Internetas – visą pasaulį apimanti transliavimo priemonė, sudaranti sąlygas informacijos perdavimui, bendradarbiavimui bei sąveikai tarp individų ir jų kompiuterių, nepriklausomai nuo geografiškai apribotos jų buvimo vietos. Šios technologijos atsiradimas atnešė tiesiog revoliucinius pokyčius kompiuterijos be komunikacijų srityje. Internetas, globalus tinklas, UseNet’as, elektroninis paštas, žinutės, Intranetas – visa tai kuria elektroniškai išskaidytą, beveik realiame laike nuolat vykstančią komunikacijos formą, kuri daugeliui žmonių pakeičia senesnius sąveikos būdus: ne tik paštą, telefoną, faksą, tradiciniu būdu veikiančius televiziją ir radiją, bet kartais net tiesioginį bendravimą. Šiandien internetas ir jo pasėkoje atsiradusios technologijos – tai plačiai išvystyta informacinė infrastruktūra, kuri paliečia vos ne kiekvieną mūsų gyvenimo sritį.

Internetas – vienas sėkmingiausių pastovaus investavimo ir rimtų tęstinių informacinės infrastruktūros tyrimų bei vystymo sėkmės pavyzdys. Pradedant jau pirmaisiais apsikeitimo paketais (“packet switch”) tyrimais, vyriausybė, industrija bei akademinė sfera bendradarbiavo šios technologijos vystyme. Interneto užuomazgos formavosi 7-8 dešimtmečiais, kuomet JAV Gynybos ministerija bei keli tyrimų universitetai sujungė savo kompiuterius ARPA tinklo pagalba, ir to pasėkoje atsirado galimybė pasiųsti elektroninę žinutę iš vieno tinklo į kitą. Šių regis paprastų technologijų pagrindu nepaprastu greičiu vystėsi vis naujos galimybės, iš kurių atskirai paminėtinas globalaus tinklo [World Wide Web] atsiradimas 90-jų pradžioje. Pasaulinis tinklas sudarė galimybę keistis vaizdine, garsine bei tekstine informacija, ir tapo plačiausiai naudojamu interneto pritaikymu.

Nors interneto pradžia – ARPANET’as, tačiau šių dviejų darinių idėja labai skiriasi. Kaip dar 1993 metais pasakė B. Sterling, “ARPA tinklą, sukurtą siekiant užtikrinti branduolinio holokausto sunaikintos visuomenės kontrolę, pranoko jo mutantas vaikas internetas, kuris yra visiškai nekontroliuojamas ir akivaizdžiai plinta per po-šaltojo karo elektroninę pasaulinę gyvenvietę” (“ARPA’s network, designed to assure control of a ravaged society after a nuclear holocaust, has been superceded by its mutatnt child the Internet, which is throughly out of control, and spreading exponentially through the post-Cold War electronic global village”. (1)) Internetas savo vartotojams suteikia laisvę (ar bent jau jos iliuziją), pateikdamas pagal savo dėsnius gyvenantį gana anarchinės prigimties pasaulį, didžiąją dalimi išvengiantį cenzūros, centralizavimo, bendro savininko ar investuotojo.

Interneto istorija apima kelis aspektus. Pirma, tai technologinė evoliucija, prasidėjusi ankstyvaisiais paketų perdavimais per ARPA tinklą. Antra, operacijų ir vadybos aspektas, valdant globalią ir sudėtingą operacinę infrastruktūrą. Trečia, socialinis aspektas, apimantis plačios “internautų” bendruomenės bendradarbiavimą, kuriant ir vystant technologiją. Ketvirta, komercializacijos aspektas, lemiantis efektyvų tyrimų rezultatų taikymą plačiai išvystytoje ir prieinamoje informacijos infrastruktūroje. (2)

Internetas – ne vien technologijų, bet ir bendruomenių “rinkinys”. Jo sėkmė didele dalimi priklausė nuo to, kad jis sugebėjo tiek patenkinti pagrindinius bendruomenės poreikius, tiek efektyviai panaudoti bendruomenę savo infrastruktūros tobulinimui. Šios bendruomenės istorija prasideda kartu su ARPANET’u. Pirmieji ARPA tinklo tyrinėtojai dirbo glaudžioje ir uždaroje bendruomenėje, sudarytoje iš atskiroms tyrimo sritims pasišventusių mokslo darbuotojų grupių. Kartu su internetu augo ir jo tyrinėtojų bendruomenė. Nuo 9 dešimtmečio pradžios į interneto bendruomenę pradėjo jungtis ne tik šioje srityje dirbantys mokslininkai. Vis didesnis dėmesys buvo skiriamas siekiui paversti internetą atvira infrastruktūra. Tokiu būdu per gana trumpą gyvavimo laikotarpį internetas nepaprastai sparčiais tempais išsivystė iš mažos mokslininkų grupelės tvarinio į milijardus dolerių bei milijonus vartotojų apimančią globalią infrastruktūrą.

