Narkotikams – ne
Narkotikams – ne
Dar kartą pakalbėkime apie patį rizikingiausią aštrių pojūčių ieškojimą – apie narkotikus. Šį kartą “Tiesiai šviesiai” pašnekovai psichologė Laima Bulotaitė ir Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius doc. Emilis Subata.
Lietuvoje kas trečias paauglys jau yra bandęs vartoti narkotikų. Šie skaičiai, deja, gąsdina tik paauglių tėvus. Patys vaikai, ieškodami naujų pojūčių, dažnai nesusimąsto, kad net ir pirmi kartai gali tapti paskutiniais. Beveik prieš metus visą šalį sukrėtusi klaipėdietės Rasos istorija, tik patvirtina, kad visos suaugusiųjų kalbos apie narkotikus ne vienam paaugliui praslysta pro ausis.
Pasak pačios Rasos, ji žinojo, kad tai perkami narkotikai. Be to, jos draugė tikino, kad pati tokius vartoja jau pusę metu ir nieko. Tad ir Rasa nebijojo jų vartoti, galvodama, kad ir jai nieko nenutiks. Deja…
Dažnai darome klaidą, mėgindami įveikti tik pačią narkotikų vartojimo problemą, ir pamiršdami esmę. “Tai įvairios psichologinės problemos: nepasitikėjimas savimi, bendravimo problemos, nemokėjimas spręsti konfliktų. O gal ir rimtesnės problemos: vienišumas, depresija, gyvenimo prasmės nematymas”, – sako psichologė L.Bulotaitė.
Anot psichologų, negalėdami išspręsti būtent šių problemų, paaugliai dažniausiai ir pradeda vartoti kvaišalus. “Psichologiniai tyrimai įrodė, kad tėvai su paaugliais vidutiniškai bendrauja 5-10 min. per dieną, – sako L.Bulotaitė. – Baisu vien dėl to, jog tėvų nejaudina, kad jų vaikas yra nusivylęs gyvenimu, nerimauja, yra depresijoje. Tėvai tik prašo: “Nuraminkit mus, kad vaikas nevartoja”.
Paaugliai įsitikinę, jog tik “badymasis” gali blogai baigtis, o kvaišalų rūkymas ar tablečių vartojimas – tėra tik nekenksmingas pasilinksminimas. Būtent taip naujas aukas vilioja narkotikų prekeiviai. Tačiau jie nutyli tai, kad sukeldami trumpalaikį pasitenkinimo jausmą – euforiją – narkotikai sutrikdo natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą. Grafike matyti, kaip pirmųjų narkotiko dozių sukelta euforija silpnėja, nors narkotiko dozės ir didinamos. Žmogus pamažu įgyja priklausomybę. Atsiranda abstinencijos būklė – negaunant narkotiko sutrinka organizmo funkcijos, viską skauda, laužo ir suka kaulus, nėra ramybės nei dieną, nei naktį, elgesys tampa neprognozuojamas, dažnos savižudybės, širdies ritmo sutrikimai, netgi mirtis.
Atminkite, nėra nepavojingų narkotikų. Visos narkotinės medžiagos pavojingos sveikatai ir gyvybei. Reguliariai vartojantys narkotikus išgyvena nuo 4 iki 7 metų, iš kurių paskutiniuosius – labai ligoti, psichiškai atsilikę, morališkai žlugę.
Ar gali paaugliai arba jų tėvai, norėdami gauti informacijos ar pagalbos, kreiptis į specialistus anonimiškai? “Gali kreiptis, gali pasiskambint telefonu, gali gaut anoniminę konsultaciją telefonu, gali ateit ir kalbėtis su gydytoju, socialiniu darbuotoju, psichologu anonimiškai, – sako doc. E.Subata. – Bet kokiu atveju gydytojai derina savo veiksmus su paaugliu”.
Anoniminės pagalbos telefonai: Vilniuje – Priklausomybės ligų centro inf. (5) 226 00 14 (8.00-19.00 val. d.d.), Kaune – Priklausomybės ligų centras (27) 73 20 42 (visą parą), Klaipėdoje – Anoniminės konsultacijos kabinetas (26) 41 06 51 (10.00-20.00 val.).