Ekonomika

Apie IAE uždarymą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos energetikos strategija, turėtų būti dokumentas, kuris nusako kokias mes paliksime gyvenimo sąlygas ateinančiom kartom. Verta įsiklausyti į JAV elektros energetikos tyrimo instituto direktoriaus Ch. Star’o žodžius: “Energetika yra per daug svarbi, kad ją būtų galima palikti politikams”. Politikai keičiasi, o vis didėjantis energijos poreikis, stiprėjant ekonomikai, išlieka kiekvienoje šalyje.
Prieš gerą dešimtmetį, viršūnių susitikime, G-7 sprendimas dėl RBMK tipo reaktorių, teigiant kad jie nesaugūs ir todėl turi būti uždaryti, priimtas informacinio stygiaus sąlygomis, neišvengiant vakarietiško lobizmo. Tai vertintina kaip trumparegiškas sprendimas, negebantis numatyti ilgalaikių savo priimtų sprendimų padarinių.

Kainodara

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daugiausia emocijų kelia dabartinė ir ateities energijos ar jos resursų kaina, kartais nostalgiškai prisimenami ir netiesiogiai apeliuojama į senus “gerus” laikus, kai jų kaina buvo nustatinėjama jos nesusiejant su rinka, kurios tuomet ir nebuvo, vėliau, žengiant į pasaulį atsikuriančiai nepriklausomai Lietuvai, dirbtinai sumažintomis energijos kainomis buvo siekiama politinio populiarumo, ignoruojant rinkos elementus, nors juos ir deklaruojant. Tačiau gyvenimo realybė ta, kad už padarytas klaidas verčiami mokėti, bet visa tai vartotojų, o ne priimančių politinius sprendimus sąskaita. Politinis sprendimas ekonomikoje, tai nenuovokumas, nesugebėjimas rasti išeitį iš susidariusios situacijos.

Ir varginančio darbo nebijantiems duoną pelnyti sunku

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paprastai kaimietis nori viską iš anksto apskaičiuoti: dirbti ir užsidirbti jei ne prabangai, tai bent pragyvenimui, dažnai nevertindamas net savo išlieto prakaito kainos. Šia prasme ne išimtis ir Misiūnų kaime gyvenančių ūkininkų Mildos ir Antano Lisevičių šeima. Ir patiems pragyventi, ir vaikams į mokslus leisti labai reikalingas pinigas. Todėl šeima, niekada nesikračiusi juodo darbo, laikė ir karves, ir porą paršavedžių, pardavinėjo paršelius, augino javus... Bet tiesiog rankos nusviro, kai prieš kažkiek laiko smarkiai krito ir kiaulienos, ir paršelių, už kurių porelę pirkėjai siūlydavo tik 60 Lt, kainos. Už tokią mažą kainą nei turguje, nei kitur dar pensinio amžiaus nesulaukusi Lisevičių šeima savo augintinių nepardavinėjo – tiesiog dovanojo juos giminėms. Nepaliko ir nė vienos paršavedės. Bet ateitį labai sunku nuspėti, kai visiškai nežinoma, kur ir už kokią kainą tuos paršelius galima bus parduoti po metų, kitų. Dabar Milda ir graudenasi: gal ir be reikalo atsisakė kiaulių ūkio, nes paršelių kainos pakilo net 4 – 5 kartus. Tad vėl rusena viltis – galbūt verta kiaulininkystę vėl atgaivinti?

Pensijų reforma. Ką rengiamasi reformuoti?

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Primenu, kad dabartinė einamosiomis įmokomis finansuojama valstybinė privalomojo socialinio draudimo sistema yra finansiškai negyvybinga, nes „Sodros“ įmokos yra didelės, o išmokos santykinai mažos, ir šis santykis blogėja dėl Lietuvos demografinės padėties, be to, „Sodra“ yra perskirstanti sistema, todėl egzistuoja nuolatinė rizika, jog politiniais sprendimais didinant išmokas bus sugriautas sistemos finansų balansas. Kadangi ši sistema finansiškai negyvybinga, žmonės nemato paskatų joje dalyvauti ir stengiasi jos vengti. Tai ne tik blogina „Sodros“ biudžeto padėtį, bet ir demoralizuoja visuomenę – žmonės privalo mokėti įmokas sistemai, kuri jiems neduoda patenkinamos grąžos.

"Kas taikosi į ne savo kišenę?" - apie paveldimo turto apmokestinimą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dabar paveldėto turto apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymas. Rengiant naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, buvo nuspręsta pakeisti apmokestinimo koncepciją ir dovanojamo turto apmokestinimą reglamentuoti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Tai ir buvo padaryta – nuo 2003 metų įsigaliosiančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra ir gautų dovanų apmokestinimą reglamentuojančių nuostatų. Taigi, siekiant išvengti dviprasmybių, nuo 2003 metų turi būti keičiamas galiojantis Lietuvos Respublikos paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymas taip, kad jame neliktų dovanojamo turto apmokestinimo nuostatų, bet išliktų paveldimo turto apmokestinimo reglamentavimas.

Vilniaus bankas kviečia sugrįžti gandų išgąsdintus klientus

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Skandinavijos grupės SEB valdomas didžiausias Lietuvoje Vilniaus bankas kviečia sugrįžti gandų išgąsdintus klientus, kurie pernai metų pabaigoje anksčiau termino pasiėmė indėlius ir neteko palūkanų. Jeigu tokie klientai sausį indėlius grąžins atgal, jiems palūkanas Vilniaus bankas pažadėjo kompensuoti. Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje banko prezidentas Julius Niedvaras patikino, kad pastaruoju metu nesklandumus su atsiskaitymais ir pinigų pervedimais nulėmė techninės priežastys. Pasak jo, per šventes apyvarta buvo didesnė 7-8 kartus nei paprastai, technika ne visada išlaikė, tačiau panikos nebuvo. Vilniaus banko vadovas patikino, kad dar neturi informacijos, kas skleidė gandus apie blogą banko padėtį.

