Vytautas Mačernis “Šokėja ir asketas” II

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia,
Vyrą meilės potvynyje paskandinus.
Moterį todėl turi mylėt kaip žemę -
Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus;

Nes dėl žvilgsnio, besiskverbiančio į tolį,
Dėl žvaigždžių, kurių kelius jisai ištyrė,
Dėl sapnų, kurie nuo jos dienų nutolę,
Moteris didžiuojasi ir myli vyrą.

Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas,
Bet jinai išmoko jį lengvai panešti.
Vien tik vyras nesuranda žemėj vietos:

Ir, pagrimzdamas į nerimą bekraštį,
Neretai praeina saulę ir žvaigždes,
Tuštumon įsmeigdamas akis liūdnas.

Vytautas Mačernis 1944.V.13
Iš ciklo “Šokėja ir asketas”

Vytautas Mačernis “Šokėja ir asketas” III

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kol nesutikau tavęs, aš niekad
Šito dar patyrus nebuvau:
Kad ateina meilė ir palieka
Žemėj ir širdy šviesiau.

Dideliam pasauly mažą kelią
Aš radau, pakilus su diena,
Ir ėjau... o vyšnių žiedlapiai nubalę
Man ant veido snigo. Aš buvau viena -

Paprasta ir nežymi niekuo,
Savo paslapties ir galios nepažinus,
Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,

Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas -
Ir nesitikėjau, kad dievai atves
Mano mažą kelią lig tavęs.

Vytautas Mačernis 1944.III.2
Iš ciklo “Šokėja ir asketas”

Vytautas Mačernis “Šokėja ir asketas” IV

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šokėja mano, tu esi
Svajojančių dievų šypsnys;
Šokąs, auksinis spindulys
Baltųjų skraisčių debesy.

Trapi, nežemiška tokia,
Esi tu ilgesys patsai,
Plevenantis lengvai lengvai
Vualių melsvame rūke.

Tu artiniesi į mane
Lyg vėjo sūkuriu grakščiu
Atplaukianti žiedų pusnis,

Ir mano veide niūriame,
Ir sieloj, dvelkiančioj šalčiu
Išsiskleidžia dievų šypsnys.

Vytautas Mačernis 1944.VI.15
Iš ciklo “Šokėja ir asketas”

Vytautas Mačernis “Šokėja ir asketas” V

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip pavasario audra iš pumpurų lapus,
Tavo žvilgsnių degančių lietus iš manos sielos
Išskleidė pirmosios meilės žiedlapius gležnus.

Pirmą kartą savo laimės tyliai nepakėlus,
Skridau sukdamos pavasario taku,
Buvo taip džiaugsminga, lengva ir laku.

Meilė manyje, pabudinus šokėją,
Judesių žiedais švelniais pražydus, skleidės
Ir kasdien naujais pavidalais aiškėjo,
Tartum mylimas, bet neįspėtas veidas.

Vien tik tu ne mano meilės, - dievo ir Nirvanos
Troškai vienumoj ties žodžio ir minties šaltiniais, -
Bet nuo meilės neišbėgsi, mylimasis mano!
Štai, aš pagavau tave, nors priešinais ir gyneis.

Vytautas Mačernis 1944.III.2
Iš ciklo “Šokėja ir asketas”

Meninis klonavimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mylimas kojų nagus
Ant kultūrinio leidinio karposi
Kai nieks nematys - laižysiu
Žirklučių ašmenis - liko
Kokia dulkelė vistiek
Giliau įsipjovus liežuvį
Kraują su dulkėm išminkius
Nusilipdysiu vaikelį

Guldysiu degtukų dėžutėn
Iš jo marškinių pažastų
Iškirptom skiautelytėm
Išklojus
Tegul įkvimpa taip svaigiai
Tevirpa pakinkliai praeivėms

Iš kriauklės, vonios,
Nuo paklodės
Po vieną plaukelį surinksiu
Turės tokius plaukus
Nešiosis
Ten skendinčias moterų
Plaštakas

Jam nusičiaudžius džiovinsiu
Nosines ant radiatorių
Išdžiūvus gramdysiu kruopščiai
Šičia bus dantys - išdrožus
Nušveisiu citrinų žievelėm
( žybčios mergoms, kai užaugs )

Agnė Žagrakalytė

Savininkai visada išvažiuodavo...

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Savininkai visada išvažiuodavo
prasidėjus liūčių sezonui
visi kaip vienas pamiršdavo
palikt kibirėlį anglių
iš anksto žinodama kūkčiodavau
( gal ir liūtys dėl to )
nuo drėgmės išbrinkdavo
sentimentaliai džiovintos rožės
stingdavau
tada žemė pro pusrūsio langus
visada sliekais kvepėdavo
tada man būdavo taip blogai
iki pat butelio dugno
nuvargus užmigdavau
prisiminus kaip bus -
viskam apdžiūvus
iš naujo
geltono metalo rakteliais
žadančiai skimbsėdami
apnuoginę įtikinančiai
tvinksintį gauruotą kairį spenelį
atvažiuos nauji
laikinieji savininkai.

