Atlygio vieta – dangus ar žemė?

Netgi nepaisant aukščiau pateiktų argumentų, kiekvienas, kuris vis dar mano, kad Dievo Karalystės, t.y. pažadėtojo atlygio, vieta bus dangus, o ne žemė, taip pat turi kažkaip paaiškinti sekančius dalykus:

– Viešpaties maldoje (“Tėve mūsų” – Mt 6:9-13) prašoma Dievo Karalystės atėjimo (t.y. meldžiama, kad sugrįžtų Kristus), kuomet Dievo valia bus vykdoma žemėje taip, kaip dabar jinai yra vykdoma danguje (Mt 6:10). Taigi mes prašome maldoje Dievo Karalystės atėjimo į žemę. Tiesiog tragedija yra tai, kad tūkstančiai žmonių kasdien nesusimąstydami kartoja šiuos žodžius, ir tuo pat metu vis dar tiki, jog Dievo Karalystė jau dabar yra pilnai įkurta danguje, o žemė bus sunaikinta.

– “Palaiminti romieji: jie paveldės žemę” (Mt 5:5) – nesakoma “…jų sielos pateks į dangų”. Čia daroma užuomina į 37 psalmę, kuri visa pabrėžia, kad galutinį apdovanojimą teisieji gaus žemėje. Lygiai toje pat vietoje, kur nusidėjėliai mėgavosi savo laikinu pranašumu, teisiesiems bus atlyginta amžinuoju gyvenimu, ir jie valdys tą pačią žemę, kurioje kažkada viešpatavo nusidėjėliai (Ps 37:34,35). “Bet romieji paveldės žemę… Nes tie, kuriuos jis laimins, paveldės žemę… Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius” (Ps 37:11,22,29). Gyvenimas žemėje per amžius reiškia, kad amžinasis gyvenimas danguje yra neįmanomas.

– “Norėčiau jums atvirai pasakyt apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas… Juk ne Dovydas pakilo į dangų” (Apd 2:29,34). Vietoj to Petras aiškina, kad Dovydo viltis buvo prisikėlimas iš numirusių sugrįžus Kristui (Apd 2:22-36).

– Žemė yra ta vieta, kurioje Dievas tvarko žmoniją: “Dangus yra Viešpaties dangus, žemę gi jis davė žmonių vaikams” (Ps 115:6).

– Apr 5:9,10 kalbama apie teisiuosius, kurie bus gerai įvertinti teismo metu: “Iš jų tu (Kristus) padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir jie viešpataus žemėje”. Šis regėjimas, vaizduojantis viešpatavimą Dievo Karalystėje, kuri bus žemėje, visiškai nesiderina su neapibrėžtu įsivaizdavimu, kad mes mėgausimės “palaima” kažkur danguje.

– Danielio knygos 2 ir 7 skyriuose pateiktos pranašystės bendrais bruožais aprašo politinės valdžios pokyčius, kurie galiausiai pasibaigia Dievo Karalystės įkūrimu sugrįžus Kristui. Ši Karalystė viešpataus “po visu dangumi” ir pripildys “visą žemę” (Dan 7:27; 2:35 plg. 44 eil.). Ši amžinoji Karalystė “bus atiduota Aukščiausiojo šventųjų tautai” (Dan 7:27); taigi jie bus apdovanoti amžinuoju gyvenimu šioje Karalystėje, kuri bus žemėje, po dangumi.