Ne griauti, o statyti

„Ar jūs jaučiate, kokia esate galinga jėga?! Savo sąmoningumu, drąsa, ryžtu, neabejingumu įrodėte, kad Lietuva turi ateitį, turi JUS!” (citata iš spalio 13–osios studentų mitingo organizatorių padėkos). Lietuva sujudo. Labai staigiai ir netikėtai. Bruzdėjimas virto judėjimu. Šalia „Lietuvos” (nebe) kino teatro įkurta „Pro–testo” laboratorija, spalio 13–ąją studentai pamarširavo prie Vyriausybės langų, užvakar ant Vilniaus dailės akademijos pievelės benamiai studentai statėsi palapines. Dar įmonių darbuotojų streikai. Taip, suvokimas, kad esi prievartaujamas, jau yra tavo laimėjimas. Vis dėlto drąsūs turėti savo nuomonę šįkart pabandė ją ir apginti. Kino kritikas Skirmantas Valiulis taikliai pasakė, kad „šiandien baimės Lietuvoje daugiau nei prieš 15 metų. Iš kur ji kyla? Galbūt iš to, kad imame galvoti, tikėti, jog dabar tai jau viskas „bus gerai”, pasaulis lyg ir tvarkosi viena linkme. Tačiau gyvename tokiu laiku, kai egzistuoja primestas, priverstinis mąstymas”. Jo atsisakyti – gera protesto pradžia. O toliau? Pirmiausia sunaikinti „man tas pats”, tada nebijoti pareikšti, kad „man ne tas pats”. Galiausiai visa tai sujungti į gerai apgalvotą „mes už”.

"Lietuvos" kino teatras duris užvers filmu "Idiotai"

Keturis dešimtmečius gyvavusio "Lietuvos" kino teatro pastato Vilniaus centre nebeliks. Po dešimties dienų jis bus uždarytas, o jo vietoje iškilsiančiame gyvenamajame komplekse, kurio projektas dar nepatvirtintas, numatoma įrengti dvi nedideles kino sales. Jų nuoma kainuos daugiau kaip vieną milijoną litų per metus ir bus nepakeliama UAB "Europos kinas". Po Kultūros ministerijoje ketvirtadienį surengto susitikimo ir dvi valandas trukusių derybų dėl kino teatro "Lietuva" išsaugojimo galimybių kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas sakė, jog ministerija tikrai negalės padengti kino salių nuomos kainos, nes ji negalinti dotuoti objektų, kurie jai nepriklauso. "Mes neturime teisės vadovauti žmonėms, kuriems priklauso turtas. Bendras dabartinės "Lietuvos" kino teatro salės metinis užimtumas nesiekia 8 procentų - tai yra bankrotas, todėl projektuojamos kino salės bus mažesnės", - kalbėjo ministras, žadėjęs nekomerciniam kinui ieškoti Vilniuje kitų patalpų ir jį toliau visokeriopai remti. Vilniaus apskrities viršininkas Gintaras Gibas pabrėžė, kad apie "Lietuvos" kino teatro likimą reikėjo galvoti prieš trejus metus, kai jis buvo privatizuotas. "Savivaldybė be reikalo tą pastatą pardavė, o dabar per vėlai sprendžiame šį klausimą.

Vilniaus dienos persikelia į kino centrą

Ką tik praūžusios Vilniaus dienos sostinėje iš gatvių persikelia į kino teatrą. Jau rugsėjo 7-8 dienomis kino centre „Coca-Cola Plaza“ (Vilniuje) bus galima pamatyti net aštuonis klasikinius lietuvių režisierių dokumentinius filmus apie Vilnių. Tai ir „Seno Vilniaus šešėliai“ (A. Vaišvila), ir „Vilniaus madona“ (V. Imbrasas), ir „Miestas, grįžęs iš legendos“ (A. Digimas) bei daugelis kitų. Scenaristas ir režisierius Almantas Grikevičius, sukūręs lietuvių kino klasika tapusius filmus „Jausmai“, „Sodybų tuštėjimo metas“, „Faktas“ bei daugelį kitų juostų, sako su malonumu dirbdavęs tiek su vaidybiniais, tiek su dokumentiniais filmais. „Viskas priklauso nuo temos“, – prisipažįsta A. Grikevičius. Paklaustas, ar jaučia nostalgiją tiems laikams, kai jo filmų buvo su nekantrumu laukiama, lietuvių kino kūrėjas atsako jaučiąs nostalgiją ne aniems laikams, o jaunystei. „Tais laikais aš galėjau dirbti, sugebėdavau apginti savo nuomonę“, – tvirtina šią vasarą 70-ies metų jubiliejų atšventęs A. Grikevičius.

TV tiltas: LIETUVA – NORVEGIJA: ar viešosios erdvės atitinka visuomenės poreikius?

