Oops! It appears that you have disabled your Javascript. In order for you to see this page as it is meant to appear, we ask that you please re-enable your Javascript!

Archives for Sodininkystė

Barokiniai sodai

XVII a. Vakarų Europos visuomeniniame gyvenime galutinai įsitvirtinusi buržuazija tiek pastatų architektūrai, tiek parkams (dekoratyviniams sodams) kėlė ypatingus estetinius reikalavimus. Naujai kuriami sodai buvo žymiai didesni ir juos jau geriau tiko vadinti ne sodais, o parkais. Juose atsirado dideli ir…
Plačiau >>

Kas naujesnio serbentų auginimo technologijose?

Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygos puikiai tinka juodiesiems ir raudoniesiems serbentams auginti. Atsigaunančios vaisių ir uogų perdirbimo įmonės, gilaus šaldymo, mechanizuoto derliaus skynimo galimybės skatina didinti šių verslinių uogynų plotus. Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo apie 640 ha, o šiuo…
Plačiau >>

Dekoratyvinės sodininkystės menas viduramžių ir renesanso epochoje

Viduramžių epochoje daugelyje Europos šalių dekoratyvinės sodininkystės menas pergyveno didelį nuosmukį ir sąstingį. Buvo apsiribojama nedideliais, utilitarinės paskirties vienuolynų ir pilių sodais, kuriuose dažniausiai buvo auginami įvairūs vaistiniai bei prieskoniniai augalai. Jie buvo reguliaraus išplanavimo, suskirstyti į kvadratinius ar stačiakampius…
Plačiau >>

Dekoratyvinės sodininkystės menas senovės pasaulyje

Parkų kūrimo meno istorinis vystymasis yra tampriai susijęs su apskritai visos dekoratyvinės sodininkystės ir jos tradicijų istorine raida. Bene anksčiausiai dekoratyvine sodininkyste buvo susidomėta Senovės Egipte (3000 - 1000 m. pr. Kr.). Iki šių dienų išlikę faraonų kapaviečių radiniai (antkapiniai…
Plačiau >>
Ekonomika

Ag­ras­tų priežiū­ra

Lie­tu­vo­je di­de­lių ag­ras­tų plo­tų dar kol kas nie­kas ne­au­gi­na. Jie to­li gra­žu nė­ra to­kie po­pu­lia­rūs kaip JAV ar Ka­na­do­je, ta­čiau bent po ke­lis šiuos uo­gak­rū­mius ga­li­ma ras­ti be­veik kiek­vie­no­je mū­sų kraš­to so­dy­bo­je. Šį­kart – apie ag­ras­tų ken­kė­jus ir li­gas. Ag­ras­ti­nis…
Plačiau >>
Ekonomika

Braš­ky­no priežiū­ra nu­ė­mus der­lių

Svar­biau­sias braš­kių prie­žiū­ros lai­ko­tar­pis pra­si­de­da tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo, nes nuo to pri­klau­so ki­tų me­tų braš­kių der­lius. Uo­goms noks­tant, braš­kių ke­re­liai be­veik ne­au­ga. Nu­ė­mus der­lių, pra­de­da in­ten­sy­viai aug­ti nau­ji la­pai, ūsai, šak­nys, o vė­liau ir nau­ji ra­ge­liai. Ke­re­liai veš­liai au­ga…
Plačiau >>

Juo­da­vai­sės aro­ni­jos

Aro­ni­ja - vai­si­nis, vais­ti­nis, me­din­gas, tech­ni­nis au­ga­las. Pa­gal vi­ta­mi­no P kie­kį aro­ni­jai nė­ra ly­gių. Au­ga­lai de­ko­ra­ty­vūs, kom­pak­tiš­ki; žy­di bal­tais žie­dais, su­telk­tais skė­ti­niuo­se žie­dy­nuo­se. Žie­dai pra­si­sklei­džia pra­ėjus pa­va­sa­ri­nėms šal­noms; žy­di gau­siai ir il­gai - dau­giau kaip dvi sa­vai­tes. Va­sa­rą krū­mų la­pai…
Plačiau >>
Ekonomika

Kaip kei­sis Lie­tu­vos me­de­ly­nai

Šį kar­tą kalbėsime - apie vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mų me­de­ly­nų dar­bą, so­do au­ga­lų dau­gi­ni­mo ap­im­čių po­ky­čius, to­li­mes­nės me­de­ly­nų rai­dos prog­no­zes. Ser­ti­fi­kuo­ja­mi so­do au­ga­lų dau­gi­ni­mo me­de­ly­nai yra pa­grin­di­niai so­di­na­mo­sios me­džia­gos tie­kė­jai ver­sli­nei ir mė­gė­jiš­kai so­di­nin­kys­tei. Vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­muo­se me­de­ly­nuo­se iš­au­gi­na­ma ir pa­tei­kia­ma į vie­ti­nę…
Plačiau >>

Žemaūgio sodo tarpueilių ir pomedžių priežiūra

Per pas­ta­ruo­sius sep­ty­ne­rius aštuo­ne­rius me­tus Lie­tu­vo­je įveis­ta apie 700 ha nau­jų in­ten­sy­vių ver­sli­nių obe­lų so­dų. Ge­ruo­se ver­sli­niuo­se so­duo­se jau se­no­kai tar­pu­ei­liuo­se ne­au­gi­na­mi nei pašari­niai, nei mais­ti­niai au­ga­lai. Yra ke­le­tas že­ma­ū­gio so­do dir­vos prie­žiū­ros bū­dų, ku­rie pa­ren­ka­mi pa­gal me­de­lių am­žių, dir­vos…
Plačiau >>