| | |

Švietimo ir mokslo ministro laiškas moksleiviams

Tikriausiai manai esąs suaugęs, turįs savo nuomonę ir nenori, kad kiti spręstų už tave tai, ką gali spręsti pats. Puiku! Tačiau ar esi įsitikinęs, jog atsižvelgei į visas aplinkybes tam, kad tavo sprendimas nebūtų klaidingas. Neklysk manydamas, kad narkotikai yra būdas greitai tapti suaugusiam. Tai tas pats, kaip daužyti galvą į sieną norint tapti protingesniam. Išbandyti narkotikus dar nereiškia tapti asmenybe kitų akyse. Asmenys, vartojantys narkotikus griauna savo siekį būti nepriklausomu, nes priklausomybė nuo narkotikų yra pati žiauriausia priklausomybė iš visų galimų.

| | | |

Mokykla be narkotikų: Prevencija mokykloje

Priklausomų nuo alkoholio ar kitų narkotikų asmenų gydymas reikalauja daug pastangų ir nevisada yra sėkmingas. Kur kas efektyviau yra apsaugoti moksleivius nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Prevencija – tai išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Narkotikų vartojimo prevencijos ugdymas mokykloje – tai moksleivių psichologinės-socialinės kompetencijos formavimas, gyvenimo įgūdžių, kurie padėtų sveikai gyventi, kurti, sąmoningai rinktis, atsakyti už savo veiksmus ir suprasti savo poelgių padarinius, ugdymas.

Kanapės: Kanapių preparatai
| | | |

Kanapės: Kanapių preparatai

Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas gaminami iš Cannabis sativa augalo (kanapės). Tamsiai žalios spalvos vienmetis kanapės krūmelis išauga iki 5-6 metrų. Jo stiebas tvirtas, plaštaką primenantys lapai sudaryti iš 5-9 dantytų lapelių. Šis augalas atsparus, gerai auga subtropikuose, sausame klimate. Dabar daugiausiai kanapių importuojama iš Afganistano, Kolumbijos, Irako, Jamaikos, Libano, Meksikos, Maroko, Olandijos, Pakistano, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanapės taip pat auga Europos šiaurinėje klimatinėje zonoje. Čia jos auginamos ir patalpose, ir lauke. Uždaroje patalpoje kanapės geriausiai auga ant palangių, taip pat apšviestos stipria elektros šviesa.

| | | |

Kokainas: Priklausomybė

Kokainas veikia perkraudamas ir “įjungdamas” smegenų centrus, kontroliuojančius malonumo ir pasitenkinimo jausmą. Kokaino intoksikacija gali sukelti beveik visus tikrajame gyvenime patiriamus jausmus, todėl tampa ypač geidžiama. Kokaino vartotojai intoksikaciją kartais apibūdina kaip “gaisrą smegenyse”. Kokaino troškimo stiprumą apibūdina faktas, kad tai viena iš nedaugelio medžiagų, kurią tiek žmonės, tiek gyvūnai, jei turi pakankamai atsargų, pakartotinai vartoja iki mirties. Blaivėjimo po kokaino intoksikacijos periodu būdinga bloga jį vartojusiojo nuotaika ir depresija, apibūdinama kaip “avarinis nusileidimas”. Suvartojęs naują dozę, narkomanas gali “atidėti” nemalonų jausmą ir depresiją, patirti naują antplūdį ar pratęsti ankstesnę intoksikaciją.

| | | |

Opijatai: Opijus

Opijus – išdžiūvusių daržo aguonų galvučių pieninės sultys. Augalui nužydėjus, mezginė įrėžiama specialiu peiliu. Lateksas renkamas po 12-15 valandų nugramdant nuo mezginės. Originalus lateksas yra pieno baltumo, tačiau dėl sąlyčio su oru paruduoja arba pajuoduoja. Nugramdyta medžiaga yra specifinio skonio ir kvapo. Opijuje yra keli alkaloidai, svarbiausias iš jų – morfijus. Morfijaus kiekis opijuje svyruoja nuo 5 iki 20 proc. Kiti svarbūs alkaloidai – narkotinas, kodeinas, papaverinas ir tebainas (thebaine). Likusi masė – iš vandens, mineralų ir organinių mišinių: rūgščių, cukraus, vaško ir kitų.

| | | |

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija

Narkotikų vartojimas Lietuvoje neturi senų tradicijų, tačiau, nepaisant to, narkomanija tampa grėsmingu socialiniu reiškiniu. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad narkotikai plinta tarp įvairioms socialinėms grupėms priklausančių jaunuolių. Jie platinami diskotekose ir kitose jaunimo pasilinksminimo vietose. Registruotų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo padidėjo devynis kartus. Į narkotikų vartojimą ir tuo susijusius nusikaltimus įtraukiami moksleiviai. Tyrimai rodo, kad apie narkotines ir psichotropines medžiagas moksleiviai žino gana daug. Jie domisi šiais klausimais, žino daugelio jų pavadinimus, pažįsta asmenis, vartojančius narkotikus, dalyvauja susibūrimuose, kuriuose vartojami narkotikai. Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių temų. Deja jaunimui trūksta profesionalios informacijos apie narkotikų vartojimo padarinius ir jų žalą.

