Mokykla be narkotikų: Aktyvaus mokymo metodai

Tai ką mes atrandame patys turi prasmę, nes išlieka mumyse. Aktyvaus mokymosi ir netradiciniai darbo metodai dažniausiai orientuojami į moksleivių kritinį mąstymą, problemų sprendimą, žinių atradimą patiems. Šie metodai mokymą keičia į mokymąsi. Mokymo/si metodus svarbu derinti su moksleivių pasirengimo lygiu: kuo jis aukštesnis, tuo mokymo/si metodai mažiau struktūrizuoti, o mokytojo vaidmuo tampa stebėtojo ar bendradarbio.

Labai svarbu padėti moksleiviams suprasti rūkymo, alkoholio vartojimo, inhaliantų uostymo ar kitų narkotinių medžiagų vartojimo vidinius socialinio spaudimo veiksnius, tokius kaip priklausymas kokiai tai grupei bei išorinius spaudimus, tokius kaip spauda, reklama. Renkantis darbo formas, mokomąją medžiagą, būtina pasitelkti pačius ugdytinius.

Aktyvaus ugdymo pamokos orentacinė schema:

Struktūrinė pamokos dalis.

Susipažinimas (jei klasė ar grupė vieni kitų nepažįsta) arba ledlaužis (klasės subūrimui). Pamokos pradžioje žaidžiamas emocionalus žaidimas, pakeliantis nuotaiką ar atliekama trumpa pramankšta. Galima pateikti įdomesnį klausimą, kad klasė pasijaustų betarpiškiau ir familiariau.

Taisyklių suderinimas (aptariami konfidencialumo ir bendradarbiavimo klausimai, darbo taisyklės). Atskirai pamokai gali būti savitos taisyklės, tačiau kai kurios iš jų būtinos kiekvienoms pratyboms. Pavyzdžiui, grupinei ar klasės diskusijai svarbios tokios taisyklės:

gerbti grupės narius
aktyviai klausyti vienas kito
kalbėti po vieną
kiekvienam leisti pasisakyti
neminėti konkrečių vardų ir pavardžių
pripažinti, kad kiekviena idėja ar mintis yra vertinga (nors nebūtinai teisinga)
kito nuomonę išklausyti mandagiai ir pagarbiai
nekritikuoti, prieštarauti argumentuotai
būti imliems
nenukrypti nuo temos
ir kita

Taisykles moksleiviai užrašo lentoje ar specialiame plakate jau pamokos pradžioje, prieš pradėdami diskusiją.

Bandymas spręsti problemas, kad įvertinti moksleivių žinių ar patyrimo lygį. Po trumpo sudominančio problemos iškėlimo, moksleiviai sako ką jie žino, pareiškia ką dar norėtų sužinoti, kas juos domintų.

Pagal pamokos tikslus ir užduotis pasirenkamas tinkamas aktyvaus ugdymo metodas. Siūlome naudoti labai įvairius aktyvaus mokymo/si ir netradicinius ugdymo metodus, labiausiai atitinkančius moksleivių pasirengimą.
Įtraukianti paskaita, kai svarbu perduoti kokią tai informaciją, įvairius požiūrius, kurių pagrįstumą moksleiviai toliau apsvarsto, kritiškai vertina, pateikia savo nuomonę.
Klasės diskusija suteikia naujų minčių, plečia požiūrį, skatina kūrybiškumą. Reikia leisti moksleiviams išsikalbėti.
Grupinė diskusija sudaro sąlygas kiekvienam moksleiviui aktyviai dalyvauti darbe. Buvimas grupėje skatina veikti, bendradarbiauti, mokytis vieniems iš kitų ir net konkuruoti tarpusavyje.

Paprastai grupinei diskusijai klasė yra suskirstoma į 3-5 grupes. Suskirstymui naudojami įvairūs būdai: nuo paprasčiausio – susiskaičiuojant, iki žaidybinio ar vaidybinio. Pvz. duodami traukti įvairių spalvų popierėliai. Spalvų tiek, kiek norima sudaryti grupių. Arba duodamas traukti lapelis su kokio nors gyvūnėlio paveikslėliu. Moksleiviai, imituodami to gyvūnėlio garsus, susiranda savo grupės narius.

Debatai, kai yra du skirtingi problemos sprendimo būdai. Metodas naudingas, kai reikia visapusiškai išanalizuoti problemą ir argumentuotai pagrįsti sprendimą.
Argumentuotus sprendimus moko priimti ir tokie aktyvūs metodai, kaip
argumentų “už” ir “prieš” analizė,
palyginimas ir prieš pastatymas
Atvejo, svarbaus įvykio analizė leidžia vertinti faktinę informaciją, mąstyti, naudojantis asmenine patirtimi, skatina moksleivius kurti prielaidas remiantis konkrečiu atveju ir situacijomis, remtis įvykiais ir žmonėmis, kuriuos vaikai žino ir pažįsta. Metodas padeda nustatyti svarbiausias moksleivių vertybes, aptarti problemas ir priimti sprendimus.
Tikros istorijos, kurias galima būtų apibūdinti “čia ir dabar” patraukia moksleivių dėmesį ir paskatina – “atveria duris” vaisingai diskusijai ar sudaro sąlygas kitai sąveikinio ugdymo formai.

