Prieš įrengiant bet kokia naują technologiją, reikia išspręsti eilę esamų problemų, kurios gali būti ne tik techninės, bet ir ekonominės arba organizacinės. Tas pats yra ir su kabeliniais modemais. Čia iškyla sekančios problemos: Tinklo valdymas. Provaideris turi pastoviai kontroliuoti kabelinį tinklą ir jį teisingai valdyti. Technines problemos. Kabelinių modemų firmų gamintojams reikės sukurti patikimą architektūrą, teikianti skirtingų kabelinių tinklų provaiderių suderinamumą, suderinti signalų priėmimo standartus pagal juos.

Labai įdomu panaudojimą rado belaidžios technologijos eiliniam vartotojui. Paimsime bet koki abonentą – kaip kooperatyvinį, taip ir visai nestambaus, iki individualaus asmens savo namuose ar bute. Mūsų abonentas turi asmeninį kompiuterį arba nedideli lokalini tinklą ir greičiausiai jau turi darbo patirtį Internete. Tam kad susijungti su Internetu jis naudoja modemą ir užima telefonine liniją. Kadangi perdavimo greitis šio atvejų nedidelis, tai linija yra užimama ilgam. Abonentas naudoja Internet labai įvairiems tikslams. Tai ir elektroninis paštas ir naršymas, IRC ir taip toliau.

Simetrinės architektūros atveju abu signalai – tiesioginis ir atbulinis – perduodami vienu kabeliu. Kad atskirti tiesioginį ir atbulinį signalą, juos reikia perduoti skirtingų dažnių diapazonais. Dėl to tiesioginis ir atbulinis perdavimas vyksta skirtingais greičiais. Standartinė simetrinė architektūra turi ir kitus trūkumus, kurie bus apžvelgti žemiau. Todėl kai kurios firmos, gaminančios kabelinius modemus, naudoja savo įrenginiams asimetrinę tinklo architektūrą. Abi sistemos-asimetrinė ir simetrinė – gali gerai papildyti viena kitą. Kai tik simetrinis tinklas taps pasiekiamu ir pigiu, asimetrinė architektūra palaipsniui pereis į simetrinę. Bet tai atsitiks dar negreitai. Kuriai gi architektūrai atiduoti pirmenybę?

Visai nesenai Lietuvos rinkoje atsirado radijo įrenginiai RadioLAN.Pagrindine jų savybe tai, kad jie naudoja 5.8 GHz diapazoną. Jie dirba naudojant siaurą juostį viendažnio moduliavimą. Duomenų perdavimo būdas dar vadinamas 10BaseRadio, charakteringas bruožas adaptuojasi pastato sąlygoms, nejautrus interferencijai, duomenų perdavimo greitis >10Mbit/s, diapazonas 5.8 GHz. Tinklinis RadioLAN aprūpinimas leidžiamas trijuose interfeiso pajungimo variantose: su plokšte, įdedama į kompiuterio vidų ISA-slotą, atskiro bloko pavidale su ryšių per lygiagretų portą, jungiant prie notebook’o per PCMCIA-interfeisą.

Duomenų persiuntimas kabeliniais tinklais gali būti vykdomas skirtingais kanalais. Kaip jau buvo pasakyta, yra du variantai kabelinio modemo pajungimui – simetrinė ir nesimetrinė kabelinių sistemų pajungimas. Simetrinė architektūra turi eilę trūkumų, ribojančios jos vartojimą. Paruošti spartų greitį per simetrinį kabelinį tinklą sunku ir brangu, todėl, kad atbulinis signalo perdavimas vykdomas neefektyviai. Tiesioginis signalo perdavimas stipriai veikia atbulinį, kadangi visa informacija perduodama vienu kanalu. Maršrutizavimas ir apsauga apžvelgiami kaip išoriniai sistemos elementai. Būtent dėl to kabelinių modemų gamintojai atiduoda pirmenybę nesimetrinei architektūrai, kuri turi kitus privalumus. Plačiai naudojama bevielio tinklo ribose, kadangi atbulinį ryšį su stotimi dažnai reikia vykdyti telefono pagalba arba ISDN tinklais. Galima kurti tinklus su minimaliu siuntimo ir gavimo duomenų perdavimo skirtumu. Minimalūs reikalavimai atbuliniam duomenų perdavimui. Duomenų perdavimo ir gavimo kanalų atskyrimas leidžia naudoti esamą aparatūrą duomenų perdavimui nuo stoties iki vartotojo.

