Suskilęs veidrodis. Dangus suskilęs
Ir aš, beskylanti perpus.
Nesutrupėję liko durys tylios,
Pagrobę laimės ir vilties metus.

Bandau dėliot šukelę prie šukelės
Bandau ką nors surinkt iš to, kas liko
Bet čia jau nebe tos pelenės kelias,
Kuriai taip gerit batelis atitiko.

Ir jau visai ne tie prabėgę metai,
Rytai nebenešantys pažadų.
Nustoję suktis girgžda laimės ratai
Prie šiukšlėmis pažirusių vilčių

Eglė Brazdžiūnienė