Hakeriai surado slaptažodį vieno Norvegijos muziejaus elektroninei bibliotekai praėjus penkioms valandoms po oficialaus prašymo padėti internete. Darbuotojas, kuris sudarė šią elektroninę biblioteką, mirė niekam neatskleidęs slaptažodžio. Biblioteka buvo pažadėjusi apdovanoti žmogų, kuris padės surasti slaptažodį. Tai pavyko padaryti 25 metų švedui. Slaptažodis, pasirodo, buvo darbuotojo pavardė, parašyta atvirkštine tvarka – “ladepjud”. Šis įvykis pradėjo naują diskusiją tarp kompiuterių specialistų: “Kaip turėtų būti rūpinamasi ypač svarbiais slaptažodžiais?”.

JAV kompanija Riptech paskelbė ataskaitą, kurioje pateikė hakerių atakų aktyvumo tyrimo rezultatus. Tyrimas apima apie 300 kompanijos klientų visame pasaulyje, kurie bendrai patyrė 128768 atakas. Išanalizavusi tyrimų rezultatus, Riptech priėjo išvados, kad 30 procentų visų atakų buvo atlikta iš JAV teritorijos – tai beveik trigubai daugiau nei iš bet kurios kitos šalies.

Neseniai du hakeriai, pasivadinę Apgavikų duetu (Deceptive Duo) įsilaužė į kelis tinklapius ir pakeitė jų pagrindinius puslapius. Tarp „aukų“ yra ir du aviabendrovių bei vienas banko tinklapis. Hakerių teigimu, šiuos įsilaužimus jie įvykdė ne piktų ketinimų vedami, bet paskatinti „idėjinių“ tikslų – norėdami parodyti pasauliui daugelio interneto puslapių pažeidžiamumą. Kaip pasirodė, to hakeriams neužteko. Kitu taikiniu pasirinkta slapta JAV gynybos ministerijos duomenų bazė. Kaip įsilaužimo įrodymą, nulaužtame JAV gynybos ministerijos sekretoriato tinklapyje, jie pateikė dvi ekrano užsklandas. Nors tinklapio administratoriai greitai sutvarkė įsilaužimo pėdsakus, hakeriai pasiskelbė turį priėjimą beveik prie visų sekretoriato duomenų bazių, tačiau savo galimybėms pademonstruoti apsiribojo tomis ekrano užsklandomis.

Daugelis jau esate girdėję apie mp3 failus, skirtus garsinės informacijos saugojimui. Muzika šiuose failuose suslegiama taip smarkiai, kad į paprastą kompaktinį diską jos telpa kokius dešimt kartų daugiau. Savaime aišku, dėl tokių patogumų mp3 failai tapo labai populiariais. Internete – į juos įrašytos dainos užima mažai vietos, jas galima greitai parsisiųsti. Tačiau iškilo ir problemų – šis muzikos formatas labai patiko piratams, tad dabar įvairios pasaulio autorinių teisių apsaugos agentūros bando per teismus apriboti šių failų naudojimą, o jei pavyks – netgi visai uždrausti. Prieš kelias dienas mp3 failų platintojus į teismą padavė net ir viena muzikos grupė – Metallica.

Lietuvą pasiekė jau prieš kurį laiką JAV ir Vakarų Europoje išplitęs apgaudinėjimo per internetą būdas. „Lietuvos telekomo” specialistai pastebėjo, kad kovą ir balandį net keliais šimtais kartų buvo daugiau skambinama iš bendrovės tinklo į kai kurias egzotiškas šalis (pvz., Bisau Gvinėją). Ištyrus buvo nustatyta, kad abonentai tampa naujo apgaudinėjimo būdo per internetą aukomis. Interneto vartotojai, prisijungę telefono linija prie interneto, įdiegė savo kompiuteryje atsitiktinai internete rastas ar elektroniniu paštu gautas programas. Tokių programų platintojai žada, kad programa padės nemokamai patekti į uždarą pornografijos, muzikos ar kitą interneto svetainę. Šios programos veikia tokiu principu: vartotojai automatiškai atjungiami nuo nuolatinio interneto paslaugų teikėjo ir prijungiami tiesiogiai prie kito interneto teikėjo (pavyzdžiui, Bisau Gvinėjos telekomunikacijų bendrovės), o po to atsidaro ir žadėtoji interneto svetainė.