Viešųjų erdvių išsaugojimo problema jau keletą mėnesių yra viena svarbiausių kultūra besidominčių ir ją formuojančių žmonių mintyse. Šalia „Lietuvos“ kino teatro nuo kovo mėnesio veikia menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų inicijuota pro-testo laboratorija „Už Lietuvą“, funkcionuojanti kaip atvira pilietinių protesto iniciatyvų raiškos erdvė. Pirmiausia susieta su Lietuvos kino teatro kaip alternatyvios kino gurmanų erdvės išsaugojimu, skatina visuomenę reaguoti į mieste vykdomą viešųjų erdvių politiką. Rugpjūčio 23 dieną vyko OCA (Office For Contemporary Art Norway), Atelier Nord ir pro-testo laboratorijos organizuota diskusija-videokonferencija „TV tiltas: LIETUVA – NORVEGIJA”, gvildenant abiejų šalių architektūros, politikos, verslo/ekonomikos, kultūros ir visuomenės santykį, miesto privatizavimą ir viešosios erdvės nykimą. Diskusijoje dalyvavo architektai, menininkai, filosofai, miestų gyventojai ir aktyvistai. Vilniuje visuomenės pozicijas atstovavo Nerijus Milerius (filosofas), Gintautas Mažeikis (filosofas, antropologas), architektai Tomas Grunskis bei Andrė Baldišiūtė, Osle – Ole Moystad (architektas, urbanistas), Grete Horntvedt (politikė) ir Guro Voss Gabrielsen (geografė). Diskusiją moderavo Arūnas Gelūnas (menininkas, filosofas, Vilnius) bei Tone Hansen (menininkė, kuratorė, Oslas).

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis "TINKLAI 2005"

Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis "TINKLAI 2005"

2005 rugsėjo 2 – 22 dienomis Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje įvyks septintasis Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis TINKLAI. Festivalis gimė kaip kultūros akcija, kuria siekta pajūryje ir Vilniuje sukurti reguliariai vyksiantį renginį, galintį suburti įvairių polinkių publiką ir padovanoti jai nestandartinę kino šventę. Per šešerius festivalio gyvavimo metus buvo pademonstruota virš 600 filmų, 40 000 žiūrovų turėjo galimybę susipažinti ir pabendrauti su filmų režisieriais, prodiuseriais, kino kritikais iš 20 šalių. 2003 metais festivalis įstojo į Europos atvirų kino seansų asociaciją (European Open Air Screenings Association), 2005-aisiais tapo Europos kino festivalių koordinacijos (European Coordination of Film Festivals) nariu. Festivalio geografija išsiplėtė nuo Klaipėdos ir Ventės Rago iki Vilniaus, Kauno ir Trakų. Šiais metais festivalyje bus demonstruojamos naujausių trumpametražių filmų programos iš Vokietijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lietuvos, Prancūzijos, Portugalijos, Ukrainos, Japonijos, Lenkijos ir kitų pasaulio šalių. Iš viso bus pademonstruota virš šimto penkiasdešimties trumpametražių kino filmų, vyks susitikimai su festivalio svečiais. Festivalį atidarys specialioji programa „Europe in shorts 8: Experimental films” („Europa trumpai 8: Eksperimentinis kinas“), o uždarys specialioji programa „Europe in Shorts 9: Fantastic Films“ („Europa trumpai 9: Fantastinis kinas“).

Premjerą įžeidė daina „Nušoviau Brazauską“

Premjerą įžeidė daina „Nušoviau Brazauską“

Lietuvos radijo eteryje transliuota dainuška „Nušoviau Brazauską“ pasipiktinęs premjeras laukia Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovų atsiprašymo. „Tai vertinu kaip gryną chuliganizmą. Tikiuosi, kad LRT vadovybė atsiprašys. Tai, kad tie berniukai (laidos vedėjai – BNS) atsiprašė, man per mažai“, – pirmadienį žurnalistams pareiškė ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas. Grupės „Lipnūs Macharadžos pirštai“ daina „Nušoviau Brazauską“ Lietuvos radijo eteryje nuskambėjo prieš daugiau nei dvi savaites laidos „Akiračiai“ metu. Laidą rengę du jauni žurnalistai tuomet diskutavo tema „Kaip išugdyti Lietuvoje brazauskus?“ – žurnalistai nagrinėjo, kodėl jaunimas nedalyvauja politikoje bei svarstė, kaip paskatinti jaunuolius įsitraukti į politinę veiklą, išugdyti naujus iškilius politikus. „Aš ir dabar galiu atsiprašyti už padarytą kvailystę. Lietuvos radijas atsiprašė jau praėjusį penktadienį tos laidos transliacijos metu. Noriu pabrėžti, kad daina buvo transliuota jokiu būdu negalvojant apie premjerą, ir tai buvo padaryta laidą rengusių jaunų žurnalistų iš paikystės, nesupratimo, kas leistinas, o kas neleistina“, – pirmadienį sakė LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis. Pasak jo, po šio incidento nuspręsta, jog laidos „Akiračiai“ vedėjus pakeis kita LRT žurnalistė.

