ir buvo aukštas septintas…
viltis motinos foto
mane pačiu laiku
atgal surinko

ir nuo statybos stogo
žiūrėjau gyvenimą
reikia ne kartą mirti
kad žinoti kaip atrodo

todėl vyzdžio dydžio
dėjau visus langus
matydavo neaiškiai
tarsi iš paukščio skrydžio

ir siekiantys artumo
eksartimieji
įstrigdavo anapus
trumpučio atstumo

ne viskas įmanoma
todėl ir ėmiau
žaisti slėpynių
su… gyvenimu…

ir pažymą į gerą –
kabutėse – būtį
radau aplenkęs
savo sąžinę…

2000 m.