Alkoholizmas

Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.

Ligos priežastys

Pagrindinis veiksnys yra pats alkoholis, tačiau nemažiau svarbūs ir kiti faktoriai. Manoma, kad alkoholis aktyvina smegenų sritis, atsakingas už malonumą, išsekina galvos smegenų cheminių medžiagų atsargas, sutrikdo medžiagų apykaitą, ilgainiui normalus organizmo funkcionavimas be alkoholio tampa neįmanomas. Svarbūs genetiniai faktoriai, nustatyta, kad sergančių alkoholizmu giminių tarpe šis susirgimas dažnesnis 7 kartus. Taip pat svarbūs tokie charakterio bruožai kaip uždarumas, egocentrizmas, nekantrumas, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, kt. Dažniau šia liga suserga melancholikai ir cholerikai. Neigiamą įtaką turi nedarbas, neužtikrintumas savo ateitimi, prasta materialinė padėtis, kai šeimoje girtaujama, nesirūpinama vaikais.

Simptomai

Abstinencijos sindromas
Interesų rato susiaurėjimas
Stiprus noras vartoti alkoholį
Nesugebėjimas susivaldyti
Socialinių apribojimų nepaisymas
Auganti organizmo tolerancija alkoholiui
Neigiamų pasekmių ignoravimas
Psichinė priklausomybė alkoholiui
Fizinė priklausomybė alkoholiui

Ligos eiga

Skiriamos  alkoholizmo stadijos:

I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai.

II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

III stadija. Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikomas kitų. Atsiranda fizinių komplikacijos. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.

Išsivysčiusiose šalyse alkoholizmu serga - proc. gyventojų. Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų, antra – po 5-15 metų. Galima piktybinė eiga, kai pirmos stadijos požymiai atsiranda po 1-2 metų, šis eigos variantas labiau būdingas moterims, pagyvenusiems žmonėms, paaugliams.

Komplikacijos

Gausus alkoholio vartojimas sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus, dažnesnius insultus, padidėja staigios mirties tikimybė. Toksiškai veikia širdies raumenis, susilpnėja širdies geba susitraukti, širdis išsiplečia. Gali įtrūkti stemplės gleivinė, prasidėti kraujavimas. Neretai atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Dažniau sergama vėžiu. Vystosi kepenų uždegimas, cirozė, pakenkiama kasa. Atsiranda seksualinė disfunkcija, mažėja lytinis pajėgumas, moterims sutrinka menstruacinis ciklas.

Pakenkiama imuninė sistema, piktnaudžiaujantys alkoholiu mažiau atsparūs infekciniams susirgimams. Sutrinka dėmesys, atmintis, gali atsirasti silpnaprotystė, Jei nėščia moteris vartoja alkoholį, galimas alkoholinis vaisiaus pažeidimas: sulėtėja augimas, formuojasi veido, kaulų, nervų sistemos anomalijos. Ilgą laiką vartojant alkoholį ir staiga jį nutraukus vystosi baltoji karštinė.

Gydymas

Alkoholizmas – lėtinė, linkusi kartotis liga, nuo kurios visiškai pasveikti neįmanoma, todėl dauguma gydytojų mano, kad blaivybės būtina laikytis visą gyvenimą. Taikoma individuali psichoterapija, visų pirma, padedama susidoroti su psichologiniais ir gyvenimo sunkumais, atsiradusiais dėl girtavimo. Teigiamai veikia relaksacinės technikos. Padedama pakeisti gyvenimo būdą, nes pernelyg didelis darbo krūvis, nesutarimai šeimoje skatina alkoholizmą.

Teigiamai veikia grupinė psichoterapija – grupėje pacientui sunkiau neigti savo ligą ar ją pateisinti. Kitų, negeriančių grupės narių, pavyzdys įkvepia vilties.

Efektyvios anoniminių alkoholikų draugijos, kuriose nariai dalijasi savo patirtimi, sprendžia problemas, padeda kitiems išsigydyti nuo alkoholizmo. Dirbama pagal 12 žingsnių programą. Naujokui paskiriamas globėjas (asmuo, ilgą laiką besilaikantis blaivybės).

Šeimos psichoterapijos metu bendraujama su visa šeima, sutuoktiniais. Svarbu išmokyti namiškius „išsiugdyti nepriklausomybę nuo ligonio”.

Medikamentinis gydymas paprastai skiriamas abstinencijos reiškiniams šalinti, patologiniam potraukiui slopinti. Gali būti skiriami trankviliantai, antidepresantai, neuroleptikai. Disulfiramas skiriamas blaivybei palaikyti, vartojant drauge su alkoholiu, atsiranda nemalonūs jutimai: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, širdies plakimas, dusulys, kt. Galimos disulfiramo prailginto veikimo formos (esperalio) implantacijos po oda.

Patarimai

Vienas standartinis alkoholio vienetas (SAV) atitinka 330gr. alaus, 40gr. stiprių gėrimų, 150gr. vyno, 120gr. likerio. Rekomenduojama kasdien išgerti ne daugiau kaip 1 SAV moterims ir 2 SAV vyrams, per šventes ne daugiau 3-4 SAV.

Profilaktika

Svarbu laiku atpažinti pirmuosius ligos požymius ir pasiūlyti pagalbą. Didelę įtaką turi visuomenės švietimas, informacija žiniasklaidos priemonėse, auklėjimas šeimoje. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas paaugliams, kadangi kuo anksčiau pradedamas vartoti alkoholis, tuo didesnė piktnaudžiavimo alkoholiu tikimybė.