Archyvai: Poezija

"tu dabar parašyk, o aš truputėlį pažaisiu" -
(iš kasvakarinio kreipinio)

kasdieninės mirčių repeticijos
sugalvotų kariaunų pratybos
žaisliukus išsitraukiam, pradėsim:

- jo - vienaragiai sidabro,
- mano - banginiai dumblėti

kambarį skeliam pusiau
(nugara skliautą remia)
(nugara kilimą šildo)
šuoliuoja jo vienaragiai
šokčioja mano banginiai
kaimynai bemat įsisavina Morzę,
Į sienas bilsnoja:
PA
LIAU
BOS
Laikinai susitaiko valstybės-
Taikios suktinės sruvena-
Į dušus vedami vienaragiai
Servetėlėm sušluostoma ambra.

Agnė Žagrakalytė

Norėjau to šventoriuje.
Sakau, šįkart šventoriuje!
Jis pasakė - šventvagystė.

Tada aš pastačiau savo šventyklą.
Iš grybienos ir žiedadulkių
Šnabždančiais mėnesienos parketais
Ant riedučių driadėms prazvimbiant
Klauptai į dangų lapoja
Didmiesčio parkų kodylais
Pulsuojančios laikrodžių švytuoklės
Tiksėjimu įlenkiančios kraujagysles
Gurkšteliu gomurį kutenančios giesmės
Smilkiniuose sproginėjančios saulės
Ištrykšta vitražų dėmelėm ant skruostų
Šakų šešėliais linguojančios langų kryžiavonės
Lūžinėjančių smilgų vargonai
Žiogų kojelių stygos
Boružės sparno klavišai
Nakties spragsėjime
Šnara traukiniai
Plaučių žiedlapiams skleidžiantis
Lūpom nukarpant žvakes
Paėmiau jį už rankos
Žengiau žingsnį į šoną
Ir tai padariau.
Ir tai padariau
Šventoriuje.

Agnė Žagrakalytė

Galėjai rinktis vieną –
(būčiau mirus)
galėjai rinktis kitą –
(būčiau mirus)
pasirinkai abi.
tai ką man dabar daryt?
– išgerk.

Mylėtis po Kolorado žemėlapiu,
Nuo lubų byrant kolorado vabalams

Agnė Žagrakalytė

tokia jautri
porcelianinė
duokit plaktuką
mielieji
filologė visada miršta
su butelio šukėm
arterijoje

Agnė Žagrakalytė

atidengtaveidės
žaliaakės kanale
suaugusiems
akakak
žagsi tatuiruotos
šlaunelės tokios
rūkytos vištų šlaunelės
neimk vyro
turėjusio smarkiai
mylėtą
graušies iki
graužtuko menkiausio
tokią tave ir pames
kai užaugsiu – būsiu šventoji
visiem viską duodi,
visiem atsiduodi
už visų pažadi tekėt
kas paprašo
perrėšiu tavo
laibą kaklelį
siaura srovelė
lūpas raudonai
pasidažysiu
va va drugelis
praskrido gal ne
drugelis gal
juodvarnis mielas
iš mano lizdelio
plasnoja

Agnė Žagrakalytė

Ieškojo burokas skylutės
O rado staiga visą tarką

Agnė Žagrakalytė

Lengva yra sudaryti visokius
Meilės žemėlapius:
Randi kokią vietelę
Randi patiklų bernelį
Užsiverti ir
Nubraižai
Nulakuoji įrėmini
Gal dar krimstelt gerai
Pažymėtas nedingsta
Neprapuola svarbiausia
Tai mastelis,
Mastelis svarbiausia.

Agnė Žagrakalytė

Į ikoną mane įtapykit
Tarp dailių raizgeliuotų aukselių:
Susiraukšlėjusi senutė su
Susiraukšlėjusiu jūros arkliuku
Ant kulkšnies.

Agnė Žagrakalytė

Jos angliakalbės
Jos rusakalbės
Mes lietumkalbės
Šnarančios šiušančios tyliai
Šiurenančios
Rašančios naktį
Baigiančios žvakėmis
Mobiliaku pasišviesdamos.

Agnė Žagrakalytė

Sėdžiu visa tokia
Graži ir protinga
Trys jau užkibo
Ketvirtas artėja
(Niekieno šiandien, mielieji,
kojinėj mano
skylė
sijonas mat ilgas tad
nieks to
nežino)

Agnė Žagrakalytė

Įsivaizduok kad išprotėjau ir
Mane reikia lankyti, nešiot
apelsinus ir
Kitokius naudingus daiktus matai
kaip
Blogai? reiškia dabar visai
Pakenčiama reiškia dabar
Palyginti laimingi kvėpuojam ir
Vaikštom nesiseilėdami sausais
Smakrais be vežimėlių ir adatų
Neverk daugiau nekalbėsiu
Žliumbsiu tyliai tyliai jei garsiau
Galvosi morčius, gegužė, katės už
lango
Nerimsta galvosi apkabindamas
Pagalvę nurimk nurimk

Agnė Žagrakalytė