Ar išgelbės Aukštojo mokslo įstatymas?

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aukštasis mokslas yra tapęs tokia sritimi, kurios svarbą valdžia grindžia ne žmonių pasirinkimu, bet įstatymais. Prieš dvejus metus „išsikovota“, kad valstybė aukštajam mokslui kasmet skirtų ne mažiau kaip 2 proc. bendro vidaus produkto, t.y. visų Lietuvoje sukuriamų gėrybių. Net neverta kalbėti, kad besirūpinantieji žmonių išmokslinimu turėtų labiau kreipti dėmesį į tai, ką valstybė duoda siekiantiems mokslo žmonėms, o ne kiek lėšų ji atims iš žmonių ir sunaudos jas su antrašte „aukštasis mokslas“.

Mokesčių atlaidai būsto palūkanoms

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tarp visų leidžiamų minusuoti išlaidų negalima dėti lygybės ženklo. Pirmosios dvi išlaidų rūšys (pensijų ir draudimo įmokos) atskaitomos tam, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo – iš pensijų fondų gaunamos pensijos ar draudimo įmonių išmokama sukaupta suma bus apmokestinta šių pajamų gavimo metu. Šios taisyklės esmė yra ta, kad mokesčio mokėjimas nukeliamas laikotarpiui, kai bus gaunamos pajamos ir šioms pajamoms jau bus taikomas mažesnis – 15 procentų - tarifas. Trečiosios bei ketvirtosios išlaidų rūšies esmė yra kitokia. Tai yra tikras atleidimas nuo mokesčio - ir būsto palūkanos, ir studijų išlaidos iki tam tikros pajamų ribos bus neapmokestinamos pajamų mokesčiu.

Dolerio kurso kitimas paveiks verslą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šių metų pradžia iš ties gausi naujovių pinigų srityje. Dar neatslūgus grynųjų eurų įvedimo dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių įkarščiui ir su tuo susijusiais pokyčiais įmonių veikloje, netrukus (2002 m. vasario 2 d.) litas bus susietas fiksuotu kursu su bendra Europos valiuta - euru. Po persiejimo lito ir dolerio kursas ims svyruoti, o į tai svarbu atsižvelgti daugeliui Lietuvos įmonių, kurios turi glaudžių prekybinių santykių su užsienio šalimis arba tiesiog turi įplaukų, išlaidų, paskolų, finansinių investicijų užsienio valiutomis. Persiejimas svarbus ir toms Lietuvos įmonėms, kurios vykdo veiklą tik vidaus rinkoje, tačiau jų pirkimo ir pardavimo kontraktuose kaina litais yra "pririšta" prie fiksuoto lito ir dolerio kurso.

Įstatymai už įstatymo ribų

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pataisas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 8, 19, 27, 29, 38, 38-1, 50, 52-1 ir 56-1 straipsnių pakeitimo ir papildymo 26-2 straipsniu įstatymo projektas), kuriomis siekiama įteisinti naują mokesčių teisėje piktnaudžiavimo sąvoką. Įstatymo projektui pritarė Vyriausybė, šiuo metu jis svarstomas Seimo komitetuose. Vadovaujantis įstatymo projektu, piktnaudžiavimu būtų laikomas mokesčio mokėtojo sandoris ar jų grupė, kuriais siekiama gauti mokestinę naudą, „iškreipiant arba slepiant veiklos tikrąją ekonominę esmę“. Ši įstatymo nuostata būtų nukreipta ne prieš mokesčių vengimą, bet prieš mokesčių planavimą – visame pasaulyje įprastą procedūrą, kuri leidžia, laikantis mokesčius reglamentuojančių įstatymų, optimizuoti išlaidas mokesčiams.

Bendrovių teisė skolinti ir skolintis. Teisiniai reguliavimai užkerta kelią verslo plėtrai

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Įsivaizduokite, kad esate akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės savininkas, vadovas ar akcininkas, kitaip tariant, asmuo, turintis teisę daryti įtaką bendrovėje priimamiems sprendimams, suinteresuotas ir atsakingas už sėkmingą įmonės veiklą. Kaip manote, ar įgijęs vadovaujančio asmens kompetenciją ir atsakomybę, investavęs lėšų į bendrovę visada galėtumėte laisvai pasirinkti ir įgyvendinti racionaliausius, bendrovei ir akcininkams palankiausius sprendimus? Atsakymas, kurį išgirstume iš realių bendrovių vadovų ir akcininkų, taip pat atsakymas, kurį gautume išnagrinėję bendrovių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, būtų vienareikšmis – ne.

Suvaržymų pirkti ir parduoti žemę panaikinimas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Parlamentarai svarsto Konstitucijos 47­ojo straipsnio pataisas, kurios sudarytų sąlygas Lietuvos juridiniams bei užsienio šalių fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Pritarus teikiamoms pataisoms tokia galimybė būtų suteikta tik tiems užsienio subjektams, kurie atitiktų Konstitucijoje nustatytus kilmės reikalavimus, o pati galimybė įsigaliotų ne anksčiau kaip Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžioje arba dar vėliau. Visuomenėje šios pataisos vertinamos prieštaringai. Atliktos apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad leidimas įsigyti žemės užsieniečiams leis sukurti naujų darbo vietų ir pritraukti užsienio investicijų. Nepaisant to, gerokai mažiau ­ apie trečdalį - gyventojų pritaria tam, kad užsienio ir Lietuvos asmenims ir ūkio subjektams būtų sukurtos vienodos sąlygos įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.