Agnė Žagrakalytė

Tampriai apkamšytas...

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tampriai apkamšytas
Miega valdovo poza -
Rankos už galvos
Ilgauodegis popieriaus lėktuvėlis
Didžiulis šnarpščiantis
Naktinis drugys
Gėlėti sparneliai -tokią
Pirkau patalynę
Šįvakar į gėlių kvapą
Suvysčiau drugį - lėktuvą
Baisu bus pažadint -
Vabzdžius viliojantys gatvės žibintai
Tinklinių kojinių tinkleliais apkarstyti
Plieskia primindami
Patogiai išvažinėtus
Nusileidimo takelius.

Agnė Žagrakalytė

Mudu du

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vaišių padėklą ir šypsenas
Perplėšė svetimas žvilgsnis
Susiūsim tą nuotrauką dailiai
Raudonu šilkiniu siūlu
Tik tik tik springdami
Spurdės laikrodžiai
Adatai popierių varpant
Lūpom rūką rupšnojant
gurkšnojant slieko glotnumo
gatvelę pro langus
Aš traukiu, tu trauki,
Mes abu susitraukiam iki
Skiauterėtų dėžučių
Tavo dėželėje adata sirpia
Mano - raudoni siūlai
Gulim ramiai, skiauterėlėm
Jūržoles laižom nuo kilimo

Agnė Žagrakalytė

Užauginusios

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

numiręs guli sau ant nugaros,
kirmėles spjaudai aukštyn - pasiutęs gerumas!
(a.a. senelis )

Vaikiškos pėdkelnės ant galvos - ausys,
vilnonės kojinės tiesiai ant šlepečių -
murzinos kiškio pėdelės
jos mėgo laideles vaikams,
tad taip persirengusi lydžiu
šlubų senučių eiseną per dangų
nuvargom ligi senos skaldyklos
rikiuojasi į eilę ir šliuožia tik
šliuožia mediniais loveliais
žemyn kikendamos, laibesnė
skersa užstringa, tai kitos per
viršų straksena, pabyra terbelės
kepti obuoliai ir pypkutės
Elžbės knygelė iškrinta, ten
skrebeliodavo pirmą sniegą,
maudžiantį pusiaują
giesmių nuotrupas , o čia
atsivertus matau : "mano skarelė
plona, ausys šąla, kurmiai
kaselę sušiaušė, o Marelės
(tai ta, kur užstrigo )
flanelinės kelnikės, patogios,
minkšta dabar jai gulėt !"

Agnė Žagrakalytė

Išsilukštensiu, jei būsi mano...

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Išsilukštensiu, jei būsi mano
Skiepai nuo įsiūčio
Smigteli porąkart
Ir rami
Lanksčios lygiagretės
Viskas lygiagrečiai
Net tolstam lygiagrečiai
Veidrodis nuliežia tik
Vieną sluoksnį
Likusius vyniojam į ritinius
Nurodydami datas
Po metų spalvinsim
Atplėšinėdami sulipusius
Kai užsirašom atsimenam
Kai užsirašom
Kalbėkite garsiau, pabandykite
Į stiklinę, bus mikrofonas
Jau geriau žiemą per ežerą
Žvaigždės ant meldų suvarstytos
Traška po kojom peršalom
Žviegiant mindomai pilnačiai
Suieškom taures, kaitinsim klijuosim
Daug taurių, daug nugarų
Saugiai išplaukti.

Agnė Žagrakalytė

blogis yra gražus...

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

blogis yra gražus
svaiginimasis yra gražus blogis yra
gražus

yra blyškus nuovargis
miegančių mergaičių
skruostuose

perpildyto troleibuso pažastys
gaubia jas kaip tankiai sukaltos
prakaituojančios gegnės

troleibuso žodžiai gula ant gegnių
lyg traškančios čerpės

glitūs troleibuso plaučių vėjai
smelkiasi pro čerpes

išbalusios miega susivijusios mergaitės
tirpstančiuose kas stotelė namuose

tvirtai apsikabinusios balzganos žolelės

l'herbes mauvaises
fleures du mal

po darbo vairuotojai
virsta sodininkais
rauna piktžoles
baltos šaknys
meta į naktį
į juodą stotelių dirvožemį

Agnė Žagrakalytė

Traukinių žydėjimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ugnį paeiliui sriūbčiojant putojančios kibirkštys
Lanksčiom adatom aitriai sminga
Ir tirpsta po oda virpantis plienas.

Ausys virsta geležinkelio stotimis
Guluos ant kilimo, šitaip siūbuoja
Ir dunda, kvepia anglim ir švilpukais

Tada, kai traukiniai švelniai trinasi šonais
Apsitraukiu žole, kaip kailiu.

Vystantys akių vokai lipnūs žiedlapiai.

Akmuo, iš po traukinio spriegtas
Čekštelėdamas dryksteli mano kailį

Kruvinom signalinėm vėliavėlėm
Aguonom laukinėm pasrūva

Iki ryto laižaus, kol užmiegu.

Agnė Žagrakalytė