“Tai ne Prezidentūros skandalas, tai valstybinis skandalas. Teisiųjų šiame skandale nėra. Arba mes jį įvertinsime ir iš to pasimokysime, arba ES būsime tik pilka molio masė” – ELTA paklaustas atsakė žymus Lietuvos politikas, centristų steigėjas, buvęs įtakingas bene trijų Lietuvos seimų narys, visada savarankiškai mąstantis Romualdas Ozolas. Už šį skandalą atsakingas elitas, toliau samprotauja jau į pensiją pasitraukęs valstybininkas. O elitas, pagal jį, tai politinis ir finansinis valdantysis sluoksnis, kuriame politikai papirkinėjami ir tarnauja, o kapitalistai, be moralinių stabdžių perka viską: žmones, medžiagas, dvasią vieninteliam tikslui – gausinti savo kapitalui. Ir taip turbūt yra. Lietuvos laisvėjimo bangos viršūnėje plaukęs ir vienas iš nedaugelio ja asmeniškai nepasinaudojęs, dėl to ir neturtingas likęs, Romualdas Ozolas šios tikrovės negali nežinoti. Tad ir pridėtinis klausimas jam, ar tokia pilka molio masė Lietuva nėra dabar – ir dar ne gryno, bet prišiukšlinto molio, kuris nė savo paskirčiai nebeatitinka?

Įtakingas britų savaitraštis “The Economist” paskelbė staipsnį apie Prezidentūros skandalą Lietuvoje. Jis svarbus tuo, kad patvirtina tarptautinės Lietuvos izoliacijos faktą, kurį atkakliai neigia pats Rolandas Paksas. Pateikiame Jums The Economist, sausio 8 – 15 d., 2004 straipsnio vertimą. Vargu ar galėtum pavadinti Lietuvą bananų respublika: šiuo metu didesnė krašto dalis padengta storu sniego sluoksniu. Tačiau kuo ilgiau jos Prezidentas Rolandas Paksas laikosi įsikibęs savo posto, tuo labiau kenčia krašto reputacija. Lietuva, besiruošianti stoti į Europos Sąjungą ir NATO, nusipelno geresnio. Parlamentinis tyrimas priėjo išvados, kad Prezidentas, anksčiau buvęs Lietuvos Ministru Pirmininku, prieš metus pradėjęs eiti savo pareigas, buvo apsuptas patarėjų, piktnaudžiavusių savo aukštomis pareigomis ir susijusių su organizuotais nusikaltėliais. Gruodžio mėnesį Lietuvos Seimas ėmėsi apkaltos proceso, kuris veikiausiai vystysis lėtai. Apkaltos proceso pabaigoje apkaltos komisija , kurią sudaro Seimo nariai ir teisininkai, turės pateikti išvadas, kurias peržiurės Konstitucinis Teismas. Galutinis balsavimas, pasak artimo apkaltos komisijai žmogaus, įvyks “ne anksčiau kaip kovo ar balandžio mėnesiais”.

Konstitucinio Teismo nutarimu Lietuvos pilietybės netekęs verslininkas Jurijus Borisovas bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. Tai penktadienį pranešė Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Anot pranešimo, departamentas neišduos Rusijos piliečiui J.Borisovui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Pareigūnai taip pat nusprendė panaikinti J.Borisovo gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniuje, Vytauto gatvėje, duomenis. Migracijos departamento sprendimą pavesta vykdyti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. Pagal užsieniečių teisinės padėties įstatymą, šį Migracijos departamento sprendimą J.Borisovas gali būti apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo jam dienos.

Bene profesorius B.Genzelis kokiais 1978 metais savo garsiojoje paskaitoje apie Rytų ir Vakarų mąstysenos skirtumus davė peno studentams kikenti, kandžiai kalbėdamas apie Mongoliją, priverstą iš ankstyvojo feodalizmo šokti į socializmu vadinamą komunistinę diktatūrą. Buvo smagu pafantazuoti apie dialektinio materializmo studijų ratelį didžiausioje Gobio dykumos jurtoje. Kas tuomet galėjo pagalvoti, kad dvidešimtojo ir dvidešimt pirmojo amžių sandūroje Lietuva atsidurs maždaug tokioje pat padėtyje. Ne tiesiogine prasme, žinoma. Nors… Tuo tarpu pasaulis atsisveikino su 2003-iaisiais nematomo permanentinio (ir vėl tas nusibodęs Orvelas!) karo akivaizdoje: aerouostų prieigose keleivinius lėktuvus pasitinkantys naikintuvai, pasiruošę numušti įtartiną lainerį su visais jo keleiviais, kariniai sraigtasparniai virš pasaulio metropolijose Naujuosius metus sutinkančios minios, kurioje įsimaišę iki dantų ginkluoti pareigūnai ir pirštų atspaudų (biometrinė patikra!) procedūros oro uostuose.

Siūlymą pradėti apkaltą prezidentui svarstanti Seimo specialioji tyrimo komisija trečiadienį pradės nagrinėti konkrečius kaltinimus Rolandui Paksui, pirmiausia – dėl pilietybės suteikimo dosniausiam prezidento rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui. Tai BNS patvirtino komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas.
Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas konstatavo, jog išimties tvarka suteikdamas pilietybę 1,2 mln. litų rinkimų kampanijai paaukojusios bendrovės “Avia Baltika” vadovui J.Borisovui, prezidentas vadovavosi ne valstybės, o savo asmeniniais interesais ir sulaužė duotą priesaiką. Priesaikos sulaužymas yra vienas iš trijų pagrindų surengti apkaltą prezidentui.

Prezidento tarnyba išlieka tarp institucijų, kuriomis Lietuvos gyventojai pasitiki mažiausiai, rodo apklausa. Bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” gruodžio 11-18 dienomis atlikta apklausa rodo, kad Prezidentūra pasitiki 18 proc., nepasitiki – net 73 proc. respondentų. Tiek pat pasitikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų buvo ir lapkritį, kai tuo tarpu spalį Prezidento tarnyba nepasitikėjo 34 proc. Gruodį mažiau nei Prezidentūra Lietuvos gyventojai pasitikėjo muitine. Labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki Lietuvos banku ir žiniasklaida. Šiomis institucijomis pasitiki 66 proc. respondentų. Trečioje vietoje yra Bažnyčia – 63 proc., ketvirtoje – krašto apsauga (58 proc.), penktoje – “Sodra” (55 proc.). Mažiausiai šalies gyventojai pasitiki Seimu (24 proc.), Prezidento tarnyba (18 proc.) ir muitine (17 proc.).

Lietuvos pilietybės netekęs dosniausias prezidento rėmėjas Jurijus Borisovas neturėtų būti deportuotas iš šalies iki pasibaigs Rolando Pakso apkaltos procesas Seime, nes priešingu atveju jis gali būti užvilkintas. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. “Kol prezidento apkalta nesibaigė, apie deportavimą negali būti kalbos. Šiuo atveju (kaltinimus prezidentui nagrinėjanti – BNS) komisija negalės jo apklausti”, – pažymėjo jis. J.Borisovas gali būti kviečiamas liudyti į Seimo posėdį, jeigu bus nuspręsta prezidentui surengti apkaltą. V.Andriukaičio nuomone, prezidento advokatai galėtų tuo pasinaudoti, siekdami užvilkinti apkaltos procesą iki šių metų rudenį numatytų Seimo rinkimų. “Šiuo atveju turėtume labai keblią situaciją”, – pažymėjo jis.