Sapnus analizuoti turi profesionalai

Nemažą savo gyvenimo dalį žmonės praleidžia miegodami. Netgi juokaujama, kad lova – geriausias keturkojis žmogaus draugas. Visais laikais didžiulis dėmesys skiriamas ne tik miegui, bet ir sapnams, pagal kuriuos iki šiol mėginama nuspėti ateitį. Klaipėdos psichiatrijos ligoninės psichologas Kęstutis Ridikas tikino, kad sapnai netgi gali padėti diagnozuoti kai kurias ligas.

Sapnininkai paveda

„Sapnas apie ligą gali įspėti netgi tada, kai jos simptomai dar nėra pastebimi. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sapnuoja košmarus, kuriuose jį kas nors smaugia, dusina, tai gali būti beprasidedančios širdies ligos požymiai, kurie paprastai išryškėja tik po kokio mėnesio“, – pasakojo K.Ridikas. Jis pridūrė, kad sapnai yra labai svarbūs ir psichiatrijoje, nes padeda diagnozuoti kai kuriuos neurotinius sutrikimus. Būtent sapnai gali nurodyti ir gydymo eigą.

Psichologas pataria labai nesureikšminti sapnininkų, nes sapnų simboliai nėra universalūs. „Kiekvieno žmogaus sapnuose pasirodantys simboliai yra reikšmingi tik tam sapnuotojui, o sapnininkai, kaip ir populiarioji astrologija, yra daugiau žaidimas. Sapnų analizė yra psichoterapijos proceso dalis ir juos turi analizuoti profesionalai, – mano K.Ridikas. – Tačiau yra ir universalių simbolių, kurie užfiksuoti kolektyvinėje pasąmonėje turi vienodą reikšmę. Paprastai tokie simboliai būna gamtos stichijos: vanduo, ugnis. Beje, šių simbolių pasirodymas sapne gali būti susijęs su konkrečia situacija, todėl skubėti aiškintis jų reikšmes nederėtų. Pavyzdžiui, vanduo sapne gali pasirodyti tada, kai žmogus miega šalia lašančio čiaupo.“

Aitvarai – lunatikai

Kai kurie žmonės, sapnuodami, kad vaikšto, iš tiesų pradeda vaikščioti. Tai vadinama somnambulizmu, arba lunatizmu. Šia liga serga apie du procentus Žemės gyventojų. Vaikščiojimas per miegus gali būti susijęs su stresais, nemiga, kartais – su epilepsija.

Yra teorija, kad visi lunatikai turi psichikos nukrypimų. Anglų kalboje viena iš žodžio lunatikas (angl. lunatic) reikšmių yra beprotis. Iš tiesų lunatikai paprastai būna psichiškai visiškai sveiki žmonės. Stebina tik jų sugebėjimas per miegus vaikščioti siauromis palangėmis, netgi tvoromis ir nenukristi, nors nemiegodami to nedarytų. Taip yra todėl, kad lunatizmo priepuolio metu žmoguje nubunda pirmykščiai instinktai, slypintys giliai pasąmonėje.

K.Ridikas pasakojo, kad egzistuoja teorija, jog mistiniai aitvarai buvo ne kas kitas, kaip lunatikai. Koks nors ūkininkas greičiausiai lunatikuodamas naktimis sutvarkydavo savo ūkį, pašerdavo gyvulius, o ryte, radęs visur tvarką, nuspręsdavo, kad pas jį buvo apsilankę turtus nešantys aitvarai.

Patenkina poreikius

Pasak psichologo, sapnų fabulą vienaip ar kitaip veikia labai daug išorinių dalykų, pavyzdžiui, miego poza, pašaliniai garsai – vėjas už lango, laikrodžio tiksėjimas.

Reikia atkreipti dėmesį į besikartojančius sapnus arba jų elementus bei į tuos sapnus, kurie turi tęsinį. K.Ridikas sakė, kad besikartojančiuose sapnuose gali atsispindėti kokie nors neįgyvendinti pasąmonėje slypintys norai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dažnai sapnuoja, kad mylisi, tai gali reikšti, kad realiame gyvenime jis nepatenkina savo seksualinių poreikių, arba jei sapnuoja vestuves, tai gali reikšti norą realiame gyvenime tuoktis. Tai yra nesąmoningai užsakomi sapnai. Tokius sapnus dažnai sapnuoja vaikai. Susapnuodami, kad gavo tai, ko trokšta, jie tarsi netiesiogiai patenkina savo poreikius sapne.

Paklaustas, kaip paaiškinti pranašiškus sapnus, psichologas prisiminė mokslinėje literatūroje aprašytą atvejį, kai vienas antropologas turėjo surasti prieš daug metų suakmenėjusį augalą. Kartą begalvodamas apie tai, kur jį galima surasti, mokslininkas susapnavo, kad eina tarp kalnų ir augalą suranda. Atsibudęs jis nuėjo į susapnuotą vietą ir ten iš tiesų surado suakmenėjusį augalą. K.Ridikas sakė, kad, kaip paaiškėjo, visame šiame įvykyje nebuvo nieko mistiško. Ten, kur rado augalą, antropologas jaunystėje ganė ožkas. Jas beganydamas, jis pastebėjo suakmenėjusį augalą, tačiau jam tuo metu svarbesnės buvo ožkos, todėl į radinį neatkreipė dėmesio. Pasąmonė augalo vaizdą užfiksavo ir reikiamu momentu šis vaizdinys per sapnus išlindo į paviršių.

Susapnavo pjesę

Paprastai patys ryškiausi ir labiausiai įsimenantys sapnai sapnuojami greitojo, dar kitaip vadinamo paradoksinio, arba REM (REM – iš angl. Rapid Eye Movement – greitas akių judėjimas – G.B.) miego metu. Jo metu paprastai juda akių vyzdžiai. Atsibudę iš lėtojo miego, žmonės savo sapnus atsimena labai sunkiai.

Greitojo miego fazės yra žymiai trumpesnės negu lėtojo. Greitojo miego metu per labai trumpą laiką įmanoma susapnuoti ilgus įvykius. Pavyzdžiui, vienas pjesės autorius premjeros metu buvo taip nuvargęs, kad, vos spektakliui prasidėjus užsnūdo, susapnavo visą pjesę ir netgi po jos nuaidėjusius plojimus. Kai jam kažkas kumštelėjo į šoną, autorius pabudo ir pamatė, kad scenoje buvo atliekama tik pati pjesės pradžia.

Miegoti sveika

K.Ridikas tvirtino, kad greitasis miegas žmogui yra itin svarbus. Jeigu žmogus nesapnuotų, jam gali pradėti „važiuoti stogas“. Buvo atliktas eksperimentas, kurio metu vos tik žmonės užmigdavo paradoksiniu miegu, juos pradėdavo žadinti. Dėl greitojo miego trūkumo vėliau eksperimento dalyviams atsirasdavo įvairių tiek fizinių, tiek psichinių sutrikimų. Kai po mokslinių bandymų šiems žmonėms leista išsimiegoti, buvo pastebėta, kad jų greitojo miego fazė ateidavo greičiau ir trukdavo ilgiau nei įprastai. Tokiu būdu žmonių organizmai tarytum kompensuodavo tai, ko negavo eksperimento metu.

Psichologo nuomone, žmogui yra labai naudingas ir pietų miegas. „Bent 15 minučių pamiegoti per pietus išties sveika. Pasižiūrėkite, kokie draugiški ir linksmi yra pietiečiai, kasdien miegantys pietų miegą, vadinamąją siestą,“ – sakė K.Ridikas.