Ir varginančio darbo nebijantiems duoną pelnyti sunku
Švenčionių r. turime tik 1 sertifikuotą ir 1 pereinamojo laikotarpio ekologinius gyvulininkystės ūkius: Kiauneliškyje (Kaltanėnų seniūnija) – Viktoro Paukštos ir Misiūnų kaime (Švenčionių seniūnija) – Antano Lisevičiaus. Apie pastarąjį ir mūsų pasakojimas.
Po nuosmukio vėl rusena viltis
Paprastai kaimietis nori viską iš anksto apskaičiuoti: dirbti ir užsidirbti jei ne prabangai, tai bent pragyvenimui, dažnai nevertindamas net savo išlieto prakaito kainos. Šia prasme ne išimtis ir Misiūnų kaime gyvenančių ūkininkų Mildos ir Antano Lisevičių šeima. Ir patiems pragyventi, ir vaikams į mokslus leisti labai reikalingas pinigas. Todėl šeima, niekada nesikračiusi juodo darbo, laikė ir karves, ir porą paršavedžių, pardavinėjo paršelius, augino javus… Bet tiesiog rankos nusviro, kai prieš kažkiek laiko smarkiai krito ir kiaulienos, ir paršelių, už kurių porelę pirkėjai siūlydavo tik 60 Lt, kainos. Už tokią mažą kainą nei turguje, nei kitur dar pensinio amžiaus nesulaukusi Lisevičių šeima savo augintinių nepardavinėjo – tiesiog dovanojo juos giminėms. Nepaliko ir nė vienos paršavedės.
Bet ateitį labai sunku nuspėti, kai visiškai nežinoma, kur ir už kokią kainą tuos paršelius galima bus parduoti po metų, kitų. Dabar Milda ir graudenasi: gal ir be reikalo atsisakė kiaulių ūkio, nes paršelių kainos pakilo net 4 – 5 kartus. Tad vėl rusena viltis – galbūt verta kiaulininkystę vėl atgaivinti?
Gamintojams kainos sumažėjo, vartotojams – ne
Ne kokia parama ir iš galvijų bandos – trijų melžiamųjų ir penketo prieauglio. Milda prisimena, kad anksčiau kas mėnesį už pieninei parduotą pieną gaudavo po 1000 – 1200 Lt. O dabar pieno supirkimo kainos tokios menkos, kad apie jas net gėda šnekėti. Tik parduotuvėms šią produkciją tiekiantys perdirbėjai, pagaliau ir patys prekybininkai vartotojams kainų nemažina. Ir galvijų mėsos taip pat. Šeimos buhalterija byloja nenuginčijamą faktą: dabar už tris supirkėjų supirktus bulius gaunama tiek, kiek prieš keletą metų gaudavo už vieną.
Tik viena šeima parduoda pieną
Misiūnų kaime 12 trobų. Iš jų 9-niose žmonės nuolat gyvena, o 3-jose – tik savaitgaliais. Arba poilsiauti palankiu metu atvažiuoja. Iš tokio kaimo tik viena Lisevičių šeima Ignalinos pieninei parduoda pieną. Pienovežis atvažiuoja anksti, todėl šeima pradeda darbą jau ketvirtą valandą ryto. Ūkyje netrūksta darbų iki pačių sutemų. Dar gerai, kad mažai karvių laikantys ūkininkai pernai išsireikalavo vienodas priemokas su tais, kurie tų karvių laiko daug daugiau – po 344 Lt už kiekvieną kontroliuojamąją (už nekontroliuojamąją išmoka tesudarė tik 46 Lt).
Mildai ligi šiol nesuprantama, kad VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė” paimti pieno mėginiai ir pasiųsti į VĮ „Pieno tyrimai” ir pieninės paimti mėginiai, taip pat nusiųsti į minėtus „Pieno tyrimus” Kaune, rodo labai skirtingus rezultatus. Pieninės pasiųsti mėginiai kažkodėl visada daug prastesni.
Moteris dėkinga konsultantei
Ekologinę gyvulininkystę tikriausiai galima pavadinti ekologinės žemdirbystės tęsiniu: galvijai šeriami grūdais, bulvėmis, žalienomis, kurioms auginti nepanaudota jokia sintetinė chemija. Šį ūkininkavimo būdą Lisevičių šeimai patarė LŽŪKT Švenčionių r. biuras. Milda Lisevičienė ir ligi šiol dėkinga šio biuro gyvulininkystės specialistei Birutei Lazaraitienei už gerus patarimus ir praktinę paramą. Laikant daugiau nei 5 sąlyginius galvijus, leidžiamas 3 metų pereinamojo laikotarpio sertifikavimas ir 100 proc. tiesioginės išmokos už ekologiškai auginamas žalienas, javus, bulves. Už jas skirta išmokų suma sudarė daugiau nei 2000 Lt. Pasibaigus 3 metų laikotarpiui, išmokų suma sumažės 50 proc.
Tvarte karves atskyrė nuo kiaulių ir vištų
Švenčionių r. konsultavimo tarnybos specialistė gyvulininkystei Birutė Lazaraitienė patarė, o atvykę sertifikuotojai pareikalavo, kad ir mėšlas iš gyvulininkystės pastatų būtų tinkamai tvarkomas, kad kartu su melžiamomis karvėmis viename tvarte nebūtų laikomos nei kiaulės, nei vištos. Šiuos reikalavimus šeima jau įgyvendino. Dar reikia praplėsti galvijų laikymo vietas, praplatinti tvarto langus, nuveikti kai kuriuos kitus darbus. Lisevičiai tą padaryti pasiryžę. Jie, balsavę už stojimą į ES, tiki, kad ir pieno, ir galvijų supirkimo kainos, suprantama, priskaičiuojant tiesiogines išmokas ir už ekologinį ūkininkavimą, gerokai pakils.
