Septyniolikmečio aistra - siuvimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Septyniolikmetis Mindaugas Jankauskas savo netradicine išvaizda bei pomėgiais stebina aplinkinius. Siuvimą dievinantis vaikinas mėgsta žiūrėti spektaklius bei vaikščioti į kino teatrus vienas. Kaunietis labai domisi mada ir ateityje žada rimtai užsiimti drabužių dizainu. M.Jankauskas teigia, jog kiekvienas žmogus yra ieškotojas, o apranga yra vienas iš jo minčių išraiškos būdų. Septyniolikmetis, laikantis save menininku, visada vadovaujasi viena rašytojo Oskaro Vaildo fraze iš knygos „Dorijano Grėjaus portretas“ – „Menininkas yra gražių daiktų kūrėjas“. Jaunuolis, besimokantis Kauno „Rasos“ gimnazijos vienuoliktoje klasėje, labiausiai aplinkinius šokiruoja savo išvaizda. Mados „besivaikantis“ vaikinas sau rūbus kuria, modeliuoja ir siuva pats. Jis šiuo, neįprastu vyriškai lyčiai, užsiėmimu susidomėjo, kaip pats sako, labai senai. Pradėjęs nuo paprasčiausių rankdarbių, Mindaugas jau metus tuo užsiima labai rimtai. „Jeigu spėsiu sukurti pakankamai rūbų, bandysiu sudalyvauti kokiame nors rimtesniame mados renginyje“ (gal ir spėsi, juk iki pensijos dar laiko yra), - kalbėjo septyniolikmetis, kolkas dar nedalyvavęs jokiuose panašaus pobūdžio konkursuose. Ateityje norintis aprangos dizainą studijuoti jaunuolis neslepia, jog norėtų tapti žinomu dizaineriu. „Manau, šito nori kiekvienas, tik ne visi išdrįsta pasakyti tai garsiai“ (o taip, visi tik apie tai ir svajoja), - atviravo M. Jankauskas, besidomintis mada, įvaizdžio kūrimu.

Perspektyvus verslas – elnininkystė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bibliojoje rašoma, kad Saliamono rūmų virtuvei vienai dienai būdavo patiekiama 30 saikų miltų, 3 dvidešimtys saikų stambiai maltų manų, 10 riebių jaučių, 20 jaučių iš ganyklų, 100 avių, ir be elnių, bei stirninų ir dėmėtųjų elnių dar aibės riebių laukinių paukščių. Jei pradėtume Biblija ir išminčiumi Saliamonu, tai žvėriena mūsų dienomis turėtų užimti svarbią vietą mūsų maisto racione. Senovės egiptiečiai patys pirmieji pradėjo tiekti elnieną puotoms. Jie kepdavo visus didelius gyvulius didelėse krosnyse. Tiesą kalbant senovės egiptiečiai, ne taip kaip šių dienų demokratiški valdonai, žinojo, kad norint turėti gerus darbo rezultatus, triūsiančiuosius reikia gerai maitinti. Archeologiniai tyrimai rodo, kad senovės egiptiečiai vergus, statančius faraonų piramides, nors ir plakdavo rimbais, bet maitindavo sočiai ir daug. Didžiosios Britanijos Lesterio universiteto archeologė Marijke van der Veen, remdamasi kasinėjimais dviejose senovės egiptiečių akmenų skaldyklose, esančiose 500 km į pietus nuo Kairo, šiukšlynuose rado 50 valgomųjų augalų liekanų ir 20 rūšių gyvūnų kūnų. Vergams duodavo artišokų, alyvuogių, česnakų, kopūstų, melionų, morkų, persikų, svogūnų, vynuogių, įvairiausių riešutų ir pan. Vergus maitindavo įvairia prėska ir rauginta duona, alyvų aliejumi, austrėmis, sraigėmis, moliuskais, įvairiausiomis žuvimis, kiaušiniais, viščiukais, paršiukais. Taigi, šiuolaikinis mokslas teigia, kad vergai iš laukinių kraštų pakliuvę į Senovės Egipto vergovę tapdavo tiesiog gurmanais…

Sugiharos atminimas įamžintas Lietuvos pašto ženkle

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos paštas trečiadienį išleido naują pašto ženklą, kuriuo įamžino per Antrąjį pasaulinį karą žydus gelbėjusio Japonijos diplomato Chiune Sugiharos (Čijunės Sugicharos) atminimą. "Ch.Sugiharos atminimas jungia japonų ir lietuvių tautas kaip humaniško poelgio pavyzdys", - ta proga pareiškė Lietuvos paštas. Pašto ženklo pavadinimas - "Japonijos konsulas Lietuvoje 1939-1940 m. Chiune Sugihara". Ant Vengrijoje spausdinto ženklo pavaizduotas tuometinio Japonijos generalinio konsulo Kaune pavaduotojo Ch.Sugicharos veidas, apsuptas žydinčių japoniškos vyšnaičių - sakurų - žiedais. Tarpukariu Kaune - laikinojoje Lietuos sostinėje - Japonijos generalinio konsulo pavaduotoju dirbęs Č.Sugihara 1940 metais išdavė 6 tūkst. tranzitinių vizų nacių persekiojamiems žydams, su kuriomis jie galėjo išvykti į nacių neokupuotus kraštus. 1986 metais miręs Č.Sugihara buvo pramintas "Japonijos Schindleriu" (Šindleriu). Vokiečių pramonininkas Oskaras Schindleris per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjo daug žydų, priėmęs juos dirbti į savo įmones.

