Einu ir einu,
O kely vien tik slenksčiai.
Jie vis auga, platėja
Ir galo nėra.
Kažkur dega ugnis,
Kažkur stūgauja vėjai,
O čia amžinu įšalu
Siela nėščia.
Ir taip nesulaikomai
Veržiasi ašara.
Nudeginus skruostą
Nuslysta žemyn,
Staiga suledėjusi
Krinta į pašalą
Ir skaudančiu aidu
Įstringa širdin.
Einu ir einu.
O čia vėjai, čia šąla.
Čia naktis ne naktis
Ir diena, ne diena.
Ten toliau žydi gėlės,
Ten toliau geria kavą,
Tik manęs ten nėra
Niekada, niekada.

Eglė Brazdžiūnienė