Archyvai: Poezija

Žodžiai,
Tik žodžiai,
Ir tie jau išblėsę,
Praradę tikrumą,
Netekę prasmės.
Maudžia įkyriai,
Tvinksi nuobodžiai.
Žodžiai,
Tik žodžiai
Iš praeities ...

Eglė Brazdžiūnienė

Nesielvartauju.
Dar neskauda.
Dar širdyje
Neištuštėjo.
Dar tvenkias
Debesys į audrą,
O viltys dar
Nesutrupėję.
Čia viskas dar tik,
Dar tik vėsta,
Dar pelenai
Neišbarstyti.
Kažkas dar bando
Prisiliesti,
Kažkas dar bando
Pasivyti.
. . . . . . . . . . . . . . .
Nesielvartauju.
Dar neskauda.
Dar širdyje
Neištuštėjo.
Dar tvenkias
Debesys į audrą
Ir viltys dar
Nesutrupėję ...

Eglė Brazdžiūnienė

Einu ir einu,
O kely vien tik slenksčiai.
Jie vis auga, platėja
Ir galo nėra.
Kažkur dega ugnis,
Kažkur stūgauja vėjai,
O čia amžinu įšalu
Siela nėščia.
Ir taip nesulaikomai
Veržiasi ašara.
Nudeginus skruostą
Nuslysta žemyn,
Staiga suledėjusi
Krinta į pašalą
Ir skaudančiu aidu
Įstringa širdin.
Einu ir einu.
O čia vėjai, čia šąla.
Čia naktis ne naktis
Ir diena, ne diena.
Ten toliau žydi gėlės,
Ten toliau geria kavą,
Tik manęs ten nėra
Niekada, niekada.

Eglė Brazdžiūnienė

Lyg ir nieko
Šiandieną netrūksta.
Netgi vėjas
Ne toks atšiaurus.
Palengva visi
Potvyniai slūgsta,
O juk rodės jems galo nebus.

Bet man reik
Dar vieno tvano,
Ir vėjo reikia
Drąsaus,
Ir dar - širdy
Uragano,
Ir tų rankų,
Kurios apsiaus.

Eglė Brazdžiūnienė

Sugrįžau.
Net pati nežinau,
Kur klajojau,
Ir kiek nebuvau,
Ką buvau
Sutikus kely,
Gal pažįstamų
Nepažinau?
Nesaldu
Tikriausiai tenai,
Jeigu aš
Parėjau namo.
Gal ieškojau
Per daug ilgai,
Gal ieškojau
Ne to, ką lengvai
Galėjau surast?
Nežinau,
Nežianu,
Nežinau.
Niekada
Netikėjai manim,
Netikėjai,
Bet aš sugrįžau.

Eglė Brazdžiūnienė

Sužavėta, pakerėta
Ir kalta, ir nekalta,
Negaliu nesižavėti
Tavo žvilgsnio liečiama.
Negaliu širdies išduoti-
Laimė pernelyg trapi,
Kad galėčiau ją aukoti.
Tegul lieka paslapty
Lyg regėjimas, lyg sapnas,
Lygu pasaka gera,
Lyg paklydusi svajonė
Su labai gražia pradžia.
Pakerėta, sužavėta
Aš nešioju širdyje
Visą tai, kas joj sudėta
Neišbarsčius pakely
Kažkada lytėtos laimės,
Pirmo jausmo trupinių,
Nesulaikomos palaimos,
Skęstant gelmėje akių.
Ir to šilto gero žodžio,
Lydimo prasmės gilios.
Tai, kas širdyje sudėta,
Amžinai ir visados.
Pakerėta, sužavėta
Negaliu naujam kely
Nei išteisint, nei nuteisti
Praeities ateitimi.

Eglė Brazdžiūnienė

Suskilęs veidrodis. Dangus suskilęs
Ir aš, beskylanti perpus.
Nesutrupėję liko durys tylios,
Pagrobę laimės ir vilties metus.