Beje, negalima pamiršti ir kitos interneto bei su juo susijusių technologijų augimo pusės. Dažnai sakoma, kad internetas yra globalus tinklas, prieinamas visame pasaulyje ir visiems. Žurnalistai, politikai, leidėjai ir kiti visuomenės veikėjai aukština įvairius teigiamus interneto aspektus – jis sudaro sąlygas tokiems svarbiems procesams, kaip sąlygų “dalyvavimo” demokratija, neapmuitintas pirkimas tinkle, švietimo “pristatymas” į namus, interesų bendruomenių kūrimasis, sienų neatskirtos bendruomenės atsiradimas ir t.t. Tačiau nepaisant labai spartaus interneto augimo, bendras internetą vartojančių žmonių procentas pasauliniu mastu yra labai mažas. Internetas prieinamas tik maždaug 200 mln. gyventojų iš 6 mlrd. visos planetos populiacijos, o beveik 97 % pasaulio gyventojų sudaro “skaitmeninį trečiąjį pasaulį”. Dauguma turinčių priėjimą prie interneto gyventojų lokalizuoti Šiaurės Amerikoje, Europoje bei kituose gerai išvystytuose regionuose. Apžvelgus visus pasaulio regionus matome, kad interneto vartotojai turi aukštesnes nei vidutinės asmenines pajamas bei aukštą išsimokslinimą. Šis skirtumas tarp vartotojų ir nevartotojų dar ryškesnis besivystančiuose regionuose. O kai kuriose vietovėse infrastruktūros nebuvimas neleidžia internetu naudotis net tiems, kurie turi norą bei priemones. (3)

Galima išskirti keletą interneto vartojimą apribojančių barjerų. Pirma, labai svarbus yra paties asmens noras naudotis internetu. Antra, tam reikalinga gana moderni telekomunikacijų infrastruktūra. Trečia, svarbi politinė piliečių laisvė. Be to, didelę įtaką daro ekonominiai bei išsilavinimo barjerai. Tai, kad didelė pasaulio populiacijos dalis išlieka atskirta nuo interneto, dažniausiai lemia išsilavinimo bei technologijų prieinamumo trūkumas, taip pat didelę įtaką daro faktas, kad personaliniai kompiuteriai, telefonų skambučiai, prisijungimas prie interneto paslaugų tiekėjų vis dar kainuoja palyginus brangiai. Panašu, kad ateityje šie žmonės, kurie šiuo metu nesinaudoja internetu, gali tapti dar labiau atskirti, kadangi švietimas, naujos technologijos bei politinis procesas vis labiau bus prieinami tiems, kurie naudojasi tinklo teikiamais privalumais. Tokiu būdu didelės žmonių grupės liks už “skaitmeninio pasaulio” ribų. Dabartiniu metu šis pasaulis skirtas tiems, kurie turi aukštesnį išsimokslinimą ar universitetinį laipsnį, intelektualinį darbą atliekantiems asmenims bei gana aukštas pajamas turintiems žmonėms.

Šio darbo tikslas buvo apžvelgti interneto bei pasaulinio tinklo WWW raidą ir dabartines jų plėtros tendencijas. Geopolitiniu aspektu buvo orientuojamasi į labiausiai interneto vartojimo atžvilgiu išsivysčiusius regionus – JAV ir Vakarų Europą, bei į Centrinę ir Rytų Europą, kadangi Lietuvos situaciją galima įvertinti tik kaimyninių šalių kontekste. Medžiaga, apibendrinta šiame darbe, surinkta pagrinde iš interneto bei specialios interneto bei tinklo apžvalgai skirtos literatūros. Darbe atskleidžiami interneto vartojimo lygis ir jo kitimas, vartojimo ypatumai, rinkos ir pelno, taip pat vartotojų demografinės charakteristikos pagal regionus.

1 – Sterling B. Short History of the Internet by Bruce Sterling. http://w3.aces.uiuc.edu/AIM/scale/nethistory.html

2 – Leiner B.M. and others. A Brief History of the Internet. http://www.isoc.org/internet/history/brief.html

3 – Hamman R. Introduction to Digital 3rd Worlds: overcoming the economic and educational barriers to Internet access and online publishing / Cybersociology Issue Three. http://members.aol.com/Cybersoc/is3.html

Views All Time
Views All Time
3464
Views Today
Views Today
1
0 0