Kulinarija

Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Žmonės kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informacijos apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais galima prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrolė, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetinė modifikacija ir kt. Europos Sąjungos (ES) teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą.

Jei Indijoje bus priimtas pasiūlytas Biotechnologijų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas, už genetiškai modifikuotų (GM) produktų kritikavimą gresia kalėjimas. “Visuomenės apie organizmus ir produktus klaidinimas” yra vienas iš nusikaltimų, už kuriuos bausmė buvo numatyta įstatymo 63 skirsnio 13 skyriuje, kuris nagrinėja įvairius “nusižengimus ir bausmes”. Nuostata konkrečiai susijusi su biotechnologijų produktų, įskaitant genetiškai modifikuotus maistinius augalus, kritika. Įstatymo projekte numatyta: “Kas be jokių įrodymų ar mokslinių duomenų klaidina visuomenę apie organizmų ar produktų, nurodytų I sąrašo I, II ar III dalyse, saugumą, turi būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas iki vienerių metų ir iki 200 000 rupijų bauda arba abiem bausmėmis.” I sąraše nurodyti produktai ir organizmai apima genetiškai modifikuotus augalus ir organizmus, genų terapijos, kamieninių ląstelių produktus ir kitus genetiškai modifikuotus ar transgeninius produktus. Sąraše taip pat yra vakcinos, kuriose yra genetiškai modifikuotų organizmų, genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, kuriuos galima naudoti žemės ūkyje, žuvininkystėje, miško pramonėje ar maisto produktų gamybai ir kt.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad ES šalyse leidžiama auginti genetiškai modifikuotą (GM) bulvių veislę “Amflora”. Tikslas – gauti didesnį atitinkamos sudėties krakmolo kiekį, kuris bus naudojamas popieriui gaminti. Bet... GM bulvėmis leista šerti gyvulius, nors valgyti jos netiks. Gamtos puoselėtojai nesutinka su šiuo sprendimu, tačiau EK pareiškė, jog sprendimas priimtas remiantis daugumos mokslininkų išvadomis. Čekijoje ir Vokietijoje jau šiemet bus kasamas GM “Amflora” bulvių derlius, o švedai ir olandai šių GM bulvių derliaus sulauks kitąmet. Ar mūsų ūkininkai augins šias genetiškai modifikuotas bulves? Lietuviai žemdirbiai jų lyg ir neaugins, ir ne dėl gamtos puoselėtojų keliamo vajaus. Krakmolo gamyba šalyje galutinai sužlugdyta prieš kelerius metus, nes EK neatsižvelgė į daugkartinius ŽŪM prašymus padidinti maistinio krakmolo gamybos kvotas iki 10 tūkst. t. Euroderybininkų išsiderėta 1 211 t kvota nesudarė galimybių pelningai dirbti nei AB „Stumbras“ Antanavo krakmolo gamyklai (Marijampolės r.), nei „Ambraziškių krakmolui“ (Molėtų r.). Prieš porą dešimtmečių ES iškilo problema, kaip pagaminti pramonei reikalingo krakmolo, kurio sudėtyje būtų tik amilopektinas. Kaip sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo direktorius dr. Almantas Ražukas, selekcininkai daug dirbo, bet sukurti tokių veislių nepavyko. Tad nutarta genetiškai modifikuoti kai kurias bulvių veisles. Pramoninio krakmolo gamybos technologija taps paprastesnė, sumažės išlaidos gamybai.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas neseniai svarstė Seimo narių D. A. Barakausko ir R. A. Ručio pateiktą Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama Lietuvoje uždrausti genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiek komerciniais, tiek bandymų tikslais. Visi į svarstymą susirinkę parlamentarai ir valstybinių institucijų atstovai šią iniciatyvą entuziastingai palaikė. Taigi Lietuva pagaliau turi tai, ko ilgai trūko šiuo klausimu. Tai ryžtinga politinė valia. Iš esmės draudimai auginti visų rūšių GMO prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje - visame pasaulyje skamba jau ne vienerius metus. Šalys viena po kitos nebepaiso joms primestų tarptautinių įsipareigojimų ir uždraudžia savo šalyje auginti prieštaringai vertinamus genetiškai modifikuotus augalus. Lenkija dėl to jau teisiasi su Europos Komisija. Bulgarija taip pat jau gavo šešis įspėjimus. „Monsanto” kompanijos genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810 savo teritorijoje uždraudė auginti jau penkios ES šalys. Visos jos rėmėsi austrų mokslininkų atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad pamaitinus laboratorines peles šiais kukurūzais - net ketvirtoje palikuonių kartoje randama išsigimimų. Ypač skaudus praradimas šiai JAV korporacijai buvo Vokietija. Vokietijos vyriausybei uždraudus šalyje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, „Monsanto” ją apskundė teismui. Pastarasis skundą atmetė.