Lennono sukurti pašto ženklai viršijo pardavimo lūkesčius

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Velionio Johno Lennono (Džono Lenono) sukurti pašto ženklai, kuriuos įkvėpė sunkios 1971 metais streikavusių Didžiosios Britanijos paštininkų darbo sąlygos, buvo parduoti daug brangiau, negu tikėtasi. Vieno aukciono Londone organizatoriai manė, kad šių pašto ženklų, kuriuose vaizduojamas sugniaužtas kumštis, kaina pakils maždaug iki 1 280 dolerių (3 840 litų), tačiau hitą "Imagine" atliekančios žvaigždės gerbėjai už juos nepagailėjo 2 tūkst. dolerių (6 tūkst. litų). Kitas J.Lennono relikvijas pavyko parduoti už dar didesnę kainą. Brangiausiai gerbėjai nupirko "The Beatles" albumo "Revolver" kopiją su legendinio dainininko autografu - už ją paklota 34, 5 tūkst. dolerių (103,6 tūkst. litų). 1960 metais pagamintas stalas, priklausęs J.Lennonui, taip pat viršijo lūkesčius ir buvo parduotas už 3,8 tūkst. dolerių (11,5 tūkst. litų). Fotografijų, kuriose įamžinti Australijoje viešėję "bitlai", rinkinys per aukcioną "Sotheby's" liko nenupirktas, nors organizatoriai tikėjosi už jį gauti ne mažiau kaip 24 tūkst. dolerių (72 tūkst. litų). Už tūkstantines sumas parduoti ir kiti populiariąją grupę iš Liverpulio menantys daiktai, tarp jų bilietai ir programos su muzikantų autografais.

Filateliniai terminai ir kai kurie kiti paaiškinimai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Blokas - vienas arba daugiau pašto ženklų, atspausdintų atskirame lapelyje, kurio kraštuose yra papildoma informacija apie įvykį ar temą. Kartais būna, kad bloke nėra atspausdintų ženklų standartine forma, tačiau yra nurodyta jo nominali vertė. Ženklai bloke gali būti su perforacija arba be jos. Apmokėti pašto siuntoms gali būti naudojamas visas blokas arba iš jo išplėšti ženklai. Paprastai bloko ženklų perforacija nesiekia bloko kraštų. Ji būna tik rėminė. Dalinė perforacija - perforacijos rūšis, kai ne visi ženklo kraštai turi dantukus, pvz., ženklų, skirtų pardavinėti iš pašto automatų.

Ar ilgai siųsime laiškus, arba pagiriamasis žodis paštui

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip praėjusiais šimtmečiais, taip dar ir mūsų dienomis laiškai rašomi ir siunčiami norint perduoti mintį ir informaciją. Voke keliauja siuntėjo rankraštis, ir vienodai svarbūs yra tekstas ir rašysena. Plėtojantis technikai visa tai pradeda keistis, norima “nugalėti” laiką ir “sumažinti” atstumą. Apie šią kaitą žmonės galvoja su nerimu, kadangi dauguma labai mėgsta tradicinius, o ne elektroninio pašto laiškus. Istorinių garsenybių rašyti laiškai aukcionuose pelno didžiulį dėmesį ir piniginį įvertinimą. Be entuziazmo skiriamės su laiškais, nenoriai juos atrenkame. Rašysena lyg veidrodis atspindi siuntėją. Per ją galime geriau pažinti rašiusįjį, net nežinodami grafologijos mokslo dėsnių. Pagal kažkada galiojusią taisyklę nepritikdavo asmeninį laišką rašyti spausdinimo mašinėle, vertingas būdavo tik ranka rašytas. Šią taisyklę žinojo daugelio mūsų bendraamžiai, vyresni žmonės.

Britų Karališkasis paštas grasina kelti bylą dėl karalienės su dujokauke atvaizdo

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Didžiosios Britanijos Karališkasis paštas grasina iškelti bylą meno galerijai, kurioje eksponuojami trys paveikslai, primenantys pašto ženklus su karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) atvaizdu, ant kurio šiuose paveiksluose pripiešta dujokaukė. Paveikslų autorius tvirtina, kad jie yra jo atsakas į karą Irake. Tačiau Karališkasis paštas nurodo, kad galerija, panaudojusi karalienės atvaizdą, kuris ant pašto ženklų spausdinamas jau daugiau kaip 30 metų, pažeidė autorines teises. "Susisiekėme su galerija ir nurodėme, kad tai mūsų intelektualinė nuosavybė ir kad nedavėme leidimo ja naudotis", - sakė pašto atstovas spaudai. Trijuose paveiksluose vaizduojamas karalienės su uždėta dujokauke profilis. Dujokaukės dirželiai paslėpti po karūna, o paveikslų kraštai dantyti, kad dar labiau primintų pašto ženklus. Paveikslai sunumeruoti taip, kaip ir pašto ženklai, be to, yra skirtingų spalvų - tokių pačių, kaip pašto ženklų spalvos. "Masinio naikinimo pašto ženklais" pavadintus paveikslus nutapė Jamesas Cauty (Džeimsas Kotis), buvęs 10-ojo dešimtmečio grupės KLF narys.

