Su

Vartojame

1. Prielinksnį su vartojame, reikšdami tarpusavio veiksmus, vyksmą ar būseną kartu, veiksmo būdą, laiką.

Musė su bite ginčijos, katra labiau prie ponų prilygsianti.

Katrė jau po šliūbo parvažiavo su vyru pas tėvus, į jo namus.

Seniai jau žmonės su baime laukia kokio nors vargo…

Vyrai iš miško grįžo jau su tamsa.

2. Prielinksnis su vartojamas, reiškiant priežastį ar tikslą, su kuriuo atvykstama, perviršį, asmens ar daikto požymį.

Uršulė… atbėgo į klebonijų su ta baisia žinia.

Pridėjo obuolių krepšį su kaupu.

Atėjai žalčiais apjuostas / Su žaliom akim.

Nevartojame

1. Prielinksnio su nevartojame, reikšdami požymį, su abstrakčiais veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais.

Čia visi inžinieriai su aukštuoju išsilavinimu (=turi aukštąjį išsilavinimų).

Turime namą su dujų šildymu (=šildomą dujomis).

2. Prielinksnis su drauge su įnagininku nevartojamas ligai nusakyti.

Atvežė ligonį su inkstais (=sergantį inkstais).

Ligoninėje gulėjau su apendicitu (=dėl apendicito).

Nebučiuok – aš su sloga (=man sloga).

3. Prielinksnio su nevartokime su veiksmažodžiais džiaugtis, girtis, rūpintis.

Tėvas neatsidžiaugė su sūnumis (=sūnumis).

Mama visiems gyrėsi su vaikais (=vaikais).

Pasirūpink su savo dukrele (=savo dukrele).