VI paskaita. Išmokimas, išmokimo apibrėžimas

Išmokimas, išmokimo apibrėžimas. Klasikinis sąlygojimas. Instrumentinis ir operantinis sąlygojimas. Stimulo generalizacija ir diskriminavimas. Sąlyginių reakcijų gesimas. Išmokimas ir mokymasis žmogaus vystymesi. Pastiprinimas ir bausmė. Socialinis išmokimas.

Instinktyvus elgesys, refleksai – įgimtos veiksmų grandinės neurologiniu pagrindu. Darvino natūrali atranka: išlieka adaptyvūs instinktai. Keičiantis aplinkai, įtvirtinamos naujos veiksmų grandinės, kurios vėliau irgi tampa įgimtomis..

Kas tai yra išmokimas? Kiekvienas autorius apibrėžia šiek tiek skirtingai. Apibendrinus viską, galima išskirti tokius pagrindinius išmokimo aspektus:

Išmokimas tai:
– sistemingas elgesio pasikeitimas, atsirandantis kartojantis tai pačiai stimulinei situacijai;
– elgesio pasikeitimas individualus (tai yra ne visai rūšiai būdingas pasikeitimas brendimo ar mutacijos pasėkoje);
– atminties įjungimas;
– tie elgesio pasikeitimai turi būti susiję asociatyviniais ryšiais su atitinkamomis sritimis CNS;
– elgesio pasikeitimas turi būti adaptyvus ir pasireikšti ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais parametrais (nuovargis ir psichinių procesų pokyčiai tam tikrų medžiagų poveikyje nesiskaito).

Gyvūnų išmokimo tipai:
pripratimas (paprasčiausias išmokimas, gabūs net pirmuonys);
sąlyginės reakcijos (klasikinis, instrumentinis ir operantinis sąlygojimas);
skyrimo reakcijos (keletas r-jų, išsidėsčiusių tam tikra hierarchine tvarka);
erdvinė orientacija (labirintai);

“protingas” išmokimas (kai kurių autorių nuomone, tai nėra tikrasis išmokimas, tai jau intelekto pasireiškimas).

Bet kuriuo atveju išmokimas – tai jau įgytas elgesys.

Viskas prasidėjo nuo I.Pavlovo bandymų su šunimis. Klasikinis sąlygojimas – neutralus stimulas (sąlyginis) poruojamas su stimulu, kuris iššaukia refleksinį atsaką (nesąlyginiu dirgikliu), kol neutralus stimulas sugeba pats iššaukti tą patį atsaką.

Vakarų ūkininkai maitina vilkus sugadinta aviena (nuo kurios vilkai vemia), kol jie “išmoksta” nebenorėti avienos.

Biologinis pasiruošimas sąlygojimui. Išmokimas žymiai greitesnis ar efektyvesnis, kai neutralus dirgiklis asocijuojasi su kažkuo svarbiu, žinomu. Tyrimas su žiurkėmis. Ryški švies, garsus burzgimas ir saldus vanduo buvo poruojami su: 1gr. elektrošoku, 2gr. pykinimu. 1gr. žiurkėms susidarė sąlyginis refleksas į šviesą ir garsą. 2gr. – sąlyginė reakcija į vandenį.

Neutralus dirgiklis dažniau susiejamas su tam tikra situacija, kai yra labai stipri numatanti vertė (predictive value), kai sąlyginis stimulas patikimai susijęs su nesąlyginiu stimulu. (ryški šviesa – elektrošokas, pykinimas – vanduo).

Dantisto kabinetas (sąlyginis , neutralus dirgiklis) reguliariai asocijuojasi su skausmu (nesąlyginis stimulas), reakcija – baimė. Ten iš tiesų dažnai patiriamas skausmas. Taigi yra stipri indikacija (numatanti vertė). Jau vien tik įėjus į kabinetą, jaučiama baimė.

Kitaip dar sakant, susidaro tokios sąlyginės reakcijos, kurios turi naudingą adaptyvinę reikšmę organizmui.

Sąlyginės reakcijos sudarymui reikalinga:
– kartojimas;
– sąlyginio ir nesąlyginio dirgiklių sutapimas laike;

Klasikinis sąlygojimas – tai tik išmokinimas reaguoti (jau seniai esančiu, įprastu ar refleksiniu būdu) į naują dirgiklį. Reakcija gali būti bet kokia organizmo reakcija (pvz, seilių išsiskyrimas).

Operantinis, arba instrumentinis, sąlygojimas – kai išmokstama visai naujo judesio (gali būti tik somatinė – kūno – reakcija). Tai “tikresnis” išmokimas. Apdovanojimas (pastiprinimas) už visiškai naujai įgytą elgesį (katė išmoksta nuspausti svertelį ir gauna maisto). Tai pastebėjo amerikiečių psichologas E.Thorndike (1898). Jis sakė, kad išmokimas yra sąlygojamas efekto dėsnio (vėl remiasi Darvino natūralia atranka). kai kažkokie veiksmai “apdovanojami” (yra efektyvūs) – jie išlieka. Šiek tiek vėliau instrumentinį sąlygojimą nagrinėjo ir Konarskis su Mileriu. Dar vėliau – amerikietis B.Skinner (1938) atrado operantinį sąlygojimą (yra operuojama aplinka), kuris iš esmės nesiskyrė nuo instrumentinio. Garsioji Skinerio dėžė (žiurkė spaudo svarelį). Spontaninė reakcija dėl savo efektyvumo (gauto pastiprinimo) virsta sąlygine reakcija.