Atsiradusios sistemos populiarumas arba programinio produkto tiesiogiai priklauso nuo jau esamomis progaminėms įrangoms. Šia kryptimi RadioLAN kūrėjai ir akcentuoja, derindami savo įrangą su esamais rinkoje lokaliniu kabelių tinklais. Tokiame sprendime yra didelis šios įrangos potencialas tolimesniam rinkos užkariavimui. Iš vienos puses, siūloma RadioLAN aparatūra lokalinių radijo tinklų yra reali alternatyva jau esamai panašiai įrangai. Tuo pačių naudojami aukšti nesami (naudojami tik pastato viduje) dažniai, kas leidžia keletą kartu padidinti duomenų perdavimo greitį.

Interaktyvių paslaugų populiarumas Internet tinkle sparčiai auga. 1994 m. Internet naudojosi 30 mln. žmonių, 1995 m. pabaigoje jų jau buvo 100 mln., o 1998m. pagal prognozes buvo 300 mln. Visiems šiems vartotojams parūpinti pilnavertį Internet priėjimą reikalingas spartaus greičio duomenų perdavimas. Būtent tokia priemonė yra kabelinis modemas, todėl ši technologija turi nuostabią perspektyvą, juk ja galima naudotis aukštos spartos Internet priėjimu iš namų, mokyklos arba ofiso. Kabelinių modemų naudojimas turi ir kitus privalumus: greitis, lankstumas, maštabavimas, skirtingos architektūros variantai, skirtingų protokolų palaikymas.

Programinės aparatūros pagrindą lokalių radijo tinklų firmos RadioLAN, pavadintą RadioLAN/10, sudaro specialiai sukurta tinklinė operacinė sistema 10BaseRadioLINK. Ši operacinė sistema vykdo tryjų pagrindinių tinklo funkcijų valdymą: kontrolės ir valdymo, dinaminio masterio, dinamines retransliacijos. Valdymo ir kontroles funkcijos. Operacinę sistemą valdo dinamiškai reguliuoja ir nustato kiekvieno iš lokalinio radijo tinklo mazgų.Tuo pačių automatiškai nusistato reikiamas pastoviam bendradarbiavimui lygis išėjimo galingumo ir jautrumui. Dinamiškai vyksta adaptavimas kai keičiasi lokalinio tinklo sudėtyje arba kai keičiasi radijo mazgo, įeinantis į tinklo sudėtį.

Vietinis (local area network – LAN). Tai uždarasis tinklas, aptarnaujantis mažoje teritorijoje esančius vienos organizacijos vartotojus, sujungtus telefoninio , kabelinio arba optinio ryšio kanalais (didžiausias atstumas tarp vartotojų – kelio dešimtys kilometrų). Jame paprastai naudojama speciali ryšio įranga, o ne modemai ar kitos ryšio priemonės. Toks tinklas gali būti sujungtas su kitais vietiniais tinklais bendros paskirties arba jam skirtomis ryšio linijomis. Municipalinis (metropolitian area network – MAN), įvairiomis ryšio linijomis jungiantis kompiuterių vartotojus didelėje teritorijoje (rajone, mieste). Globalusis (wide area network – WAN). Tai ryšio kanalais sujungtų mažesnių tinklų visuma.

Standartas Hiperlan pasprendžia funkcionavimą sutinkamai su dviems atviru sistemų tarpusavio modelio veikimo lygiais (Open System Interconnection OSI ). Pirmas lygis – fizinis (Physical Layer), antras kanalinis (Data Link Layer). Pirmo lygio standarto Hiperlan funkcijos yra apribuoti lygio srities pasiekimo (MAC-adresavimas). Tai reiškia kad bazinius Hiperlan reikalavimus sudaro loginio jungimo valdymo (Logical Link Control) kanalinio lygio OSI polygio, dirbantisaukščiau Hiperlan MAC. Fiziniame lygyje standartas Hiperlan turi galimybe funkcionuoti dviejose diapazonuose. Pirmas diapazonas yra apribojamas dažniais nuo 5.15 GHz iki 5.25 GHz, su galimybe praplėsti iki 5.30 GHz. Radijo aparatūra, dirbanti šiame dažnių diapozone, turi turėti galingumą 1 Vt. Antra dažnių atkarpa plečiasi nuo 17.1 GHz iki 17.3 GHz.