Bandau dėliot šukelę prie šukelės
Bandau ką nors surinkt iš to, kas liko
Bet čia jau nebe tos pelenės kelias,
Kuriai taip gerit batelis atitiko.

Ir jau visai ne tie prabėgę metai,
Rytai nebenešantys pažadų.
Nustoję suktis girgžda laimės ratai
Prie šiukšlėmis pažirusių vilčių

Eglė Brazdžiūnienė

Įsiropštė vidun
Šeštadienio dvasia
Ir stumia lauk
Sekmadieninę prigimtį.
Su josios brutalia jėga
Aš negaliu savęs sulyginti.

Įsiropštė vidun. Ir ką gi -
Šeštadienį negyvenau,
Tik saugau ją,
Kaip saugo vagį,
Kad neišeitų iš namų
Taip laukiamą
Sekmadienio artėjimą
Ir kažkuriam
Kamputyje širdies
Paslėptą meilę, viltį
Ir tikėjimą,
Ir dalį išgalvotos
Paslapties.

Įsiropštė vidun. Ir ką gi -
Šeštadienį negyvenu,
Tik saugau ją,
Kaip saugo vagį,
Kad nepaspruktų
Iš namų.

Eglė Brazdžiūnienė

Pasiilgau vakaro -
Jaukaus, ramaus ir šilto,
Ir žvakių liepsnomis nušviesto
Bejungiančio mūs sielas tilto,
Kurį dažnai apeidavom
Kitus kelius kituos krašuos suradę,
Ir džiaugdavomės lyg vaikai,
Kas kartą properšas aklai užadę.
Šilkinio žvilgsnio, artumo rankų
Ir to tylėjimo svaiginančio
Be galo pasiilgau.
Kasdien sunkiau linguoja vėjy
Pakelėje išstypę smilgos
Pasiilgau vakaro -
Jaukaus, ramaus ir šilto
Ir aukuro iš neramių svajonių
Ir neišblėsusios ugnies supilto.
Nepavėluoto lūkesčio,
Neišbarstytų sutemų,
Nesuvilioto laiko pasiilgau,
Neišsakytų žodžių, minčių neištartų
Ir praeities šešėlio ilgo, ilgo ...
Aš pasiilgau vakaro

Eglė Brazdžiūnienė

Kažko vis laukiu ir kažko tikiuosi ...
Ateis, pabels, ir aš duris atversiu,
Pavargusį sušildysiu, paguosiu
Ir negandas visas drauge ištversiu.

Kažkam į petį tvirtą atsiremsiu,
Į šiltą delną savąjį įdėsiu
Ir, iš namų visas bėdas ištrėmus,
Aš dar kartelį laime patikėsiu.

Kažko vis laukiu ir kažko tikiuosi.
Praeis ar ne praeis lemtis pro šalį?
Ar sužibės dar laimė pelenuose,
Ar teks išverkti savo karčia dalią?

Eglė Brazdžiūnienė

Neužmiegu, nors jau gili naktis,
Kava užmigt neleidžia.
Pro langą skaisčiai šviečia pilnatis,
Šešėliais žaidžia.

Lyg kino juosta sukas mintyse
Seni vaizdai praėję,
O labirintų painiame rašte -
Viliokė fėja.

Einu, klystu ir kelio nerandu,
Nakties šešėliai žaidžia.
Išvesk greičiau į rytmetinę šviesą -
Kava užmigt neleidžia.

Eglė Brazdžiūnienė

Iš kur gi pasisemt tikėjimo
Savąja ateitim,
Jei kartūs praeities prisiminimai
Vaidenasi naktim?

Ar gali būt laimingi, saugūs
Pavargėliai namai,
Kur liūdesio vienatvės ir kančios
Pilni kampai.

Jei baimė atlapot duris širdin
Dar vis neiveikta,
Jei ligi šiol net šviežio oro gurkšis -
Nedora prabanga?

Ir kaip gi žvelgt į ateitį
Išblukusiom akim,
Kai kartūs praeities prisiminimai
Vaidenasi naktim?

Eglė Brazdžiūnienė