Trečdalį gyvenimo žmonės praleidžia miego ir sapnų dievo Morfėjaus karalystėje. Šis periodas tarsi išbraukiamas iš gyvenimo sąrašo, bet iš tikrųjų smegenys nemiega… Kai tik padedame galvą ant pagalvės, įsijungia kompiuteris ir pradeda demonstruoti erotiką, košmarus, melodramas. Dauguma galvoja, kad sapnai – nekenksmingi ir nepadarys žalos sveikatai. Tuo tarpu naujausi tyrimai parodė, kad viskas toli gražu ne taip… Pasąmonės “vaisius”, kitaip sakant, košmariniai regėjimai sapne, gali būti rimtos ligos priežastis. 1899 metais garsus austrų psichoanalitikas, psichologas ir psichiatras Zigmundas Froidas (1856-1940) išleido knygą “Sapnų interpretacija”. Knygoje Froidas rašė: “Sapnai yra pasąmonės veiklos demonstravimas. Pasąmonė “bendrauja” su sąmone simbolių kalba.” Froidas pabrėžė, kad nė vienas sapnas nėra atsitiktinis, kiekvienas turi tam tikrą prasmę. Kad suprastume tai, reikia “susikalbėti” su savo pasąmone. XX amžiaus viduryje Froido teoriją sukritikavę neurofiziologai tvirtino, kad sapnai yra susiję su greito miego faze, kurios metu suaktyvėja tik už refleksus atsakingos smegenų dalys. Yra žinomos dvi miego rūšys: lėtas miegas be sapnų ir greitas (paradoksalus) su sapnais. Lėto miego fazėje sulėtėja kvėpavimas ir pulsas, užmerktos akys taip nebekruta. Kiekvieną naktį žmogaus perėjimas į lėto miego būseną užtrunka maždaug pusantros valandos. Po 15 minučių žmogus nugrimzta į gilesnį paradoksalų sapną.

Kiekvienas sapnų srityje turime savą praktiką. Tik kartais kyla klausimas: kuri realybė yra realesnė? – sapnas ar gyvenimas? Sąmoningą sapnavimą galima praktikuoti, arba jis vyksta tiesiog natūraliai. Aš priklausau antrąjam tipui, kadangi sapnuose dažnai suvokiu, jog pati galiu juos režisuoti pagal savo kuriamą scenarijų. O jūs? Ar teko pabandyti pabusti sapne? Suvokti jog sapnuoji? Sapnuose įgyvendinti svajones? Skraidyti? Sovokti ir sapne veikti logiškai? O gal susapnuoti šio sezono savo gyvenimo muilo operos seriją? Smagu. Jau kurį laiką domiuosi hipnoze. Viskas, kas iki tol buvo žinoma apie sapnus, ir ypač apie kvailus sapnininkus – virto dulkėmis. Sapnas – individualus tavo pasąmonės kuriamas produktas. Tu esi jo šeimininkas, vadinasi, gali sapnus užsakyti – tarsi periodinius laikraščius pašto skyriuje. Juose taip pat gali aiškintis įvairias tave kamuojančias problemas, surasti atsakymus į rūpimus klausimus. Tai panašu į radarą, kurio pagalba gali gaudyti naujas idėjas. Sapnuose iškyla tavo tikrieji dvasios poreikiai, kurių plika akimi galbūt realybėje ir nepastebėsi. Sapnuodamas nesąmoningai atsistoji priešais savo paties atspindį. Hipnozės metu, aktyvuojama pasąmonė, o tuo tarpu sąmonė slopinama, tačiau neišnykusi pereina į antrą planą. Miegas taip pat skirstomas į keturias fazes pagal būsenas bei taip vadinamą REM – aktyvųjį miegą. Klaidinga manyti, jog sapnuojame visą naktį. Tai paprastai gana trumpas procesas įeinant į delta fazę – dalinę nejautros būseną.

