Nusikosėjau į žvaigždę
Paspringau pati savim
Švytinti gatve artėjo o
Tuo tarpu tarakonai
Nulašėjo po manim
Susigūžt tiktai galėjau
Taip terbelėm apsikarsčius
Susitraukiau iki lapo
Ir bandžiau plasnot bent taip
Šastelėjo meilūs vėjai
Dar dailiau ji suplazdėjo
Aš į balą nušlamėjau ir
Išbluko kuo buvau.

Agnė Žagrakalytė