Europos Komisija prieš savaitę leido sodinti genetiškai modifikuotas bulves. Pavojaus, kad iš jų bus gaminami didžkukuliai, nėra – maistui jos nebus vartojamos. Bet įdare šių bulvių pėdsakų ateityje gal ir bus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Europa beviltiškai atsilieka nuo JAV ar Kinijos pagal plotus, kuriuose auginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Vokietijos koncerno BASF išvestai bulvių veislei „Amiflora“ suteiktas leidimas – vos antrasis Europos Sąjungos istorijoje po JAV genų inžinerijos milžinės „Monsanto“ patobulintų kukurūzų. Šiuos leista sėti daugiau nei prieš dešimt metų. Pasak „Lietuvos ryto“, Lietuvoje nei viena, nei kita kultūra kol kas neauginama. Tačiau paguoda menka: kiek suvalgome genetiškai modifikuoto maisto – lieka tik spėlioti. „Lietuvos rytas“ primena, kad prieš trejetą metų Lietuvos žemdirbystės institutas šalia Vėžaičių (Klaipėdos r.) buvo užsimojęs užsėti bandymų lauką genetiškai modifikuotais rapsais. Tačiau Aplinkos ministerija nedavė leidimo. Mat nei valdininkų, nei visuomenės nepavyko įtikinti, kad šie augalai nesusikryžmins su įprastais ir neturės poveikio aplinkai.

Mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotus pomidorus, kurie švieži išbūna mėnesiu ilgiau nei įprasti. Genetiškai modifikuoti vaisiai švieži išlieka 45 dienas – tris kartus ilgiau nei normalūs pomidorai, kurie vysti pradeda maždaug po 15 dienų. Mokslininkai mano, kad jų pasiekimas padės pratęsti ir kitų vaisių gyvenimą. Be to jie tikisi, kad atradimas prisidės ir prie vaisių pigimo. Prailginant pomidorų gyvenimą, rašo britų „The Daily Telegraph“, buvo „išjungti“ genai, atsakingi už dviejų enzimų gaminimą. Paprastai šie proteinai yra atsakingi už vaisiaus nokimą. Panašūs procesai vyksta ne tik pomidoruose, bet ir kituose vaisiuose, vadinasi mokslininkų technika gali būti pritaikoma auginant mango, papajas ar bananus. Mokslininkai teigia, kad pakeitimai nesukėlė jokių kitų pasikeitimų. Naujieji pomidorai auga normaliai, bręsta tuo pačiu laiku kaip ir visi likę pomidorai. Šių vaisių derlius būna toks pats kaip ir nemodifikuotų pomidorų. Mokslininkai savo tyrimo rezultatus publikavo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Genetiškai modifikuotų produktų kritikai teigia, kad šis pasiekimas neatskleidžia, ar vaisiai nebus pavojingi sveikatai – dar netirtas ilgalaikis jų poveikis.

Kinijos vyriausybė leido pradėti šalyje auginti komercinės paskirties genetiškai pakeistų ryžių veisles. Ši šalis tapo pirmąja pasaulyje, kurioje įteisintas genetiškai pakeistų ryžių auginimas maisto pramonės poreikiams, pranešė „New Scientist“. Pasak leidinio, genetiškai pakeisti ryžiai Kinijoje bus pradėti auginti jau kitais metais. Šiuo metu vykdomi naujųjų veislių bandymai eksperimentiniuose laukuose. Kinijos žemės ūkio ministerija leido naudoti dvi genetiškai pakeistų ryžių veisles – „Huahui 1“ ir „Bt Shanyou 63“. Abiejose yra iš Bacillus thuringiensis bakterijų paimtų „Bt“ baltymų, kurie apsaugo ryžius nuo stiebus pažeidžiančių kenkėjų. Šie vabzdžiai ryžių pasėliams Kinijoje kenkia labiausiai. Pasak Kinijos Mokslų akademijos atstovų, pirmiausia šių kenkėjams atsparių ryžių veislių auginimas 2011 m. bus pradėtas Hubėjaus provincijoje – viename svarbiausių ryžių gamybos regionų, o po to išplis po visą šalį. Beveik visas Kinijoje išaugintas ryžių derlius skirtas savo rinkos poreikiams – ši šalis eksportuoja tik 1 proc. visų joje išaugintų ryžių.

Kol specialistai ginčijasi dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio, sveikas protas pataria išlikti atsargiems. O kaip tai padaryti, kai trūksta net elementarios informacijos, aiškinasi Rasa Navickaitė. Praėjusią savaitę „seimūnas“, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas pateikė pasiūlymą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo papildymo. Jame siūloma, kad užrašai, įspėjantys apie produkto sudėtyje esančius GMO, atsirastų ir vitrinose šalia nefasuotų maisto produktų. Taip pat įspėjimai turėtų atsirasti ir viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Trečias pasiūlymo punktas siūlo, kad specialus ženklinimas atsirastų ir ant tų maisto produktų, kurie buvo pagaminti ar gauti iš GM pašarais šertų gyvūnų. Įstatymo papildymas neabejotinai skamba kaip žingsnis didesnės pagarbos vartotojo teisėms link. Tačiau atrodo, kad į klausimus, susijusius su GMO, paprastų atsakymų nebūna. „Atgimimo“ kalbintas biochemikas Leonas Grinius teigia, kad niekur Europoje tokių draudimų nėra, tai esąs „naujas pono Barakausko išradimas“. Profesorius mano, kad ėmus Lietuvoje žymėti mėsą, gaunamą iš GMO pašarais šertų gyvūnų, žmonės paprasčiausiai pirks pigesnę lenkišką, kuri bus nežymėta, tačiau taip pat turinti sudėtyje GMO. Pašnekovo teigimu, dauguma Lietuvoje auginamų gyvulių yra šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, tad šitoks įstatymo patobulinimas tik kenktų mūsų ūkiui.