Be pavadinimo
Kaskart kai kažkas keisto kaupias kambario kampuos
Kaip kraują kainuojantis kritimas
Klaupiuos
Kad kilčiau…
1997 m.
Marijus Urbonas
Archyvai: Poezija
Be pavadinimo
Ji lūpomis paženklino mano kaktą
ir aš jau norėjau pulti ir tuo ženklu atrakinti
vienas durų slėpusias tai ko aš nežinojau
Bet ji sulaikė kantrybės sūnau
nes galbūt šiame kalėjime yra daugiau laisvės
nei ten už durų
Ji sakė viskas eina į priekį
ir tik į priekį einant
bet jau pro kitas duris kartais galima sugrįžti atgal
Ji sakė kad ta laisvė kurią skanduoja
gatvėse ir aikštėse
yra bevertė
Ji sakė laimė žiūri kitų žmonių akimis
ir laimingiausias yra tas
kuris sugeba būti pastebėtas
nelįsdamas į jas
Ji sakė vagimi būti lengviausia
jis turi tūkstančius kelių o tie kurie jį gaudo
tik vieną
Ji sakė kad geriausias tikėjimas kartais yra
niekuom netikėti
Ji sakė priklausyk bet nebūk vergas
Ir atsisveikino eik nevok bet eik kaip vagis
Ir aš lūpomis užrakinau jos stiklėjančias akis
ir išėjau
Gyventi...
1997 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
Kaip ir visi tą patį pakartojęs
Suskaičiavęs prabėgusį savo laiką
Ir suskaičiuotų metų neatlaikęs
Dar vienas laikrodis sustoja
O kitus kurie dar nesustingę
Gal ir tave užlieja liūdesys
Kad ką tik buvęs menkas judesys
Dabar išvis nebeprasmingas
1997 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
Į praeitį pavirto
dar viena diena.
Tuoj atsisveikinsiu
su dabartimi.
Pasveikinsiu ateitį
ir žvelgsiu į ją:
Kada nors
aš būsiu praeitimi.
1996 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
ir atsispindi žvaigždės
veidrodžiuos balų
mes niekaip neįstengiame
pasisemti jų
ir žvelgiame jau į mirusias
kartodami būsim
o jos tūkstančius metų
dar juoksis iš mūsų
1997 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
Dar vienas rytas
randa berašantį.
Dar vienas diena
prabėga sapne.
Dar vienas vakaras
randa beprašantį,
kad dar vienas
rytas rastų mane.
1996 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
Vienas kitam skausmą neša,
Vienas kito krauju rašo,
O po to vienas kito prašo
Paguodos nors lašo,
Nepajėgdami daugiau kęsti...
Ir ima bendrą būtį ręsti,
Nes gali tiktai taip subręsti
Vaisiai jų ir juos pratęsti...
1998 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
gal tuštuma tai
tiktai neįmanoma
užpildyti
nors pasaulis
jau seniai
nebetelpa lange
jame radau tave
ir tavo akyse -
gyvenimą
ir numiriau...
2001 m.
Pamestos sielos
Viską sukišome į kubą,
Neapgalvotai brėždami ribas,
Ir, kai pabudom, baltos lubos
Nereiškė nieko, tik lubas.
Išrausėm visą namą,
Ieškodami, ką vadint namais…
Radom, kad iš lubų ekrano
Nelyja netgi pelenais….
2000 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
Kartais
Mėlynių galima rasti
Ne tik miškuose.
Kartais vynas ir kraujas
Panašūs ne tik spalva,
Bet ir tuo, kad liejasi kartu.
Ir kas kartą vis mažiau keista,
Kad žodžiai “žvėris” ir “žmogus”
Prasideda ta pačia raide…
1999 m.
Marijus Urbonas
Pirmoji vėtra. Negundžiau tavęs, neviliojau
Negundžiau tavęs, neviliojau,
Už ką gi šiandieną kaltini?
Mes juk abu nežinojom,
Kad drumsčiau nesudrumstą vandenį.
Negundžiau tavęs, neviliojau,
Tad už ką šiandien reikia teisti,
Ar už tai , kad žaidimo taisyklių
Laiku nesuspėjom pakeisti?
Ar todėl, kad žaidimas įgavo
Pernelyg pavojingą kryptį?
Sakyki, ar tik ant manęs
Už tai šiandien reikia pykti?
Ir jeigu žaidimas baigtas,
Ligi galo sužaisti nespėjus,
Už netikusį jo finalą
Gyvenimas baudžia žaidėjus.
Eglė Brazdžiūnienė
Pirmoji vėtra. Pasišnekėkime laiškais
Kai vasara nubris rudens arimais
Pasibodėjusi plikais laukais,
Kai širdį gaubs bedvasis užtemimas
Pasišnekėkime laiškais.
Pasišnekėkime ramiai. Juk laiko marios -
Visa žiema ir polaidis po jos.
Pabūkime savų minčių karaliais
Ir pasivaikščiokim laiškuos.
Pavargusių dienų šaltam pavėsy
Nelepins saulė spinduliais karštais
Ir jei tuomet kitaip neišgalėsim,
Pasišnekėkime laiškais.
Į juos sudėkim šilumą ir viltį,
Kai nieko nebeliks, gyvenkim jais.
Jeigu kitaip negalime prabilti,
Šnekėkimės, šnekėkimės laiškais...
Eglė Brazdžiūnienė