Archyvai: Poezija
Neišsipildęs noras
Norėjau būti kažkieno.
Norėjau turėti kažką.
Norėjau patikti kažkam.
Kvailai norėjau.
Kvailai tikėjau.
Kvailai sielon sudėjau.
Kvailai tebetikiu.
Kvailai tebededu jausdamas,
Kaip stiebias
Iš kvailystės
Išmintis.
Irmantas Pociulis
Veiksmažodžių romantikė
Mėnuo švytėjo, žvaigždės spurdėjo,
Visa gamta šnarėte šnarėjo.
Tavo akys mirksėjo, veidas spindėjo,
Šalia jo ilgai prigludus sėdėjai
Ir lūpomis jo lūpas lytėjai.
Viskas aplink meilėj skendėjo.
Ir viskas praėjo,
Molio Motiejau!
Irmantas Pociulis
Meilė
Tu sakei, jog apie ją girdėjai,
Tad paliūdėkime dabar kartu.
Nes tą, ką jai išauginai, pasėjai
Aš sutryptą, išniekintą randu.
Tikėjausi ir aš mažytės duoklės,
nes jai tave - lyg auką - pristatau.
Nebenorėjau, kad mane išjuoktų.
Kad nesišypso ji, tada nesupratau...
Aš taip ilgėjausi tų netikrų svajonių,
tad tu nepyk - ji buvo man pirma.
Tačiau šiai prireikė vėl ruoštis į kelionę.
Su mielu noru leidausi paliekama...
Į kančią, pragarus netyčia ji nukrito
Tokia stipri ir neįmanomai karšta...
Negesinau ugnies aš laužo šito,
Ji perdegė - gal aš dėl to kalta?
Ištiesus delnus vėl į priešingas puses
Viena ranka tave, kita aš ją laikiau.
Ir nors mačiau - į saulę ji neves,
Nuoširdžiai ir giliai dėl jos verkiau...
Bobų vasara
Prisimindamos vasarą
saulei šypso ir
per balas
šokinėja bobos.
Ir į klausimą:
"Ko jau tokios linksmos?"
Atsako: "Argi?
Pažvelk, kiek priverkėm..."
2003 m.
Be pavadinimo
Pavasaris
Ąžuolynuose visada kaip ruduo,
Tik trūksta aukso.
Ir jei paneigsiu,
Kad smulkmenos pagrobia vis daugiau sielos,
Tai gyvenu labai gerai.
O juk esu mylėjęs visą pasaulį.
Galėčiau ir šiandien,
Jei tik būčiau popiežius.
Tik akys jau pavargo
Nuo žmogiškųjų aistrų kaitos.
Ir didelio miesto - blanki saulė.
2003 m.
Marijus Urbonas
šypsenos tyloj be kalbų
išmokau diplomatiškai šypsotis
kažkas tai pavadino veidmainiavimu
šypsojausi
išmokau reikšmingai tylėti
kažkas tai pavadino ignoravimu
tylėjau
išmokau labai tyliai kalbėti
kažkas tai pavadino išdavyste
tyliai kalbėjau
iš vieno karto išmokau numirti
niekas to niekaip nevadino
tikrai numiriau
2003 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
Oi
Seniai seniai
Už devynių jūrų
Už devynių marių
Mylėjau princesę
Bet
Kasdienybė
Dar mažą pagrobė
Dar mažą uždarė
Toli nuo pasakų
Tik
Po daug metų
Aš viską suvokiau
Daug daugiau melo
Yra realybėje
O
Trečias brolis
Alų midų geria
Per barzdą varva
Ir nieko neturi
2003 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
Vakar
mes rinkome žvaigždes
Turbūt ištirpo
kišenėse daug vandens
TV
siūlo nusipirkti
kol neturime
nereikalingą daiktą
Gerai
kad realiai nebūna
kaip filmuose
ir velniškai gaila
Beje
labai jau daug vandens
Ar tik nebandėm
pasiimt mėnulio?
2003 m.
Marijus Urbonas
Memoirs (97-99)
ir buvo aukštas septintas...
viltis motinos foto
mane pačiu laiku
atgal surinko
ir nuo statybos stogo
žiūrėjau gyvenimą
reikia ne kartą mirti
kad žinoti kaip atrodo
todėl vyzdžio dydžio
dėjau visus langus
matydavo neaiškiai
tarsi iš paukščio skrydžio
ir siekiantys artumo
eksartimieji
įstrigdavo anapus
trumpučio atstumo
ne viskas įmanoma
todėl ir ėmiau
žaisti slėpynių
su... gyvenimu...
ir pažymą į gerą -
kabutėse - būtį
radau aplenkęs
savo sąžinę...
2000 m.
Be pavadinimo
... o ir piramidės miršta....
tik ne mums suvokti kiek amžių
ir "mirusį atminki" suglamžo
begaliniai laiko pirštai...
1998 m.
Marijus Urbonas
Be pavadinimo
kasdien nešami ir nešantys
su savimi keistą pagundą
per sekundę būti sekundę
per minutę šešias dešimtis
ir erdvėje kurią apimame
kiek galime rankas ištiesę
esame dievai ir... nematomi
begalinėje laiko tiesėje
2000 m.
Marijus Urbonas