| | | |

Mokykla be narkotikų: Nacionalinės prevencijos programos

Svarbiausias Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 metų programos tikslas – atsižvelgiant į narkomanijos problemos aktualumą Lietuvoje, numatyti valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus. Tam būtina:

vykdyti aiškią ir plačiai integruotą valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką, suderintą su šiuos klausimus reglamentuojančiomis Jungtinių Tautų konvencijomis, Europos Tarybos rekomendacijomis bei Europos Sąjungos teisės derinimo dokumentais;
tobulinti visos Lietuvos mastu visuomenės švietimą ir narkomanijos prevenciją, ypač rūpintis vaikų ir jaunimo švietimu, taip pat geriau kontroliuoti narkotinių medžiagų, prekursorių bei psichotropinių vaistų apyvartą, atsižvelgiant į valstybės ekonominės ir socialinės plėtros perspektyvas ir išteklius perėjimo į rinkos ekonomiką sąlygomis;
formuoti veiksmingesnę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką (tiek nacionalinę, tiek savivaldos lygmens), geriau ją įgyvendinti, vykdyti jos priežiūrą (monitoringą) ir administravimą, bendradarbiauti šioje srityje su nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiu sektoriumi bei tarptautinėmis organizacijomis.

Kanapės
| | | |

Kanapės

Iš istorijos Visais amžiais daugelyje pasaulio šalių religinių ritualų metu buvo vartojamos kanapės. Nesubrendusių kanapių ekstraktas anksčiau vartotas medicinoje, tačiau vėliau jo atsisakyta. 1990 metais vėl atgijo susidomėjimas kanapių preparatais medicinoje. Atliekami kanapių vartojimo stabdyti svorio kritimą ir pykinimą po vėžio chemoterapijos eksperimentai. Tačiau šių tyrimų rezultatai prieštaringi.

Liesėkite be dietų
|

Liesėkite be dietų

Norint sumažinti antsvorį – iš tiesų patartina trumpam pakeisti pusryčius, pietus ar vakarienę skysto maisto dieta. Tačiau viena sąlyga, kad valgiaraštyje būtų ląstelienos turinčių produktų bei kieto maisto. Nesaldinta žolelių arbata, kefyras, skysta daržovių sriuba be druskos, mineraliniu vandeniu skiestos daržovių sultys – puikiai pakeičia vieną maitinimąsi per dieną, o jei tai pasirinksite vakarienei – jau po kelių dienų pajusite, kad sijonas ar kelnės per liemenį tapo laisvesnės. Valgydami rečiau, bet gausiau, tikriausiai gaunate ne daugiau kalorijų, negu valgydami dažniau, bet mažiau. Tačiau pirmuoju atveju kur kas sunkiau valdyti antsvorį: sočiai prisivalgius lėtėja medžiagų apykaita, didėja insulino išsiskyrimas, sparčiau kaupiasi riebalai. Mažos porcijos apsaugo nuo alkio atakų ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Valgymas mažomis porcijomis ir dažniau padeda išlaikyti liekną ir grakščią figūrą. Neikite į parduotuvę alkana. Akys norės daugiau nei reikia. Išleisite daugiau pinigų ir prisipirksite „gundančių” produktų: riešutų, traškučių… O juk atvirkščiai – privalote pasistengti, kad saldainiai, sausainiai ir kitokie skanūs „užkandėliai” išnyktų iš namų.

Nėra nesveiko maisto – yra tik nesveika mityba
|

Nėra nesveiko maisto – yra tik nesveika mityba

Pastaruoju metu bene viena aktualiausių temų, iškylančių visiems be išimtiems – sveikiems ir nelabai, nutukusiems ir liesiems, – maistas. Ką valgyti? Kaip valgyti? Kiek valgyti? Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių filialo gydytoja epidemiologė, propaguojanti sveiką mitybą, Gražina Remeikienė, sužinojusi mano pokalbio temą, net nustebo: juk tiek daug apie tai prirašyta, kad, atrodo, ir pridurti ką nors būsią nelengva. Tačiau ši gydytoja, nors save ir vadina konservatyvia, turi savitą požiūrį į mitybą, beje, kartkartėmis jį sutvirtindama lankydamasi kursuose, seminaruose sveiko maisto klausimais, labiausiai vertindama moksliškai pagrįstą nuomonę.