Dievo egzistavimas

“Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir kad jo ieškantiems atsilygina” (Žyd 11:6). Šios knygos tikslas – padėti tiems, kurie nori artintis prie Dievo, ir kurie jau yra patikėję “kad jis yra”; todėl mes neužsiimsime įrodymais, patvirtinančiais tikėjimą Dievo buvimu. Mūsų kūno įmantrios struktūros tyrinėjimas (žr. Ps 139:14), tobulai atrodantis gėlės žiedas, erdvės platybės, matomos giedrą naktį – šie ir daugelis kitų gyvenime sutinkamų dalykų gerai juos apmąsčius tiesiog nepalieka ateizmui vietos. Tikrai, sunkiau yra patikėti, kad Dievo nėra, negu pripažinti jo buvimą. Atmetus Dievą nebelieka visatos tvarkos ir tikslo galutinio išaiškinimo, taigi visa tai ir atsispindės ateisto gyvenime. Turint šituos dalykus omenyje netenka stebėtis, kad dauguma žmonių daugiau ar mažiau pripažįsta Dievo buvimą, netgi ir tose visuomenėse, kur materializmas yra pagrindinis “dievas”

Betgi yra milžiniškas skirtumas tarp neapibrėžto suvokimo, kad egzistuoja kažkokia aukštesnioji jėga, ir tvirto žinojimo, kokį atlygį Dievas siūlo ištikimai jam tarnaujantiems. Žyd 11:6 tai išaiškina; mums
“būtina tikėti, kad jis (Dievas) yra
IR
jo ieškantiems atsilygina”.

Daug vietos Biblijoje paskirta Dievo tautos Izraelio istorijai; ten dažnai aiškinama, kad jie pripažino Dievo buvimą, bet neturėjo šį žinojimą atitinkančio tikėjimo Dievo pažadais. Jų didysis vadovas Mozė jiems paliepė: “Žinok tad… ir mąstyk savo širdyje, kad tik Viešpats yra Dievas danguje, aukštybėse,ir žemėje, čia apačioje, ir kad nėra kito. Laikyk jo įsakymus ir paliepimus” (Įst 4:39,40).

Taigi esmė tokia – mūsų supratimas, kad Dievas egzistuoja, dar visiškai nereiškia,kad mes esame priimtini Dievui. Jeigu mes iš tikrųjų rimtai pripažįstame sutvėrėjo buvimą, mes turime laikyti “jo įsakymus ir paliepimus.” Šios knygos tikslas ir yra išaiškinti, kas tai per paliepimai ir kaip juos laikyti. Tyrinėdami Raštus, mes pastebėsime, kad mūsų tikėjimas Dievo buvimu stiprėja: “…tikėjimas iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis” (Rom 10:17). Panašiai ir Izaijo 43:9-12 parodo, kaip Dievo duotų pranašysčių dėl ateities supratimas priverčia mus pripažinti,kad “Aš pats esu” (Iz 43:13), t.y. Dievo Vardas “Aš esu, kursai esu” yra visiškai teisingas (Iš 3:14). Kai apaštalas Paulius atvyko į miestą, vadinamą Berėja (dabartinėje šiaurinėje Graikijoje), jis, kaip ir kitur, ėmė skelbti Dievo evangeliją (“gerąją naujieną”); ir žmonės priėmė tai, ką jie išgirdo ne atsainiai: “Jie noriai priėmė žodį (Dievo žodį, o ne Pauliaus) ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų. Daugelis įtikėjo” (Apd 17:11,12). Jie įtikėjo dėl nuoširdaus, kasdieninio (“kasdien”) ir sistemingo (“ar taip esą iš tikrųjų”) Biblijos tyrinėjimo. Taigi jie įgijo tikrą tikėjimą ne dėl to, kad Dievas staiga suteikė jiems visą tai kažkokiu ypatingu būdu, neturinčiu ryšio su Biblija. Taigi kaip gali žmonės pasaulyje, kurie ateina į Billy Graham’o evangelinį kryžiaus žygį arba į sekmininkų “atgaivinimo” susitikimą išeiti jau “tikinčiaisiais”? Ar daug buvo tyrinėjami Raštai visais šiais atvejais? Be abejonės, tikro, Biblija pagristo tikėjimo trūkumas sukelia tuštumą vėliasniame šitaip “atsivertusių” žmonių krikščioniškame gyvenime, ir dėl to daugelis pasitraukia iš evangelinio judėjimo.

Šios knygos tikslas – padėti pagrindą, kad jūs patys galėtumėte sistemingai tyrinėti Raštus, ir tuo pačiu įtikėti. Ryšis tarp tikrosios Evangelijos klausymosi ir tikro tikėjimo yra dažnai pabrėžiamas Evangelijos skelbimo aprašymuose:

“Ir daugelis korintiečių, klausydamiesi priėmė tikėjimą ir pasikrikštijo” (Apd 18:8).
Reikėjo, kad žmonės “išgirstų Evangeliją ir įtikėtų” (Apd 15:7).
“Taip mes skelbiame ir taip jūs įtikėjote.” (1 Kor 15:11)
Palyginime apie sėjėją “sėkla” yra Dievo žodis (Lk 8:11); tuo tarpu palyginime apie garstyčios medelį tai – tikėjimas (Lk 17:6), kadangi tikėjimas priklauso nuo to, kaip į širdį, atvertą Dievui ir Jo žodžiui (Gal 2:2 plg. Žyd 4:2), priimamas tasai “tikėjimo žodis” (Rom 10:8), kaip elgiamasi su “tikėjimo žodžiais ir tikruoju mokslu” (1 Tim 4:6).
Apaštalas Jonas sako apie mūsų Viešpaties gyvenimo aprašymą, kad “jis žino sakąs tiesą, kad ir jūs tikėtumėte.” (Jn 19:35). Panašiai ir Dievo žodis yra vadinamas “tiesa” (Jn 17:17) – kad mes galėtumėm tikėti.