Sąlyginių reakcijų funkcionavimo dėsniai. Gesimas arba nykimas: kai neutralus dirgiklis nebepasirodo, reakcija ima gesti. Arba kai nėra pastiprinimo. Gesimas nėra tikrasis reakcijos išnykimas, o greičiau tai naujos reakcijos susidarymas. Kuo reakcija buvo stipresnė (stiprus dirgiklis), tuo sunkiau nyksta. Kuo daugiau kartojimų reikėjo jos sudarymui, reikės daug kartoti ir gesinant. Kuo sąlyginė reakcija greičiau užgęsta, tuo sunkiau ją atstatyti iš naujo. Kuo daugiau reikėjo pastangų (ant svertelio – svoris), tuo greičiau reakcija užgęsta.

Savaiminis reakcijos atsistatymas ( po “atostogų”). Savaime atsistačiusi reakcija silpnesnė.
Tikimybinis i?mokimas (realiai gamtoje) yra stipresnis, sunkiau gęsta.

Stimulo generalizavimas – išmokstama bijoti panašių dalykų. Tačiau nei?einama iš proto, nes yra ir stimulo skyrimas arba diferencijavimas. (Motina atsibunda tik tada, kai verkia jos kūdikis, o ne bet kokio triukšmo pasėkoje). Žmogui yra labai stipri semantinė generalizacija: vaikams sudaryta sąlyginė reakcija į metronomą. kai jis veikia, jie mirksi. Reakcija atsirado ir į patį žodį “metronomas”.

Aukštesnio lygio sąlygojimas (antrinės sąlyginės reakcijos): kai įvedamas naujas neutralus stimulas ir poruojamas su ankstesniu neutraliu, o ne su nesąlyginiu stimulu.

Žmogaus išmokimas kur kas sudėtingesnis ir kažin ar galima lyginti su gyvūnų išmokimu, o taip pat taikyti žmogaus psichologijai bandymų su gyvūnais rezultatus. Sąlyginai žmogaus išmokimas skirstomas į percepcinį (patyręs šlifuotojas pastebi 1/1000 mm plyšį metale, o paprastas žmogus tik 1/10 mm plyšį); motorinį; verbalinį; “protingąjį” (adaptyvus elgesio pasikeitimas, atsirandantis iš karto).

Teigiamas arba neigiamas pastiprinimas (apdovanojimas arba bausmė) yra naudojami ir žmonių išmokime. Tačiau tokiu pastiprinimu gali būti net žvilgsnis ar šypsena. Pažymiai, baudos, socialinis ignoravimas ir kt.

Jau tyrimuose su beždžionėmis pasidaro daug kas neaišku, nes yra mąstymo užuomazgų, įžvalgų. Kognityvinio požiūrio šalininkai teigia, kad net gyvūnai turi galvose kognityvinius žemėlapius ir operuoja ne su realia aplinka, o su mentaline tos aplinkos reprezentacija.

Bausmės naudojimas efektyvus, tačiau reikia labai mokėti ją naudoti. Taip pat ir su apdovanojimais – jie gali “išmokyti” visai ko nors kito. 1969 metais elektrošoko pagalba buvo išgydytas berniukas, kuris išvemdavo bet kokį maistą. Per porą savaičių jis atsistatė.
Bausmių taikymo taisyklės.

Bene svarbiausias žmogui yra išmokimas stebint, mėgdžiojant. Būtinos sąlygos išmokimui stebint:
-dėmesys;
– sugebėjimas atsiminti;
– galimybės (fizinės) atlikti elgesį;
– motyvacija.

Išmoktas bejėgiškumas (M.Seligman): išmoktas įsitikinimas, jog esi nepajėgus kontroliuoti aplinkos, gali tik prisitaikyti ir iškėsti. Bandymai su šunimis, kurie negalėjo išvengti elektros šoko (skaudaus, bet nekenksmingo). Kai šunys jau turėjo galimybę išvengti šoko, jie to nebedarydavo, tiesiog pralaukdavo. Panašūs bandymai su studentais (stiprus garsas).

Išmokimas ir sąlygojimo dėsningumai taikomi mokymo ir gydymo procese. Atsikratant blogų įpročių, auklėjant, siekiant kuo daugiau ar kuo greičiau išmokti, mokinant neįgalius vaikus. Taip pat išmokimas ir sąlygojimo dėsningumai taikomi elgesio modifikacijai. Pvz. sutuoktiniai, kurie kivirčijosi dėl niekų; mokėjo baudą vienas kitam. Elgesio keitimo programa.