tiesa, tarsi ir balsuodami) visus pasiūlytuosius netgi su visu Sąjūdžio įsikūrimui sukliudyti pasodintu prezidiumu. Išskyrus akademiką Vilką, kuris būti iniciatyvinės grupės nariu atsisakė iš principo, o iš salės atmetėm Aukštikalnienę, ekscentrikę, leidusią sau pernelyg tiesmukai reikalauti bausti kompartiją. Taip pradėjom Persitvarkymą, kuris tęsiasi iki šiol, tolydžio vis aiškiau, čia aš visiškai sutinku su profesoriumi Gediminu Merkiu, tapdamas ir ryškėdamas kaip naujoji okupacija. Tik kitos spalvos – nebe grynai raudonos.
Tai, kaip čia dabar išeina? Pasirodo, Baltijos regiono šalys uždirba daugiau, nei yra skolingos, priešingai nei visas Skandinavijos kraštas. Ir Baltijos valstybių skolos dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui, yra dešimtis kartų mažesnė nei skandinavų. Tarkim, kiekvieno lietuvio pečius slegia 33 kartus mažesnė valstybės skola nei norvego. Palaukite. O tai kaip su išmintingu klestėjimu? O tai ... Skaityti toliau
Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais. Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ... Skaityti toliau
IV. Istoriniai pavyzdžiai (19 a. pabaiga–20 a. pradžia) Žinodami, kad istorija nuolat kartojasi, galime atrasti tokių pavyzdžių, kurie nušviestų dabartinę situaciją Lietuvoje jau buvusių įvykių patirties šviesoje. Japonija Vertybių kaitos prasme panašiai reikalai klostėsi Japonijoje 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Imperatorius Meidzi (tikrasis vardas Mutsuhito, 1852–1912) valdė šalį 1867–1912 metais. Jo gimimo metu Japonija buvo ... Skaityti toliau
Praėjus vos trims savaitėms po Klaipėdos krašto atplėšimo, per Vokietijos atstovą Kaune Dr. Zechliną Reicho užsienių reikalų ministeris pakvietė mane dalyvauti balandžio 20 d. Hitlerio 50 m. amžiaus sukakties proga rengiamose iškilmėse ir dideliame kariuomenės parade Berlyne. Prezidentūroje ir užsienių reikalų ministerijoje buvo svarstomas klausimas – važiuoti į Berlyną ar ne. Buvo nutarta važiuoti… Berlyno geležinkelių stoty Friedrichstrasse mus sutiko vienas vokiečių generolas ir generalinio štabo pulkininkas Schulz, kaip vokiečių kariuomenės vadovybės atstovai, be to, vokiečių užsienių reikalų ministerijos Skandinavijos ir Pabaltijo skyriaus viršininkas von Grundherr, Lietuvos atstovas Vokietijoje Škirpa ir kiti. Iš stoties buvome nuvežti į Adlon viešbutį Unter den Linden, prie kurio buvo išrikiuota pėstininkų garbės kuopą su karo orkestru mus pasitikti. Man teko priimti kuopos vado raportą, apeiti rikiuotę-frontą ir priimti suteiktą mūsų delegacijai karinę pagarbą.
Kas tu esi? lietuvytis. Tavo ženklas? Baltas Vytis. Kur gimei tu? Lietuvoje. Kas ji tau? Šalis gimtoji. Kas lietuviai? Mano broliai. Kas tėveliai? Gi varguoliai. Kuo būt nori? Gi moksleiviu, o paskui – Tautos kareiviu. Ką tu ginsi? Mūs Tėvynę. Ką lauk vysi? Priešų minią. Ką mylėt reik? Savo kraštą. Ką skaityt? Lietuvių raštą. Neužmiršk ... Skaityti toliau
Manyčiau, kad gerai, jog komunistėliai nuo raudonos penkiakampės persiorientavo į žydrą gėlelę – vis ne taip akį rėžia ir įstatymo, draudžiančio sovietinę simboliką, nepažeidžia. Bet vis tiek leidžia save pažinti ir minioje nepasislepia… Juk gerai, kai žinai su kuo bendrauji, tegul ir pasislėpusiu po svetimu vardu ar simboliu?.. Reikia tik pastebėti bei įvertinti kiekvieno reiškinio ir gerąją pusę… Toliau – taip pat sėkmingai patyrinėkime finansinius reikaliukus. Finansai – lietuviškai tai pinigai, – visų barnių, buntų, revoliucijų ir karų priežastis. Va, ir mūsų prezidentė kariauja savus karus – tiek 4 – 8 kartus brangiau pirkdama (pvz. dujų laivus ar paskolas), bet užtikrintai saugodama Lietuvos brangiausius gamtinius turtus!
Lietuvos žemės ūkio vystymo vizija (siūlymas svarstymui) video ĮVADAS Ekologinė situacija ir dirvožemių pakitimai. Šalyje dėl intensyvios žemės ūkio veiklos ir nekontroliuojamos chemizacijos užteršti paviršiniai ir gruntiniai vandenys, mažėja natūralių pievų ir miškų plotai, nyksta laukinė augalija ir gyvūnija. Dirvožemiai užteršiami pesticidais, dėl didelio mineralinių trąšų kiekio didėja vandenų eutrofizacija, (Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas ... Skaityti toliau
Būtent tokį plakatą piketo prie Aplinkos ministerijos dalyviai nusprendė padovanoti aplinkos ministrui, šią savaitę demonstruojančiam anksčiau neregėtą norą bendrauti su kitaip nei jis mąstančiais piliečiais. Ar toks jo noras įkvėptas prasidėjusio Lietuvos pirmininkavimo ES? Kaip bebūtų, tai geras būdas išgirsti, kodėl dalis visuomenės mano, kad yra brangesnių dalykų nei niekaip neįrodoma nauda iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos. Tie nepalyginamai vertingesni dalykai: nesugadintas neatkuriamai kraštovaizdis, neužterštos žemės gelmės ir, svarbiausia, – išsaugotas švarus vanduo, kuris daugelyje pasaulio šalių brangsta ir tampa sunkiai prieinamas. Tai gal jau laikas įvertinti, kad mes Lietuvoje turime didesnį lobį nei menamos skalūnų dujos?
