Skaistykla

Romos katalikų bažnyčia moko, kad Dievo žmonių sielos po mirties gali patekti į vietą, pavadinta “skaistykla”, kuri yra pusiaukelėje tarp “dangaus” ir “pragaro”. Jie moko, jog tai yra apsivalymo vieta, kurioje sielos kažkiek laiko kenčia, kol pasidaro tinkamos gauti išgelbėjimą danguje. Manoma, kad to asmens ir jo artimųjų maldos, žvakių deginimas ir piniginės aukos bažnyčiai sutrumpina laiką, kurį siela turės kentėti “skaistykloje”. Didžiulis tokių aiškinimų klaidingumas turėtų paaiškėti iš žemiau pateikiamų dalykų:

– Biblija nieko nekalba apie tokios vietos egzistavimą.

– Jau esame išsiaiškinę, kad siela reiškia visą mūsų kūną, o ne kažkokią mumyse esančią nemirtingą dalį, ir kad “pragaru” vadinamas kapas, o ne bausmės vieta.

– Teisiesiems niekada nežadamas išgelbėjimas danguje. Išgelbėjimas bus suteiktas sugrįžus Kristui teismo metu, o ne praėjus kuriam laikui po mirties, kuomet mes išeisime iš “skaistyklos” (Mt 25:31-34; Apr 22:12).

– Visi teisieji gaus apdovanojimą tuo pat metu, o ne kiekvienas asmuo atskirai (Žyd 11:39,40; 2 Tim 4:8).

– Po mirties seka visiškas sąmonės veiklos nutrūkimas, o ne kažkokie veiksmai, apie kuriuos aiškina skaistyklos doktrina.

– Mes apvalomi nuo nuodėmių pasikrikštydami į Kristų ir ugdydami savyje tvirtą tikėjimą Jo darbais mūsų dabartinio gyvenimo metu, o ne kažkurį laiką kentėdami po mirties. Mums liepiama apsivalyti nuo ydų ir nuodėmingų darbų (2 Tim 2:21; Žyd 9:14). Taigi mes apsivalome dabar, šiame gyvenime, o ne apsivalymo vietoje (“skaistykloje”), į kurią mes patenkame po mirties. “Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!” (2 Kor 6:2). Prie išgelbėjimo mus atves paklusnumas Dievui, pasireiškiantis krikšto priėmimu ir dvasingumo ugdymu šiame gyvenime (Gal 6:8), o ne “skaitykloje” praleistas laikas.

– Kitų pastangos išgelbėti mus deginant žvakes ir aukojant katalikų bažnyčiai visiškai neturės įtakos mūsų išgelbėjimui. “Kurie pasitiki savo turtu… brolis negali nė vieno išganyti, neigi atvadavimo mokesčiais kurį išpirkti” (Ps 49:6-9).