Išgyvenimo panaudojimas problemų sprendime leidžia pasidalyti patirtimi, pasimokyti iš kitų patirties.
Vaidmens atlikimas yra reikšmingas metodas ugdant gyvenimo įgūdžius, nes moksleiviai gali išbandyti save, panaudojant naujus įgūdžius skirtingose situacijose. Vaidmenų atlikimas yra naudingas formuoti empatijai, ugdyti gebėjimą įsijausti į kitų žmonių problemas, požiūrius. Moksleiviai konkrečiomis sąlygomis gali pritaikyti tai, ką išmoko, panaudoti savo ankstesnį patyrimą.

Situacijų modeliavimas sudaro galimybę aptarti įvairias situacijas ir parinkti geriausią kiekvienai situacijai sprendimo būdą.

Klausimai moksleiviams pateikiami beveik kiekvieno užsiėmimo metu. Jie įtraukia moksleivius į diskusiją, skatina mąstyti, analizuoti, sintezuoti ir vertinti, reikalauja pareikšti savo požiūrį, patyrimą.

Atsakymai į moksleivių klausimus. Moksleivių klausimai atskleidžia juos jaudinančias problemas.
Interviu naudingas tuo, kad moksleivis naudojasi kitų žmonių žiniomis, sužino jų nuostatas. Svarbu, kad interviu klausimai būtų iš anksto parengti ir jų turinys atspindėtų interviu tikslą.
nebaigti sakiniai padeda vertinti klasės, ar grupės moksleivių žinias, gebėjimus ir nuostatas, priklausomai nuo jų turinio.
Minčių lietus arba proto šturmas skatina moksleivius pateikti kuo daugiau idėjų vienu ar kitu klausimu, siūlyti kuo daugiau galimų problemų sprendimų. Sugrupavę idėjas ir problemų sprendimus, moksleiviai įvertina jų tinkamumą, pamato, kurie atsakymai padeda geriausiai išspręsti problemą. Šis metodas yra geras būdas sužinoti kiek moksleiviai įsisavimo ir kaip jie tai išreiškia savo žodžiais.

savarankiškas mokymasis, geriausias bei efektyviausias būdas ko nors išmokti – tai ką nors tyrinėti ir mokyti ko nors kitus. Tas galimybes suteikia eilė aktyvių mokymo/si metodų
vertinimo skalės atskleidžia klasės, grupės ar individo gyvenimo vertybes.

individualūs ar grupiniai tyrimų projektai ypač tinkami apibendrinant įgytas žinias, gebėjimus ir nuostatas. Ši darbo forma lavina gebėjimus panaudoti įvairią literatūrą, žinių šaltinius, įtvirtina medžiagos rinkimo, sisteminimo bei pateikimo gebėjimus, skatina kūrybiškumą, ugdo atsakomybę.
Anketos, testai moko rinkti informaciją, bendrauti, suteikia galimybę bendradarbiauti per vaiką su šeima. Surinkta reikalinga informacija analizuojama, daromos išvados, vertinama situacija.
įvairūs kiti informacijos rinkimo metodai,
kitų (paprastai jaunesnių) moksleivių mokymas, naudojant aktyvius ir netradicinius ugdymo metodus.
papildomos video medžiagos aptarimas,
atraminių signalų metodas leidžia piešiniais, aprašais, schemomis, grafikais, diagramomis skelbti dėstomos temos medžiagą, kuri lieka pakartojimui, įtvirtinimui.
žaidimai moko laikytis taisyklių, susitarimo, plėtoti kūrybines galias. Reikiamai parinktas žaidimo turinys padeda įtvirtinti žinias.

vizitai į atitinkamas įstaigas supažindina konkrečiai moksleivius su kenčiančiais nuo priklausomybės žmonėmis, akivaizdžiai pamato narkotinių medžiagų vartojimo padarinius.

Mokytojas turi būti atviras ir teisingas. Jeigu kokio atsakymo į moksleivių pateiktą klausimą tiksliai nežino, reikia tai pripažinti. Ne su kiekviena klase bus vienodai lengva dirbti. Vieniems moksleiviams nepatinka vaidybiniai žaidimai, o kita klasė su malonumu vaidina siūlomus vaidmenis. Klasės, kurios bus nepasirengusios ar nenorės kalbėti siūloma tema, veiklą teks kontroliuoti griežtesniais darbo metodais, o kai moksleiviai jausis saugiai, bet tuo pačiu jaus atsakomybę, gebės ir norės dirbti, jiems galima leisti dirbti savarankiškai.

Visos idėjos yra geros, būtina vertinti kiekvieno nuomonę. Tačiau mokytojui būtina sekti moksleivių diskusijų eigą, kad pastebėtų klaidingas mintis, kad galėtų suprasti kodėl jos tokios, o ne kitokios bei padėtų jas argumentuotai ištaisyti. Būtina siekti, kad moksleiviai atsivertų kritiniam mąstymui. Kai jie įgija kritinio mąstymo patirties, tampa savarankiškesni, o jų sprendimai motyvuotesni.

Pamokos apžvalga (apibendrinimas).

Moksleiviai kartu su mokytoju apibendrina ką pamokoje sužinojo naujo ir vertingo, ką duoda jiems įgytos žinios, kokią įtaką darys moksleivių nuostatoms ir elgesiui, kokių pastangų reikės, kad galėtų pritaikyti įgytas žinias praktikoje?

Mokytojo veiklos įsivertinimas. Mokytojas turėtų įsivertinti savo pravestą pamoką. Kas pasisekė? Ką reikėtų keisti? Ar tikslingai pavartotas metodas? Mokytojas turėtų nuspręsti, ar pamokoje tiko naudoti pateiktą struktūrinę schemą, kaip kūrybiškai galima derinti atskirus aktyviojo ugdymo metodus.