Efektyvios dietos sėja skaudžias pasekmes

Šiuo metu žurnalai mirga įvairiausiomis dietomis, patarimais, kaip atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tačiau mitybos specialistams visa tai kelia daugybę abejonių ir nepasitenkinimo, jie įspėja: tokiu būdu žmogus save luošina!

Surengta diskusija apie lietuvių mitybos ypatumus atskleidė, jog mes kol kas dar nemokame sveikai valgyti, maisto produktus renkamės ne pagal sveikumą, o kainą, svorį, įprotį. Lietuviai vartoja per daug riebalų, o paskui griebiasi agresyvių dietų. Prityrę gydytojai vienas per kitą kritikavo visuomenę “apsėdusias” dietas, kurios ypač pavojingos jaunam nesubrendusiam organizmui.

Nesveikas liesėjimas kelia nerimą

“Nors lietuviška virtuvė ir labai mėgstama, nepamirškime, kad su kepsniais reikia valgyti ir daržovių. Ypač gyvenantiesiems mieste, dirbantiesiems sėdimą darbą”, – pokalbį pradėjo gydytoja Irena Pivoriūnienė. Ji apgailestavo, jog vakarienė, kurią mūsų mamos ir močiutės liepdavo atiduoti priešui, vis dažniau tampa pagrindiniu dienos valgymu. Specialistai taip pat pastebi, kad dauguma viršsvorį turinčių žmonių valgo gerokai po pietų meto. Artėjant vasarai ne vienas nori sulieknėti, numesti nereikalingus kilogramus, todėl griebiasi įvairiausių dietų. Kai kurios jų veikia geriau, kai kurios – prasčiau, bet nė vienos nėra idealios.

“Jeigu anksčiau guosdavomės, kad Lietuva – storulių kraštas, tai dabar jau turime visais įmanomais būdais “trimituoti” apie tai, kad mūsų šalyje vis dažniau susiduriama su nesveiku liesėjimu”, – nerimavo Pivoriūnienė.

Kenčia kaulai

Kaip pastebėjo gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė, viena populiariausių dietų, kurios pagrindą sudaro baltyminis maistas, yra Atkinsono dieta. Baltyminės kilmės dietų dažniausiai laikosi dviejų kategorijų žmonės: fiziškai nesubrendusios paauglės ir didelius fizinius krūvius įveikiantys vyrukai, sporto klubų lankytojai.

Gydytoja akcentavo, kad augantis organizmas turi gauti įvairių vertingų maisto medžiagų: ir baltymų, ir angliavandenių, ir riebalų. Vaikams, paaugliams labai svarbu valgyti baltymingą maistą, nes baltymai yra pagrindinė organizmo kuriamoji medžiaga.

Sportininkai dažnai laikosi tam tikros baltymų dietos: valgo varškę, kiaušinių baltymus ir panašiai. Taip jie augina raumenis. Tačiau tai taip pat nėra gerai.

Žinoma, Atkinsono dieta atrodo labai efektyvi, nes per savaitę gerokai nukrenta svoris, tačiau galima tik įsivaizduoti, koks tai yra šokas organizmui. Per mėnesį specialistai rekomenduoja numesti ne daugiau kaip 4 kilogramus. Jeigu svoris mažinamas labai intensyviai, pasekmės gali būti ypač skaudžios, ir jos nebūtinai turi išryškėti iš karto. Intensyviai lieknėjant labai padidėja bendras organizmo terpės rūgštingumas. Pažeidžiami kalcio apykaitos procesai. Šie sutrikimai taip pat gali būti pavojingi moterims laikotarpiu po menopauzės, kai padidėjusi rizika susirgti osteoporoze. Sutrikus kalcio apykaitos procesui, organizmas bando atsistatyti pats, ir trūkstamų medžiagų ima iš kaulų. Kaulai silpsta, o sulaukus vyresnio amžiaus labai padidėja kaulų lūžių rizika.

Dobrovolskienė pateikė keletą patarimų, kaip reikėtų valgyti baltyminį maistą:
* liesos mėsos valgyti 2-3 kartus per savaitę maždaug 100 gramų pagaminto maisto porcijomis;
* žuvies reikėtų valgyti 3-4 kartus per savaitę maždaug 120 gramų pagaminto maisto porcijomis;
* taip pat reikėtų vartoti liesus pieno produktus: jogurtus, varškę, pasukas, taip pat 2-3 kiaušinius per savaitę, keletą riešutų per dieną;
* nereikėtų pamiršti ir augalinių aliejų;
* daržovių reikėtų suvalgyti 0,5 kilogramo per dieną, o vaisių – 300 gramų per dieną.

Dieta pagal akių spalvą?

“Mityba sveikatą lemia apie 50 procentų”, – tvirtina Vilniaus universiteto medicinos fakulteto prodekanas daktaras Rimantas Stukas. Deja, naujausiais Respublikinio mitybos centro 2001-2002 metų duomenimis, Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika, tik dabar į tai jau kreipiamas dėmesys. Apie mitybą daug rašoma, kalbama.

Lietuviai baltymų suvartoja tiek pat, o štai riebalų – daugiau nei anksčiau.

Anot Stuko, jaunimas nesigilina į dietą, apie kurią kas nors papasakojo ar perskaitė patys. Dažniausiai jie tiesiog laikosi kokios nors dietos, kuri jiems atrodo efektyvi, daug žadanti. Tačiau visiškai nekreipia dėmesio į tai, kiek ir kokių medžiagų turi gauti žmogus pagal savo svorį, darbo pobūdį, amžių.

Žurnaluose dažnai pasitaiko tiesioginė produktų reklama arba dieta, kurios paprastai neturi jokio realaus mokslinio pagrindo. Specialistams šios dietos išties kelia nemažai abejonių. O apie populiarią dietą pagal kraujo grupes Stukas sakė: “Šios dietos neturi jokio realaus mokslinio pagrindo. Būtų lygiai tas pats, jeigu nustatytume dietą pagal akių spalvą. Skamba absurdiškai, tačiau tai tiesa”.

Daktaras apgailestavo, kad kol kas Lietuvos žmonės renkasi maisto produktus ne pagal sveikumą, o pagal kainą, skonį, įprotį. Net ir tie žmonės, kurie galėtų sau leisti pirkti sveikesnius, brangesnius produktus, to dar nedaro.

Badauti ryžtasi po patyčių

Dažniausiai norą liesėti nulemia psichologinės problemos, tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos vadovas profesorius Algimantas Irnius. Tai ir konfliktai su mama, kuri verčia valgyti, didelį poveikį daro ir klasės draugų požiūris. Dažnai užtenka vienos pašaipos, pasakymo, kad esi per stora (-as), ir vaikinas ar mergina pradeda negailestingai save bausti – badauti.

Organizmui nėra didesnio streso už badavimą. Tačiau organizmas nebadauja, o virškina pats save: iš pradžių virškina riebalus, paskui – baltymus ir panašiai. Galima tik įsivaizduoti, kokios įmanomos pasekmės, šitaip save traumuojant. Irnius pabrėžė, kad dauguma žmonių, kurie per savaitę numeta po 810 kilogramų, kenčia dėl tulžies akmenų susidarymo.

Gydytojai pastebėjo, kad badaujant, laikantis dietos svarbu nepamiršti maisto papildų, kurie gali pagerinti savijautą, apsaugoti nuo sunkių lėtinių ligų, subalansuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.