Kiekvieną naktį sapnų bangomis plau­kiame į stebuklingą šalį. Rojaus sodai, dra­matiškos gaudynės, ginčas su viršininku, paslaptinga meilužė. Esi paukštis, medis, stalčius… Kaip kuriami tokie scenarijai? Legenda byloja, kad dievai, su dideliu vargu sukūrę žmogų, ėmė svarstyti, kaip čia neišduoti tos paslapties, kaip jis atsirado. Kai nepavyko to padaryti nei kalno viršūnėje, nei vandenyno dugne ar Žemės viduryje, vienas iš dievų pasiūlė: “Paslėpkime ją ten, kur žmogus tikrai neieškos. Jame pačiame”. Taip ir padarė. Kai kurie sapnai veikia mūsų gyvenimą. Jie pataria, įspėja apie pavojų, sugeba stulbinančiai tiksliai numatyti ateities įvykius. Suprantama, netrūksta skeptikų, kalbančių apie aplinkybių sutapimą, mūsų smegenų atmintyje saugomus vaizdinius. Tačiau tokie argumentai ne visada įtikinantys. Ar nėra taip, jog abejojame viskuo, ko nesuprantame? Jei ne bemiegių naktų kančios, tikriausiai nesvarstytume, kokį vaidmenį mūsų gyvenime atlieka sapnai. Šiandien nemokame paprastai paaiškinti miegojimo ir sapnavimo vyksmo – miego ir sapnų vizijų mechanizmai tiriami neseniai ir tikrai dar ilgai išliks paslaptimi. Empirizmo laikotarpiu neteikta reikšmės sapnams, kartais jie net laikomi psichikos sutrikimu ar reiškiniu, kurio neverta nagrinėti. Lūžis įvyko tik 1900 m., kai pasirodė Zigmundo Froido “Sapnų teorija”, iškėlusi sapnus kaip problemą, vertą mokslinio susidomėjimo. Apie patį sapnų mechanizmą daugiau sužinota, atlikus elektroencefalografinius tyrimus.

Psichologas pataria labai nesureikšminti sapnininkų, nes sapnų simboliai nėra universalūs. „Kiekvieno žmogaus sapnuose pasirodantys simboliai yra reikšmingi tik tam sapnuotojui, o sapnininkai, kaip ir populiarioji astrologija, yra daugiau žaidimas. Sapnų analizė yra psichoterapijos proceso dalis ir juos turi analizuoti profesionalai, – mano K.Ridikas. – Tačiau yra ir universalių simbolių, kurie užfiksuoti kolektyvinėje pasąmonėje turi vienodą reikšmę. Paprastai tokie simboliai būna gamtos stichijos: vanduo, ugnis. Beje, šių simbolių pasirodymas sapne gali būti susijęs su konkrečia situacija, todėl skubėti aiškintis jų reikšmes nederėtų. Pavyzdžiui, vanduo sapne gali pasirodyti tada, kai žmogus miega šalia lašančio čiaupo.“ Reikia atkreipti dėmesį į besikartojančius sapnus arba jų elementus bei į tuos sapnus, kurie turi tęsinį. K.Ridikas sakė, kad besikartojančiuose sapnuose gali atsispindėti kokie nors neįgyvendinti pasąmonėje slypintys norai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dažnai sapnuoja, kad mylisi, tai gali reikšti, kad realiame gyvenime jis nepatenkina savo seksualinių poreikių, arba jei sapnuoja vestuves, tai gali reikšti norą realiame gyvenime tuoktis. Tai yra nesąmoningai užsakomi sapnai. Tokius sapnus dažnai sapnuoja vaikai. Susapnuodami, kad gavo tai, ko trokšta, jie tarsi netiesiogiai patenkina savo poreikius sapne.

Kiek kartų ilgai vakarojame, prisiekinėdami sau atsigriebti kitą naktį? Visi turime vienokių ar kitokių priežasčių, dėl kurių nepakankamai išsimiegame. Taip ir keliamės suirzę, pavargę ir nelaimingi, vartojame kofeiną ir cukrų, kad gautume nors šiek tiek energijos išsekusiam kūnui. Bet tai teikia daugiau žalos nei naudos. Kofeino ir cukraus poveikis greit baigiasi, ir mes jaučiamės dar labiau pavargę nei anksčiau, be to, jei nuolat neišsimiegame, tai kenkia kasdieniam režimui, fizinei ir protinei sveikatai. Miegas ir jo kokybė daro didžiulę įtaką bendrai sveikatos būklei, ypač – energijai ir nuovargiui. Kodėl mums reikia miego? Mokslininkai teigia, kad miegas palaiko ir atkuria mūsų kūną bei protą. Kas naktį pereiname penkias miego stadijas: nuo lengvo miego iki gilaus, ir galiausiai, iki greito akių judėjimo (REM) fazės. Tada šis ratas vėl kartojasi, skiriasi tik laikas, kurį praleidžiame kiekvienoje stadijoje, o daugiausia laiko praleidžiame pirmoje, antroje ir REM fazėse. Visas miego ciklas trunka vidutiniškai nuo devyniasdešimties iki šimto dešimt minučių. Kai miegame, mūsų smegenys naudoja svarbius neuronų ryšius, jie kitu atveju blogėtų nuo veiklos stokos. Gilaus miego metu smegenų veikla, kuri kontroliuoja emocijas, sprendimų priėmimo procesą ir socialinę sąveiką, neveikia, todėl atsibudus smegenys vėl gali optimaliai funkcionuoti. Be to, gilus miegas gali būti pavadintas grožio miegu.