Antanas Baranauskas (1835 – 1902)

Baranauskas gimė 1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, karališkųjų valstiečių šeimoje. Poetas augo kartu su trimis broliais ir seserimi. Trobesiai buvo menki, skurdi ir visa buitis, bet aplinkui buvo graži gamta. Kaip poetas brangino savo tėviškę, matyti iš jo eilėraščio „Naktis prieš atsisveikinant su gimtine": Išvažiuoju iš tokio mielo krašto, kur gimiau, kur mane glamonėjo motina, iš to krašto, kur ir mažiausiame kampelyje slypi tūkstančiai man brangių atminimų. Čia po berželiu ant kalno, ar čia prie klėtelės, arba vėl ant akmens, kur upė teka — čia savo lakiomis svajonėmis, mintimis pakildavau į aukštybes ir, lengvai skriedamas, aplėkdavau dausas, saules ir planetas, apžvelgdavau tūkstančius pasaulių, o mano mintims nebūdavo ribų. Arba toje pievoje, kur išsirangęs upelis per akmenėlius neša savo čiurlenančius skaidrius krištolinius vandenis, akimis glostydamas spalvingas gėles, mąstydavau ne kartą tardamas: „Malonu gyventi pasaulyje, kurį puošia tokie puikūs žiedai".

Balys Sruoga (1896 - 1947)

Balys Sruoga - plataus, šakoto talento rašytojas: poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. B.Sruoga gimė 1896m. vasario 2d. Baibokų kaime, Biržų apskrityje, ūkininko šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1912m. pradėjo spausdinti savo kūrinius Aušrinėje, Rygos Naujienose, Lietuvos žiniose, Naujam Take, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale Vaivorykštė. 1914m. B.Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B.Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916m. B.Sruoga perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros. Maskvoje B.Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių.

Makgregoras nori sugrįžti į "Mulen - Ružą"

Juenas Makgregoras prisipažino, kad svajoja apie tęsinį populiaraus filmo "Mulen – Ružas", kuriame jis vaidino jauną poetą, kuris įsimylėjo žinomo kabareto dainininkę (vaidmenį atliko Nikolė Kidman). Aktoriaus teigimu, jam padarė didžiulį įspūdį darbas Bazo Lurmano filme. "Aš niekada nedariau nieko panašaus, - sako Makgregoras. – Niekada nebuvo nieko panašaus. Galimybė šokti ir dainuoti tokioje nuostabioje kompanijoje... Buvo susidaręs įspūdis, kad mes visi atsidūrėme cirke."

Tarantino laukia Silvio ir Arni

Tarantino pareiškė, kad svajoja į vieną savo filmo "Negarbingi niekšeliai" filmavimo aikštelę suvesti du veiksmo filmų veteranus – Silvesterį Stalonę ir Arnoldą Švarcnegerį. "Aš parašiau scenas, - kalba Kventinas Tarantino, - daug parašiau. Dabar mano užduotis prisėsti ir pradėti juos abu suvesti". Tikima, kad Stalonė gali susidomėti šiuo pasiūlymu, tačiau to negalima pasakyti apie dabartinį Kalifornijos gubernatorių Arnoldą Švarcnegerį, kuris oficialiai yra pranešęs, kad baigia aktoriaus karjerą. Tačiau, kas žino...

Niv Kempbel kariuomenėje

Neseniai rodyto Roberto Oltmano filmo "Trupė" ir "Šauksmas" (Scream) veikėja ruošiasi pagrindiniam vaidmeniui epe "Partition" (suskirstymas). Filme bus pasakojama apie vieną moterį, kuri slaugo sužeistą kareivį, kad jis galėtų ramiai pragyventi viename mažame miestelyje Šiaurės Indijoje. Tačiau kariškio gyvenimas ir vėl tampa beprotiškas, kai jis įsimyli 17 metų mergaitę, kurios šeima buvo išskirta tuo metu, kai šalis buvo padalinta. Šio epo filmavimas prasidėjo gegužės mėnesį.

Rekordiškai greitai parduodami DVD su filmu "Šrekas 2"

New York Times pranešė, kad Dream works Animation studija, kurią valdo Džefris Katzenbergas, paskelbė filmo "Šrekas 2" DVD pardavimo, per praėjusių metų ketvirtą ketvirtį, rezultatus. Pelnas siekia 192 milijonus dolerių, grynas pelnas prilygsta 1,99 dolerio nuo kiekvienos parduotos kopijos. Pelnas didesnis nei praėjusiais metais, kai jis siekė tik 36,6 milijonus dolerių, o grynasis pelnas - 48 centai nuo kiekvienos parduotos kopijos. Tokią informaciją pateikė minėtosios kompanijos, įsikūrusios Kalifornijoje (Glendeile), atstovas. Filmo "Šrekas 2" nuoma kino teatrams pasibaigė lapkričio mėnesį, filmas surinko daugiau nei 360 milijonų dolerių, ketvirtį po savo debiuto namų kinuose. Filmas "Povandeninė brolija", kurio nuoma kino teatrams prasidėjo spalio mėnesį, jis surinko 62 milijonus dolerių (per ketvirtį). Pelnas nuo pardavimų "Šrekas 2" sudarė maždaug 80 % pelno, gaunamo kiekvieną ketvirtį, - sakė ponas Diklementas. Dream Works Animation patvirtino, kad buvo parduota beveik 55 milijonai filmo kopijų.