Sapnų karalystės belaisviai

Trečdalį gyvenimo žmonės praleidžia miego ir sapnų dievo Morfėjaus karalystėje. Šis periodas tarsi išbraukiamas iš gyvenimo sąrašo, bet iš tikrųjų smegenys nemiega… Kai tik padedame galvą ant pagalvės, įsijungia kompiuteris ir pradeda demonstruoti erotiką, košmarus, melodramas. Dauguma galvoja, kad sapnai – nekenksmingi ir nepadarys žalos sveikatai. Tuo tarpu naujausi tyrimai parodė, kad viskas toli gražu ne taip… Pasąmonės “vaisius”, kitaip sakant, košmariniai regėjimai sapne, gali būti rimtos ligos priežastis.

Froidas apie sapnus

1899 metais garsus austrų psichoanalitikas, psichologas ir psichiatras Zigmundas Froidas (1856-1940) išleido knygą “Sapnų interpretacija”. Knygoje Froidas rašė: “Sapnai yra pasąmonės veiklos demonstravimas. Pasąmonė “bendrauja” su sąmone simbolių kalba.” Froidas pabrėžė, kad nė vienas sapnas nėra atsitiktinis, kiekvienas turi tam tikrą prasmę. Kad suprastume tai, reikia “susikalbėti” su savo pasąmone.

XX amžiaus viduryje Froido teoriją sukritikavę neurofiziologai tvirtino, kad sapnai yra susiję su greito miego faze, kurios metu suaktyvėja tik už refleksus atsakingos smegenų dalys.

Yra žinomos dvi miego rūšys: lėtas miegas be sapnų ir greitas (paradoksalus) su sapnais. Lėto miego fazėje sulėtėja kvėpavimas ir pulsas, užmerktos akys taip nebekruta.

Kiekvieną naktį žmogaus perėjimas į lėto miego būseną užtrunka maždaug pusantros valandos. Po 15 minučių žmogus nugrimzta į gilesnį paradoksalų sapną. Užmerktos akys pradeda smarkiai krutėti – tai reiškia, kad žmogus sapnuoja. Per naktį lėto ir greito miego ciklai keičiasi keturis penkis kartus. Suaugusių žmonių lėtas miegas sudaro 80 proc. viso miego, o greitas – 20 proc.

Neseniai JAV mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmogus sapnuoja ne tik greito miego fazėje. Buvo nustatyta, kad pradedame sapnuoti tuomet, kai suaktyvėja smegenų dalys, atsakingos už emocijas ir vizualinį vaizdinių apdorojimą. Eksperimentų vadovas A. Braunas pareiškė: “Sapnuose nėra jokios simbolikos, tik emocijos”.

Emocijos – mirtinas smūgis

Žinoma, kad neigiamos emocijos skatina išsiskyrimą tokių hormonų, kurie padidina spaudimą, aktyvizuoja energetinius procesus organizme ir pan. Jei emocijos labai stiprios, tai apsauginiai organizmo mechanizmai gali neatlaikyti… Sapnai, atspindintys negatyvias emocijas (baimę, nerimą ir t. t.), sutrikdo širdies darbą. Šiandien mokslininkai skelbia liūdną statistiką: 8-10 proc. žmonių kraujo apytaka (išeminio pobūdžio) sutrinka sapne; 12 proc. žmonių miegant sustoja širdis.

Košmariniuose sapnuose atsispindi ne tik neigiamos emocijos. Dauguma sapnų susiję su nemaloniais ir kankinančiais jausmais, pavyzdžiui, 57 proc. sapnų atspindi baimę ir įniršį, tuo tarpu erotika ir džiaugsmas juose užima gana kuklią vietą.

Kardiologas M. Permeris iš Ontarijo (Kanada) aprašė keturių pacientų, sapnavusių košmarinius sapnus, ligos eigą. Gydytojas savo tyrimų išvadose pabrėžė, kad anksčiau šie žmonės buvo sveiki.

Pirmąjį pacientą, 23 metų vyrą, pažadino baisus skausmas krūtinėje. Po valandos pacientui sustojo širdis. Tik laiku suteikta pagalba padėjo jam išvengti mirties.

Kitas pacientas, 38 metų vyras, pabudo, nes labai skaudėjo krūtinės ląstą. Vyras sapnavo, kad pateko į avariją ir žuvo. Po dviejų valandų jį ištiko infarktas…

Trečia pacientė – 42 metų moteris. Sapne ji bėgo nuo policijos. Moterį irgi pažadino didžiulis skausmas krūtinėje. Po valandos ją ištiko infarktas ir moteris mirė.

Paskutinis pacientas – 52 metų vyras. Prabudęs pajuto skausmą krūtinėje. Jis sapne matė savo sūnaus mirtį. Netrukus nelaimingąjį ištiko infarktas, užsikimšo dešinioji koronarinė arterija. Laimei, žmogų pavyko išgelbėti.

Baimės sukelti patologiniai pasikeitimai širdies plote skiriasi nuo tų, kurie atsiranda esant “įprastam” infarktui. Visiems mirusiems buvo plyšusios širdies raumeninės skaidulos.

Delta sapnas

Eksperimentais įrodyta, kad lėto miego fazėje, tiksliau, pačioje giliausioje jo stadijoje – delta sapne, žmogus nieko nesapnuoja. Bet būtent šioje miego stadijoje viskas ir prasideda… Kai tik elektroencefalogramoje pasirodo delta bangos, širdies darbas suaktyvėja ir delta sapno pabaigoje pasiekia ribą! Panašią dinamiką aptinka ir odos galvaninė reakcija (odos elektros pralaidumo rodiklis). Ramaus nemiegojimo fazėje ji silpna, o emocinio susijaudinimo metu – stipri. Kai žmogus užmiega, ji dingsta, ir atsiranda tik delta sapne.

Mokslininkai kol kas spėja, kad miegas be sapnų – tai pasinėrimas į subtilesnį pasaulį, prieinamą mūsų sąmonei. Būdamas jame žmogus susiduria su kitokiomis energetinėmis struktūromis, kurių nėra mus supančiame materialiame pasaulyje, todėl racionalus žmogaus protas dar nesuvokia patirtų įspūdžių ir negali papasakoti apie juos. Galbūt šios energetinės struktūros mus veikia stipriau, negu, pavyzdžiui, baimės emocija…

Parengė I. Gudaitytė