Mokslininkai teigia, jog dažniau bloga atmintimi skundžiasi nesveikai besimaitinantys žmonės bei kad ją treniruojant galima padidinti genetiškai paveldimą intelekto koeficientą. Pasak neurologo Gintaro Kaubrio, atmintis priklauso ne tik nuo genų, bet ir nuo to, ar mes ją laviname. „Norime to ar ne, tačiau atmintis yra paveldima. Kitas dalykas, kaip mes praleidžiame savo gyvenimą: ar atmintį aktyviai naudojame, ar paliekame ją savieigai“, – sako G. Kaubrys. G. Kaubrys tikina, jog svarbu nemaišyti išsiblaškymo ir silpnėjančios atminties. „ Jei kalbama apie žmones, kurie neserga ligomis dėl smegenų pažeidimo, tai atmintis silpsta ne tiek dėl pačios atminties sutrikimų, kiek dėl to, kad silpsta dėmesys, ir mes ne tiek užmirštame, kiek neįsimename. Atminties nereikia vertinti pagal darbus, kuriuos atlikome nesusikaupę“, – sako G. Kaubrys. Anot specialisto, senstant atmintis blogėja daugiausia dėl to, kad dalis žmonių pasidaro mažai aktyvūs. Jie atlieka įprastus darbus taigi atmintis tampa tarsi nebereikalinga. Atmintį galima lavinti sprendžiant kryžiažodžius, žaidžiant įvairius žaidimus, reikalaujančius susikaupimo, taip pat užsiemant intelektualia veikla ar net dainuojant. „Melodijos ir teksto mokymasis – tai irgi atminties užduotys, ir jei tai pastoviai ir aktyviai atliekama, žinoma, pagerina atmintį“, – teigia neurologas. Pagerinti atmintį gali ir papildai, tačiau nereikėtų jų pervertinti.