Šiukšlės vietoje pavasarinių žiedų

Šiukšlės vietoje pavasarinių žiedų
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Balandžio kaitri saulė nutirpdė papilkėjusį sniegą laukuose. Miške jis šlapias ir susmegęs pragulės dar savaitę kitą. Pirmiausia nuo sniego išsivaduos pietiniai graužų ir upelių šlaitai, ir juose ankščiausiai sužibės mėlynos žibuoklių akys. Bet ar tik ankstyvųjų miško gėlių žiedai pasirodys iš po ištirpusio sniego? Deja, deja... Sniegas nutirps ir nuo šiukšlių krūvų. Čia sumirgės ryškios turkiškų skarmalų spalvos. Yra žmonių, kurie tempia miškan viską, kas atlieka jų buityje. Daugiausia miškų pakeles "papuošia" sodininkai. Važiuodami iš miesto į sodus, savo "dovanėles" polietileniniuose maišeliuose jie išmėto tiesiog kelkraščiuose arba 10 - 20 metrų pakelės juostoje. Šiukšlių asortimentas labai įvairus: tai maisto atliekos, plastmasinė, metalinė ir stiklinė tara, stiklo duženos, sudėvėti rūbai ir batai, įvairios įpakavimo medžiagos, statybinis šlamštas ir kt.

Greitkelių trasos užtveria žvėrių migracijos kelius

Greitkelių trasos užtveria žvėrių migracijos kelius
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Po rujos, ieškodami vietos praleisti žiemą, kartais net dešimtis kilometrų nukeliauja tauriųjų elnių patinai. Pamėgtose giriose jie susiburia į "vyriškas kompanijas", kad sulaukę rujos pradžios vėl sugrįžtų kiekvienas į savo "vestuvių" vietą. Po plačias apylinkes bastosi ir šernai. Tai jie pajunta, kur gausiai užderėjo ąžuolai, kur ūkininkai pasėjo didesnius kviečių ir mišinių plotus. Tai paprasčiausiai vyksta žvėrių individų pasikeitimas tarp mikropopuliacijų. Ar niekas netrukdo laisvam gyvūnų judėjimui žmogaus, save laikančio gamtos valdovu, įsavintose teritorijose? Paukščiai turi sparnus, jiems atrodo, lengviausia įveikti net didelius atstumus. Tačiau ir jų kelionių trasose tyko daugybė pavojų: kilometrų kilometrus per laukus besidriekiantys elektros linijų laidai, savo maršrutais skrendantys lėktuvai. Vakaruose elektros oro linijos keičiamos požeminiais kabeliais, mūsų šalyje - taip pat, tačiau paukščiai dar ilgai kentės nuo ore ištemptų vielų raizgalyno.

Drąsioji kiškė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Su sūnumi Mindaugu praėjusią vasarą pjovėme mišinius Armališkių kaime (dabar jau Kauno miesto teritorija). Eilinį kartą mostelėjęs dalgiu, pamačiau prie žemės prisispaudusį mažą kiškutį. Gerai, kad dirva tame sklype buvo lengva, priesmėlio, tad dar nuo sėjos meto joje buvo išlikusios giliai įspaustos arklio pėdos. Kiškutis kaip tik ir slėpėsi joje, tad dalgio ašmenys praslydo virš susigūžusio žvėrelio. Kiškutis jau buvo ūgtelėjęs, vyriško kumščio didumo. Atsargiai paėmiau žvėrelį, norėdamas perkelti jį į netoliese esantį rugių lauką. Laikomas rankose kiškutis žviegė nesustodamas. Staiga išgirdau rugiuose kažkokį triukšmą. Rugiai jau buvo išplaukę, aukšti, tad juose triukšmingai ratuku bėgiojančio žvėrelio nesimatė, nors lakstė jis visai šalia manęs.

Slankos traukia

Slankos traukia
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Slankų medžioklė pavasarį - viena įdomiausių. Tai tikras sportas ir poilsis atbundančiame miške. Slankos medžiojamos vakarais, temstant. Atsidūrus gamtoje, užmarštin nuplaukia dienos rūpesčiai, miesto bruzdesys ir triukšmas, Pilna krūtine gali traukti gaivų orą. Miškan atvažiuojame dar šviesiu metu, pasirenkame medžioklei vietą. Traukdamos slankos laikosi tam tikrų maršrutų. Laukti slankų reiktų prie žemesnio miško, jaunuolynų pakraščiuose, prie pievokšnių ar biržių, kur praskrisdami paukščiai nusileidžia žemiau. Tada galima slanką pamatyti iš toliau, lengviau surasti nušautą.