1997-ųjų kovo 5-ąją jay Dyson įsiminė labai gerai. Tądien Hagis (Hackers against Geeks in Snowsuits šmirinėjo po kai kurių NASA kompiuterių “root” katalogus įgaudamas dalines tinklo valdymo galimybes. Jis NASA tinklapį pakeitė atsišaukimu: “Visi, kurie pelnosi iš Interneto, bus mūsų ateinančios skaitmeninio terorizmo eros auka. Ji užbaigs Interneto komercializaciją”. Ir tąkart Daisonas padarė pirmąją klaidą – atsikirto įsiveržęs į Hagis svetainę įrašydamas: “Tesate netikusių vaikėzų šaika!” Būtent tai įžiebė per 2 metus trunkantį mūšį kiber- erdvėje: 37 m. amžiaus Daisono prieš “u4ea” ir “tr0ut” (kurie išsišifruoja kaip “Euphoria” ir “Trout”). Hakeriai dažnai laikomi savotiškais kompiuterių revoliucijos herojais – taip, jie įsilaužia, bet jie nepakenkia. Tik taip buvo ne šiuo atveju!

Hakeriai dešifravo populiarios vaikų apsaugos programos CyberPatrool duomenų bazę. Paaiškėjo, kad programa, kuri turėtų saugoti vaikus nuo nepadorių Interneto svetainių, labai dažnai drausdavo peržiūrinėti mokslo reikmėms skirtus puslapius, cenzūruodavo nieko bendro su smurtu ar pornografija neturinčias svetaines. Pirmas Mattel firmos žingsnis buvo labai drastiškas – į CyberPatrool programos juodajį sąrašą buvo įtraukti visi Interneto puslapiai, kuriuose buvo skelbiami duomenys apie šios programos blogus darbus. O paskui Mattel firma hakerius patraukė į teismą – jos manymu, hakeriai pažeidė firmos autorines teises.

Amerikoje, Pasadeno mieste (Kalifornijos valstija) sulaikytas 48 metų Rusijos pilietis Dmitrijus Sinilnikovas. Jis kaltinamas įsilaužimu į vietinį koledžo tinklą. Policija įtaria D.Sinilnikovą bandžius gauti tinkle esančią konfidencialią informaciją (studentų ir dėstytojų kreditinių kortelių numerius). Iki tol rusų hakeris nesėkmingai bandė įsilaužti į Kalifornijos technologinio universiteto vietinį tinklą, kur jis ir buvo susektas tinklo administratorių.

Būti hakeriu – tai didelis malonumas, bet šis malonumas reikalauja be galo daug pastangų. O tokioms pastangoms reikia motyvacijos. Pavyzdžiui, atletų-čempionų motyvacija remiasi fiziniu savo kūno išlavinimu iki tobulumo. Panašiai ir čia, kad taptumėt hakeriu, jus turite gauti maksimalaus pasitenkinimo ir džiaugsmo nuo problemos sprendimo budo atradimo, nuo intelekto treniravimo bei naujų žinių įgijimo. Jūs turite susikurti kažką panašaus į asmeninį tikėjimą savo jėgomis. Tikėjimą į tai, kad jei jūs ir nežinote visko, kas būtina problemos sprendimui, tačiau jei įvaldėte bent mažą dalelę ir kažko išmokote, tai jau žinote pakankamai, kad žengtumėte sekantį žingsnį link sėkmės.

Anglijoje, Velse, suimtas 18-metis Raphael’is Gray’us, kuris, kartu su vienmečiu draugu iš įvairių Interneto firmų pagrobė maždaug 26 tūkstančių kreditinių kortelių duomenis. Nukentėjo Amerikos, Kanados, Tailando, Japonijos bei kitų šalių firmos. Tarp žmonių, kurių kreditinės kortelės buvo pagrobtos – net turtingiausias pasaulio asmuo – MicroSoft kompanijos įkūrėjas Bill’as Gates’as. Amerikos federalinio tyrimų biuro pareigūnai teigia, kad krakeriai padarė maždaug 3-ų milijonų dolerių, arba 12 milijonų litų žalą. Pats įsilaužėlis Gray’us teigia, kad jokios žalos jis nepadarė – nei jis, nei jo bendrininkas nepasinaudojo pagrobtais duomenimis – vos įsilaužę, į kokį nors serverį, pagrobtus duomenis jie persiųsdavo NBC žiniasklaidos kompanijai.